LYTINIS AUKLĖJIMAS, KAIP TURI BŪTI

Kiekvienas žmogus – tai lyg atskiras individualus pasaulis Visatoje, harmoningai
sugyvenantis su ja. Žmogus ne tik egzistuojanti, bet mastanti būtybė, todėl išminties
dėka privalo stiprinti Visatos harmoniją ir jokiu būdu jai nekenkti. Didžiausia jaunystės
klaida – numoti ranka į moralines vertybes. Ši klaida – lemiantį likimą, dažniausiai
neatitaisoma. Nuo lengvabūdiškumo prasideda gyvenimo erozija. Jaunystės tragizmas
yra tas, kad ji nėra amžina, o laiko save neklystančia, todėl daugelis, to nesuvokdami,
braido palaidume, vartoja narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiu, to pasekmė –
nusivylimas gyvenimu. Svarbiausia, kad nesuvokia, jog klysta, tad klaidų neatitaiso, ir
jos pasilieka visam gyvenimui. Žmogus tampa nedorėliu, savo gyvenimo išdaviku.
Dievas sukūrė žmogų laisvą – jis pasakė: gyvenk ir dauginkis ir kad neklystų paliko
dešimtį Dievo įsakymų. Todėl labai svarbu giliai suvokti Dešimties Dievo įsakymų
prasmę ir esmę. Dešimtyje Dievo įsakymų yra pasakyta, ko nereikia daryti, kad žmogus
nenusidėtų ir per tai nepakliūtų į tamsiojo pasaulio zoną. Nuodėmė – tai elgesio klaida,
nusižengimai mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais.
Dvasinė žmogaus sveikata yra visko pagrindas. Žmonijos dvasinės struktūros yra Dievo
sukurtos, ir jose suformuota žmogaus galimybių visuma: mokslo, meno, išminties,
dvasingumo, dorybės, taip pat visos jo raidos programos – apvaisinimas ir augimas,
taip pat sugebėjimas suvokti šviesiosios amžinybės išminties tiesas ir jomis vadovautis.
Žmogus – visatos dalelytė. Jis nori suvokti save bei jį supantį pasaulį. Visatoje – kaip ir
valstybėje: Visatos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už jų pažeidimus
ir nesumažina pasekmių. Visatoje egzistuojantys dėsniai yra pastovūs, griežti ir
visiems privalomi.


Žmogus yra mąstanti būtybė. Šviesios ir išmintingos mintys lemia jo gerą sveikatą ir
likimą, tuo tarpu blogosios sužlugdo laimingą ir nerūpestingą gyvenimą. Žmogaus siela
ir galvos smegenų bioenergetika yra pagrindinė, nors mums ir nematoma, žmogaus
dalis.
Jauni žmonės, iškreiptos seksualinės revoliucijos dogmų, žiauriai suklaidinti. Norint
sukurti laimingą šeimą reikia į tai žiūrėti labai atsakingai, vengti atsitiktinumų, nors tai
ir atrodytų „neromantiška“. Iki vedybų reikėtų vengti lytinių santykių, kurie slepia
daugybę paslėptų pavojų: kaip telegonija ir kt. (apie telegonija plačiau 9 laikraštėlio
numeryje). Svarbiausia po vestuvių neįsileisti naujos chromosomų taršos, t.y. išlaikyti
duotą priesaiką ištikimai mylėti, gerbti ir rūpintis vienas kitu ištikimai iki mirties.
Prancūzijos kolegijų moksleivės, išgąsdintos Europą užgriuvusios AIDS, kontracepcijos,
abortų ir neištikimybės epidemijos 1997 m. įkūrė slaptą organizaciją „Pagarba“. Jos
narės prisiekia, saugoti nekaltybę iki pat vestuvių ir gink Dieve netekėti už donžuano.
Merginoms įgrįso banalus laisvas seksas. Jis paseno, išėjo iš mados. Vėl prasidėjo
laiškų, švelnių pokalbių, romantiškos meilės, ištikimybės epocha. Tai suteikia sielai

2
sparnus, suteikia moteriai galimybę rinktis, kuriam – geriausiam ir garbingiausiam – ji
atiduos save, savo gyvenimą ir būsimus vaikus. Kai be didelių nuostolių sau moteris gali
aprūpinti gyvybės energija vyrą, o vyras motrį, tai ir yra abipusė MEILĖ. Į meilės kanalų
atvėrimą įtraukiamos pačios subtiliausios žmogaus energetinės struktūros. Jos yra labai
jautrios ir todėl ypač lengvai pažeidžiamos. Pavydas, barniai, tarpusavio nesantaika ir
kitokio pobūdžio neigiami reiškiniai bei emocijos naikina jautrias kanalų struktūras, šie
palengva (o kartais ir labai greitai) užsidaro, ir meilė praeina. Šiuo požiūriu labai
pavojinga yra meilės vaisiaus sunaikinimas, nutraukiant nėštumą, nes jis iškarto ir
negrįžtamai sunaikina labai daug subtilių sielos struktūrų, tad didelė dalis ryšio kanalų,
o kartais ir visi užsidaro. Daugeliui pasiseka išlaikyti šeimą, o kitiems toks gyvenimas
tampa sunkia našta ir šeima išyra. Dažnai per nuodėmes meilės ryšys nutrūksta vienam
iš sutuoktinių, o ypač pavojinga, kai patenkama į naikinimo programą per abortus,
bendraujant su meiluže ar meilužiu, turinčiais tokių programų. Pavojingos ir kitos
didesnės nuodėmės arba galybė smulkių, kurios kaip rūdys sugraužia didelį ir gerą
jausmą. Abortas – tai žmogžudystė (daugiau 2016-03 mėn. laikraštėlyje Nr.3).
Lytinio akto metu, o ypač orgazmo metu, susilieja vyro ir moters sielos ir jie tampa
vienu dvasiniu kūnu. Šiuo momentu partneriai perkuodoja vienas kito sielos ir galvos
smegenų valdymo struktūras. Po lytinio akto sielų jungtys pasilieka, nora kūnai nueina
kas sau. Kai vyro (moters) sieloje sukyla pyktis , neapykanta nusivylimai ar kitos
neigiamos emocijos, jos sukelia tokias pat neigiamas emocijas ir moters (vyro) sieloje,
nors tuo metu jie yra skirtingose vietose. Ši tarpusavio priklausomybė egzistuoja kaip
Visatos dėsnis. Tokie procesai vyksta tarp tėvų ir vaikų, tarp senelių ir anūkų, tarp
buvusių meilužių ir net jų vaikų ir anūkų.
Sveika lytinė sistema yra žmogaus sveikatos, ilgaamžiškumo ir palankaus likimo
kamienas. Dar tiksliau išsireiškus – visas žmogaus organizmas dirba lytinei sistemai, kad
žmogus galėtų susilaukti sveikų ir sėkmingų palikuonių.
Šiek tiek apie kontracepciją (smulkiau laikraštėlyje 2016): vartojant kontracepcinius
medicininius preparatus nuo pastojimo, nusilpsta moters lytinė sistema tiek, kad
moteris kurį laiką būna nevaisinga. Žmogaus imuninė sistema sutvarkyta taip, kad ji
kovoja su bet kokiu blogiu. Taigi, moters imuninė sistema daro viską, kad įveiktų tą
preparatą ir ji vėl taptų vaisinga. Dažniausiai taip ir įvyksta, kai moteris pastoja, nors ir
vartojo vieną ar kitą preparatą. Įvykus apvaisinimui, iškyla rimtas pavojus, kad dėl
kontraceptinių preparatų vartojimo susilpnintos lytinės sistemos vaikas įsčiose vytysis
nevisavertis, ar net nepavyks jo išnešioti. Net nutraukus vartoti kontraceptines
priemones vartojusių moterų nesugeba išnešioti net pirmo vaiko. Net nutraukus
vartoti kontraceptines priemones, metus ir ilgiau išlieka didelė persileidimo tikimybė
arba pagimdo anksčiau laiko. Jų vaikai be išimties turi fizinės ir dvasinės sveikatos
problemų ne tik vaikystėje bet ir visą gyvenimą. Dar vienas svarbus dalykas, kad dėl
kontracepcinių tablečių moters organizme vykstant biocheminėms reakcijoms,

3
susidaro naujas cheminis produktas. Tokio produkto gamtoje nėra, ir jis naikinančiai
veikia vyrišką lytį, nes naikina vyrišką sėklą. Kyla klausimas, ar ne todėl vyrai tampa
nevaisingi? Ir dar. Moters ovuliacijos laikotarpiu vykstant tuščiam lytiniam aktui
susiformuoja vaiko siela be fizinio kūno…
Šiuolaikinis mokslas ir mokyklinis auklėjimas teikia matematikos , fizikos, chemijos,
etikos, ir net religines žinias, bet visiškai nemoko gyvenimo išminties. Mes gimdome ir
ugdome vaikus būti materialistais, be dvasinio polėkio, taurių idealų, meilės sau, savo
tėvams, savo gimtinei…Neteisingas gyvenimo prasmės ir esmės suvokimas jį veda į dar
gilesnę prarają, sukeldamas nepakeliamus sielos skausmus jam pačiam, tėvams,
seneliams, šeimos nariams ir kt.
Nei Dievas, nei valstybė, nei gydytojai, nei tėvai nepadarys už žmogų to, ką turi
padaryti pats žmogus, taigi , ko nenori sau ir savo vaikams, niekuomet nereikia linkėti
net didžiausiam priešui. Niekuomet nereikia pamiršti, kad lazda turi du galus, iš kurių
vienu būtinai klius Tau. Prieš ką nors darydami, mes turime žinoti, kam tai darome,
Dar svarbiau paklausti savęs kodėl tai darome, ar numatome pasekmes?
Žinotina, kad abortas, nėštumo išsigandimas turės neigiamos įtakos ne tik šiam, bet ir
būsimiems šios motinos ir šio tėvo (net gyvenant kitoje santuokoje) kūdykiams.
Nėštumo išsigandimas ir abortas per niekada nepertrūkstantį motinos ir tėvo ryšį su
vaikais veikia ir jau augančius, prieš abortą gimusius vaikus.
Žmogus turi nuo pat vaikystės galvoti apie savo sveiką senatvę. Sveika senatvė yra
tada, kai vaikai sveiki, ir laimingi, anūkai sveiki ir laimingi. Kodėl taip yra? Todėl, kad
vaikai ir anūkai yra mūsų sielų tęsinys. Išeitis – gimdyti sveikus vaikus. Jiems augant
kuo daugiau suteikti dvasinio turto, auklėjant įdiegti dieviškąją išmintį. Visą gyvenimą
mastyti ir elgtis taip, kad būtų laimingi mūsų vaikai, anūkai, proanūkai ir tolimesnės
palikuonių kartos. Jei sugebėsite ir patys būsite sveiki bei laimingi, ir kiti mus gerbs. Nei
Dievas , nei valstybė, nei gydytojas, nei tėvai nepadarys už žmogų to, ką turi padaryti
pats žmogus.
Paruošė Aldona Marija Gedvilienė pagal Jono Markūno VI leidimo knygą „Žmogaus
gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suma 41 − 32 =