LIETUVOS PENSININKŲ SUSIVIENIJIMAS
PRADŽIA
AUKSINIS RUDUO
ARTIMIAUSI RENGINIAI
ĮKŪRIMO ISTORIJA
DOKUMENTAI TAPTI NARIU INTERNETU
SVARBŪS PRANEŠIMAI
PAGRINDINĖS TEISINGO GYVENIMO TIESOS
LIETUVOS ŽMONIŲ NACIONALINIS SUSITARIMAS
SVEIKATOS PATARIMAI ir KT.
PARODOS - MUZIKOS - TEATRO KLUBAS
SODININKŲ KLUBAS
RANKDARBIŲ KLUBAS
SVEIKOS GYVENSENOS KLUBAS
DISKUSIJŲ KLUBAS
TURIZMO KLUBAS
PASIVAIKSČIOJIMŲ po mišką ir šiaurietiško ėjimo KLUBAS
SPORTO SALĖS LANKYTOJŲ KLUBAS
ISTORIJOS MĖGĖJŲ KLUBAS
LIAUDIES PAPROČIŲ IR TRADICIJŲ PUOSELĖTOJŲ KLUBAS
DVASINIO TOBULĖJIMO KLUBAS

2016.04.08 Lietuvos pensininkų reikalų tarybos posėdyje – apie socialinio modelio
svarstymą Seime

 

Šiandien vykusiame Lietuvos pensininkų reikalų tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo
socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius, aptarta naujojo
socialinio modelio svarstymo Seime eiga, pristatyti mokslininkų siūlymai dėl pensijų
skaičiavimo formulės keitimo ir tolimesnio pensijų indeksavimo.

2016.04.08 Ministrė A. Pabedinskienė: „Mums rūpi visos Lietuvos šeimos ir jų atžalos,
todėl siekiame, kad vaiko pinigus papildomai gautų dar 54,5 tūkst. vaikų“



  DĖMESIO: VANDUO TAMPA STEBUKLINGAS SAUSIO 19, vasario 15 naktį, birželio 24 - tosios Daugiau apie tai skaitykite svetainėje aldonamarija.apie.lt


ČIA SKELBIAMA INFORMACIJA PENSININKAMS IŠ SOCIALINĖS APSAUGOS
IR DARBO MINISTERIJOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS NAUJAUSIA INFORMACIJA:

2016.01.08 Ministrė A. Pabedinskienė: „Nepanaudotus 120 mln. eurų piniginei socialinei
paramai savivaldybės turi skirti socialinėms reikmėms“
Numatoma, kad 2015 m. visose Lietuvos savivaldybėse liks nepanaudota 50 proc. socialinėms
pašalpoms bei būsto šildymo išlaidų, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms skirtų
lėšų.
 
Vyriausybė pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministrės
Algimantos Pabedinskienės įstatymo projektui,
kuriuo siūloma 2016 m. pradėti mokėti kompensacijas
senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir
dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos
pensijos.



 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritaria Seimo nario siūlymui patobulinti Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir pakeisti jį taip, kad skiriant piniginę socialinę paramą, senatvės ir netekto
darbingumo (invalidumo) kompensuojamoji suma nebūtų įskaitoma į asmens gautas pajamas.



 

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje geriausių šalies mokslininkų parengtu socialiniu modeliu siekiama užtikrinti ekonominę
ir socialinę visuomenės gerovę. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, naujų mokesčių įvedinėti nereikės – mokslininkai
siūlo tiesiog protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas. Mokslininkų siūlymas – bazinės pensijos surinkimą ir
mokėjimą per 10-12 m. iš „Sodros“ perkelti į valstybės biudžetą. Atitinkamai pamažu mažinant „Sodrai“ mokamą
pensijų įmokos tarifą (12 proc. per 12 metų). Mokesčiai nedidės, paprasčiausiai siūloma tobulinti jų surinkimą.
Toks žingsnis leistų „Sodrai“ sukurti kaupiamąjį fondą ir iš jo nuolat didinti pensijas.





 

Daugeliui pensijų gavėjų išmokėta antroji dalis kompensacijų už 2010 m. – 2011 m. sumažintas pensijas.


 

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ POLITIKA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ nustatyta,
kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros valdymo sritį.
Socialinės apsaugos ir arbo ministerijos vienas iš veiklos tikslų – formuoti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros
politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama įgyvendinti jai nustatytus veiklos tikslus bendruomenių ir nevyriausybinių
organizacijų plėtros politikos srityje, atlieka šias funkcijas:
– analizuoja bendruomenių veiklą ir formavimosi procesus, skatina aktyvios visuomenės bendruomenės kūrimąsi;
– rengia ir įgyvendina socialinės bendruomenių plėtros priemones, teikia bendruomenėms metodinę paramą;
– teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl teisinių ir ekonominių sąlygų, tinkamų bendruomenei funkcionuoti, sudarymo;
– analizuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl nevyriausybinių organizacijų
geresnio
reglamentavimo ir tolesnės plėtros.
 
1992 metais buvo priimtas pirmasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl ne pelno organizacijų (įmonių) įstatų pagrindinių
nuostatų patvirtinimo”, kuriuo remiantis buvo registruojamos pirmosios nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje (šio nutarimo metu buvo
įregistruota apie 260 organizacijų).
Lietuvos Respublikos Seimo priimti šie nevyriausybinių organizacijų registravimąsi ir plėtrą reglamentuojantys teisės aktai:
1995 metais – Visuomeninių organizacijų įstatymas (neteko galios 2004 m.),
1995 metais – Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas,
1996 metais – Viešųjų įstaigų įstatymas,
1996 metais – Labdaros ir paramos fondų įstatymas,
1996 metais – Asociacijų įstatymas,
2011 metais – Savanoriškos veiklos įstatymas
2013 metais – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas.
 
Nevyriausybinių organizacijų pagrindinis veiklos tikslas yra visuomenės intereso gynimas, viešosios gerovės kūrimas. Nevyriausybinės
organizacijos kyla iš pilietinės iniciatyvos ir siekio spręsti iškilusias problemas bei patenkinti tuos poreikius, kurių nepajėgia aprėpti valdžios
ir verslo sektoriai. Aktyvi ir pilietiškai organizuota visuomenė yra atsakingas, konstruktyvus ir pozityvus, pokyčius bei naujoves skatinantis
visuomenės ir valstybės pažangos variklis.
Nevyriausybinių organizacijų veikla apima įvairias visuomenei naudingas ir sėkmingai valstybės raidai svarbias sritis: vartotojų teisių gynimo,
atstovavimo žmogaus teisėms, bendruomenių stiprinimo, aplinkosaugos, kultūros ir paveldo išsaugojimo, socialinės atskirties, skurdo
mažinimo, socialinių paslaugų vystymo, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo ir kt.
Stiprios ir kompetentingos nevyriausybinės organizacijos atstovauja šaliai tarptautinėse organizacijose, skatina savanorišką veiklą, didina
piliečių ir verslo socialinę atsakomybę, pritraukia lėšas iš privačių rėmėjų, tarptautinių fondų, organizacijų ar vykdydamos ūkinę komercinę
veiklą, tokiu būdu kurdamos tiek socialinę, tiek ekonominę vertę valstybei.
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų sektorius šiuo metu dar nėra pakankamai išplėtotas, kad pajėgtų deramai atlikti jam tenkantį
vaidmenį, užtikrinant demokratijos raidą ir stiprinant pilietinę visuomenę. Svarbiausios kliūtys nevyriausybinio sektoriaus plėtrai yra
nepakankamas gyventojų aktyvumas, menki nevyriausybinių organizacijų administraciniai ir finansiniai ištekliai bei nepakankamai išplėtotas
nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas.
Siekiant, kad nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvautų didesnė visuomenės dalis, o pačios organizacijos veiktų efektyviai, būtina
kurti palankią aplinką joms atsirasti ir veiklai plėtoti.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numatė 2015 metais skirti Vietos
 bendruomenių savivaldos programai 9 mln. litų. Tai 1 mln. daugiau nei iki šiol
būdavo skiriama.
„Tai tikrai pasiteisinusi programa, todėl manome, kad jai reikia daugiau dėmesio.
Stiprinti vietos bendruomenių savimonę, sudaryti sąlygas patiems spręsti, ko reikia
gyventojams, yra itin reikšminga regionų skatinimo politikos dalis. Svarbu, kad tas,
kas nori pasilikti mažesnėje gyvenvietėje ar atsikraustyti į ją, rastų ten reikiamas
paslaugas ir paskatas kurti savo verslą ar dirbti“,
- teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.


ATSLIEPIMA

 

Puiku, kad turėsite galimybę aptarti. Tik norėjau informuoti, kad nuo penktadienio 6 val. ryto iki kito pirmadienio 10 val. dauguma
sodo kolektyvo narių būsime išvykę į renginį Kaune. Ten neturėsime galimybės tikrinti el. paštą, nakvosime palapinėse. Jei neprieštaraujate,
tai aš jums penktadienį paskambinsiu: mums labai rūpi jūsų kelionė į Palangą, norėsime žinoti - ar reikalinga jai pasirengti, kada jūsų laukti
Palangoje (jei nuspręsite vykti, ką mes nuoširdžiai rekomenduojame...).... 


P.S. Perskaičiau laikraštėlį. Patiko viena frazė "Laimingi žmonės gyvena ir džiaugiasi". Labai gaila, kad jūs nesivadovaujate šita fraze...
....Negi esate visiškai nelaimingi? Kodėl nesidžiaugiate gyvenimu? Kodėl visada informaciją laikraštėliuose pradedate nuo negatyvių
dalykų? Suprantu, kad turite ginti savo teises, bet ar būtina taip graudenti? Susidaro įspūdis, kad visi pensininkai yra tokie vargšai,
kad net duonos kriaukšlei neturi pinigų..... Labai daug pažįstu pensininkų, tame tarpe ir keletą jūsų sodininkų grupės studentų ir
tikrai žinau, kad jie nėra varguoliai......  Ką tuomet daryti neįgaliesiems? Va, mano neįgali suaugusi dukra gauna 540 Lt pensiją.
Ir nieko negali dirbti, nes nepažįsta laikrodžio, nesuvokia laiko, nepažįsta pinigų, negali savarankiškai važiuoti autobusu ir t. t.
Kas bus, kai aš nebegalėsiu jos išlaikyti, kaip ji išgyvens? Geriau kilpą ant kaklo sau ir savo dukrai, bet neverkšlensiu ir valdžios
nieko neprašysiu....... Niekada.......(informacija apie pakitimus paskaitų grafike žiūr. sodininkų psl. spausti čia)

O šiaip jau gera idėja kurti pensininkų organizaciją-sąjūdį.
Patiko jūsų atsiliepimai apie išvyką į valdovų rūmus, į Vilnių....... Sėkmės. Iki malonaus, 

Kita N.

Ačiu už išsamų laišką, gerai, skambinkite penktadienį aš jau žinosiu. Dabar galiu pasakyti tik tiek, kad dabartiniu metu
(kol A.Butkevičiaus vyriausybė, o ir A.Kubiliaus vyriausybė) pensininkus yra išbraukę iš Lietuvos gyventojų, nes jie niekur neminimi
ar mes galime taikstytis su tokia padėtimi, be to nepamirškite, kad kalba eina apie visus Lietuvos pensininkus, o visuma tai ne
pavieniai (kurie gali būti ir neblogoje materialinėje padėtyje). Vyriausybė įsivaizduoja, kad pensininkų nėra, todėl didino sau
atlyginimus, o nepagalvojo, kad pirmiau reikia grąžinti skolą pensininkams. Čia gaunasi taip, kad jeigu žmogus turi didelę skolą,
tai jis perka namą, o apie skolą pamiršta, (ar ne tokias atvejais vyksta arši kova dėl skolos grąžinimo) ar tai gerai, nors yra gyvenime
ir tokių žmonių. Mūsų kovos tikslas - priminti, kad mes esame gyvi žmonės ir prašome ne malonės, o tai kas mums priklauso.
Mes savo darbu užsidirbome savo pensijas, o privati nuosavybė yra šventa, ar ne taip skelbia mūsų Konstitucija, bet valdžios žmonės
pritaiko visus Įstatymus tik sau - turtingiesiems, o dabar kaltins mus, kad gręsiančio karo akivaizdoje - jie vargšai, o Jūs pensininkai -
laukėte tiek metų, tai dar palaukite, o kiek darnumatoma sunkių metų, tai mums ir sulaukti bus nebeįmanoma, ar ne taip? Manau, kad
suprantame vieni kitus ir eisime kartu. Labaiužjaučiu, kad turite neįgalią dukryte, aš taip pat turiu sūnų neįgalų, bet mums visiems reikia
rūpintis kartu savo ateitimi, apie neįgaliuosisu taip pat galvojame ir norime jiems padėti, 
pagarbiai Aldona Marija
 




 

k.mockus

 

 

Laba diena,ieskodama informacijos apie foli per google netiketai radau jusu puslapi..negaliu neparasyti
..graziais darbais uzsiimate,puikus puslapis..vertinu ir dziaugiuosi uz jus..turite daug
informacijos,gal ir skaitote paskaitas..rasykite,kurkite,tai yra labai grazu ir reikalinga...sekmes jums..
pagarbiai,maja,Šiauliai


Miela Aldona,
 
Tai kas daroma su jumis-jokia naujiena.Pati organizacijos kūrimo pradžia jos darbo ir darbo
vykdymo organizavimas, finansavimo ieškojimas yra labai sunkus ir daug laiko bei jėgų reikalaujantis
procesas, kurį pereiti kaip vadovas, gali ne kiekvienas.
Dabar, kada jūsų sambūris jau ,,gyvena", jungia didelę žmonių grupę ir (tikriausiai)
jau turi šiokių-tokių lėšų, bei realių galimybių ateityje ,,ką nors gauti"- va ir atsirado tokie,
kurie norėtų perimti Jūsų pareigas.Tiek gobšūs žmonės, tiek partijos, norinčios pastatyti nemažos NVO
vadovo vietoje savo klapčiuką.Tavo draugė (pavardė žinoma).

 


Laba diena, gerb. Aldona Marija,

džiaugiuosi Jūsų energija ir dėkoju, kad nuolat primenate apie save. Perskaičius laikraštuką lydi labai pozityvūs ir šilti
jausmai. Jūsų organizacijos veikla labai džiugina, tenkina įvairių skonių ir veiklos sričių gama. Žinoma norėtūsi, kad
būtų kuo daugiau žalių kortelių turėtojų:)) Dėkoju ir linkiu kuo geriausios sėkmės. Nepamirškite, kad dar
vis vyksta festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje".
Pagarbiai
Vita Petrauskienė



Sveiki p. Aldona,
 
Jūsų laikraštis kuo toliau, tuo labjau geresnis(bent mano akimis:)
Labai patiko ataskaita-kiek nuveikta!Šaunuoliai!Ir darbo pasiskirstymas (kortelės) atliktas vykusiai-man reikės apie
kažką panašaus pagalvoti...
Labai džiaugiuosi, kad veikiate, išbalansuojate veikloje nieko (kaip ir mes)
neturėdami finansų, ir tikiuosi kad išliksite tokie dori, teisingi ir draugiški visada.Mano svajonė sulaukti tokio laiko kai
Klaipėdoje bus tik niekam
nepriklausomos ir neperkamos NVO...
Tuo pačiu norėčiau paklausti ar nežadate savo laikraštyje kada nors aprašyti kokia padėtis yra su III-io amžiaus
institutu?Visokios kalbos sklando mieste, niekas nieko nežino...Lyg-ir tų ,,trečiųjų institutų" yra vienas, lyg-ir du...
kas vadovauja, kokia veikla?...
Na bet čia tarp-kitko...
 Geros jums vasarėlės ir kad jūsų soduose visada žydėtų gėlės:)
 Pagarbiai
 Renata Senovaitienė
NVO asociacijos ,,Klaipėdos piliečiai"
pirmininkė




Tai gautas laiškas, kuris liečia mūsų Bendrija (ne asmeninis), todėl patalpinau čia,
nes viskuom su Jumis esu pripratusi dalinti ir kas gero ir kas blogo, susipažinkite: Tai kas daroma su
jumis-jokia naujiena.Pati organizacijos kūrimo pradžia jos darbo ir darbo vykdymo organizavimas,
finansavimo ieškojimas yra labai sunkus ir daug laiko bei jėgų reikalaujantis procesas, kurį pereiti
kaip vadovas, gali ne kiekvienas. Dabar, kada jūsų sambūris jau ,,gyvena", jungia didelę žmonių
grupę ir (tikriausiai) jau turi šiokių-tokių lėšų, bei realių galimybių ateityje ,,ką nors gauti"- va ir
atsirado tokie, kurie norėtų perimti Jūsų pareigas.Tiek gobšūs žmonės, tiek partijos, norinčios
pastatyti nemažos NVO vadovo vietoje savo klapčiuką.
Laikykitės ponia Aldona!Žmogus pats nežino
ką gali, todėl kad ir kaip būtų sunku-kovokite ir
nepasiduokite.
Visiškai palaikau Tamstą ir Jūsų poziciją.
 Geros dienos



Miela, Aldona Marija Gedviliene,
Labas vakaras ger. Aldona Marija,
Jūs atliekate labai vertinga ir prasmingą darbą. Jūsų leidžiamas laikraštis pristato bendrijos veikla, plečia bendrijos narių akiratį, manau, kad ir pritraukia naujų narių,
kuriems aktuali Jūsų bbendrijos veikla K.Mockus

 



ačiū, kad esate, ačiū, kad ne abejingai sėdite sudėję rankas, o dirbate,stengiatės dėl VISŲ:). Kaip gera, kai dar yra tokių žmonių
Lietuvoje:). Mes Jus kviečiame bendrauti mūsų JDJ Lietuvos elektroninio bendravimo grupėje. Šį vakarą gausite pakvietimą,
džiaugsimės,jeigu jį priimsite:). 

 
Pagarbiai
Rūta Zabielienė, 
Kauno JDJ pirmininkė, 
tel.: 8-612 011821,
www.judejimas.eu




Su dideliu malonumu viską perskaičiau, noriu bendravimo, bet kol kas dar negaliu. Visos keliamos mintys
tikrai aktualios, labai reikia patalpų, o dar daugiau- geranoriškų žmonių savivaldybėje. Jaunesniems 
atrodo, jog jie  brandaus amžiaus sulauks labai negreitai ir vyresnių žmonių reikalai jų nejaudina, o viskas
ateina taip greit... Visuomenė senėja, žmonių planetoje daugėja, pasenę žmonės tampa nebereikalingi,
o jie, pamanykit, dar kažkokių norų pilni...Štai tada ir tampa patogu geriau pasislėpti už paragrafų, negu
pasukti protą, galvojant kaip senjorams padėti ir parodyti širdį.
Stasė Vilkienė


 
KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debrec.61) 16 val.     
               INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
Pirmin.Aldona Marija
862033739
             
pirm.pav.
 Liuba Kruminienė
860448571
               
867643478-p.pavaduotoja Staselė
           
 Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį –šį mėn. Šventė bus –
26/09 ji vyks
„Trobos“ kavinėje
Pradžia 16val.
            
Bus įdomių kelionių, paskaitų,susitikimų sekite informaciją...mūsų svetainėje:
www.kjpzb.lt
            
 
 
                                                                  

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas 302758598 sąsk. Nr.LT137044060007819519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                           „AUKSINIS RUDUO“ Nr.16
                              Klaipėda 2014-07-30.
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ BUVĘS PREZIDENTAS
Internetinis laikraštėlis skirtas visiems pensininkams.
                                                         
KURIAME LIETUVOS PENSININKŲ REIKALŲ ORGANIZACIJĄ - SĄJŪDĮ
(pavadinimas bus keičiamas), tam reikalui jau yra įkurta iniciatyvinė grupė.
Redaguojami ĮSTATAI, KVIEČIAME VISŲ TAUTYBIŲ LIETUVOS PILIEČIUS -
PENSININKUS, KURKITE KIEKVIENAS SAVO GYVENAMOJE VIETOJE GRUPELES,
KURIŲ ATSTOVAI BUS PAKVIESTI, SEKITE INFORMACIJĄ KUR IR KADA
SUSITINKAME, LAUKIAME AKTYVAUS DALYVAVIMO.
                     Kreipimasis į visus Lietuvos pensininkus
   Lietuvoje vykdomas pensininkų genocidas, nes jie išbraukti iš gyventojų sąrašų. Nei Vyriausybė, nei Socialinė ir
darbo ministerija neturi jokios rūpinimosi pensininkais programos, bet stengiasi juos totaliai išnaudoti: tam pavizdys
NVO (Nevyriausybinės  Organizacijos). Žmonės dirba visuomeniniais pagrindais ir negauna nei lito savo veiklai: viską
kas reikalinga darbui perka iš savo varganų pensijų, tuo tarpu valdantieji džiaugiasi, kad iš jų sutaupo po 2-3 milijonus
litų per metus! Negana to per seminarą skurdui mažinti siūlo: paimkite skardinę, užsiklijuokite savo logotipą ir eikite į
žmones rinkti pinigų (o ką mums daryti, jei Klaipėdoje elgetavimas uždraustas). Dar geriau, NVO PLĖTROS
PROGRAMOJE – PENSININKŲ NET VARDO NEBUVO – tik didelių pastangų dėka (iniciatyvinės grupės dėka) pavyko
išsikovoti, kad tame sąraše atsirastume...leiskite paklausti, ar tai normalu? Pensijų grąžinimas vis atidedamas, kur
žiūri Europos Sąjungos institucijos, nuo kurių slepiama tikroji pensininkų Lietuvoje finansinė padėtis? Tikroji pensininkų
padėtis!
Prie savo atlyginimų padidinimo (prie 20000 – 30000 pridėti po 2 – 3 tūkstančius) atsirado pinigų, o pensijų
grąžinimui nėra. Kažkas paskaičiavo, kad vidutinė pensija yra 1000 litų, o kad žmogui išgyventi tenka iš 450 litų –
pamiršo... NEI GĖDOS NEI SĄŽINĖS! Susimąstykite, brangūs pensininkai, kai ateis rinkimai, už ką balsuosime, ar mes
dar ilgai naudosime tarybinių laikų rinkimų moralę: užrašyta ir balsuojame...Dauguma rinkėjų pensininkai, todėl jeigu
nori vėl patekti į Seimą tegrąžina nusavintas pensijas, tepadidina pensijas visiems, kad tikrovę atitiktų jų skelbiama
tiesa, kad vidutinė pensija 1000 litų. Ar žino mūsų Vyriausybė, kad pensininkai išlaiko savo vaikus, kai turėtų būti
atvirkščiai...Gerai pagalvokime prieš rinkimus ar verta balsuoti už tokius užsisėdėjusius Seime ir Vyriausybėje, kuriems
 rūpi tik butą užsienyje nusipirkti, o ne varganų Lietuvos gyventojų reikalai. Štai kodėl esame priversti kurti Lietuvos
pensininkų reikalų organizaciją (sąjūdį) toliau LPRO(S), gal dabar bus aiškiau? Kviečiu visus rimtai pagalvoti ir prisidėti
prie mūsų, kurkite kiekvienas savo vietoje grupeles, o kai ateis laikas, sukviesime visus į Klaipėdą, kad įkurtumėm
savo galingą organizaciją, nes tik vienybėje JĖGA!                                                                                                                                          
Visada su Jumis ir dėl Jūsų Aldona Marija
 
2015-UOSIUS KLAIPĖDOJE SIŪLOMA SKELBTI SENJORŲ METAIS
2014-08-13
www.manosveikata.lt nuotr.
Ateinančius 2015-uosius Klaipėdoje siūloma paskelbti Senjorų metais: uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, brandžiajai
visuomenės daliai ketinama dedikuoti ne tik skambų devizą – šiuo metu specialistai vertina, kokiomis
lengvatomis, papildomomis veiklos bei laisvalaikio galimybėmis būtų galima paįvairinti senjorų
kasdienybę.
Siūlymą skirti daugiau dėmesio vyriausiesiems pasufleravo jie patys: Klaipėdos valdžiai nesyk teko išgirsti brandžiausių
klaipėdiečių pageidavimų, kad miestas skirtų daugiau dėmesio jų interesams.
„Pastarajame Tarybos posėdyje pateikiau siūlymą skelbti ateinančius metus Senjorų metais ir šitaip nuveikti iš karto kelis darbus: ne tik paskatinti visuomenę skirti daugiau dėmesio vyriausiesiems, bet ir įvertinti objektyvias miesto galimybes sprendžiant jų rūpesčius bei suteikiant gyvenimui daugiau spalvų“, – sakė V. Grubliauskas. Anot uostamiesčio vadovo, klausimą siūloma nagrinėti iš esmės, mat pačių senjorų pageidavimai dažniausiai yra labai konkretūs. Veikliausiesiems iš jų rūpi saviraiškos, saviugdos galimybės, noras keliauti ir bendrauti su senjorų organizacijomis kituose Lietuvos miestuose, o taip pat ir kaimyninėse šalyse. Žinoma, daugumai senjorų bei jiems atstovaujančių organizacijų itin aktualus klausimas – įvairių viešųjų paslaugų kainos. „Simbolinis paskelbimas – gražu, tačiau šiuo atveju norime išsiaiškinti, ką konkrečiai galime nuveikti. Kalbama bei diskutuojama turėtų būti ne tiek ir tik apie proginius renginius ar panašius dalykus, bet apie įstatymiškai leidžiamas ir galimas papildomas lengvatas įvairioms viešosioms paslaugoms, kurių teikimo sąlygų nustatymas yra miesto kompetencijos
ribose, platesnį turiningo bei dvasingo laisvalaikio galimybių spektrą ir pan.“, – sakė meras.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai jau yra pavesta ruošti konkretų Tarybos sprendimo projektą – 2015-uosius Klaipėdoje skelbti Senjorų metais. Administracija taip pat pradeda ruošti atitinkamą priemonių planą.„Senjorams atstovaujančių organizacijų dalyvavimas rengiant jį, be abejo, taip pat būtų ne tik pageidautinas, tačiau ir visokeriopai skatintinas bei galėtų tapti prasminga ir dalykiška ateinančių metų uvertiūra“, – sakė V. Grubliauskas.
Pasak Klaipėdos mero, dėmesys senjorams jokiu būdu nereikštų mažesnio rūpesčio kitų miesto gyventojų socialinių grupių atžvilgiu. „Anaiptol – pradėdami nuo vyriausiųjų, norėtume paskatinti politinę bei viešojo gyvenimo tradiciją gvildenti ne tik kasdienius miesto įvykius bei toli siekiančius strateginius klausimus, bet ir atskiroms bendruomenėms ypač rūpimas temas“, – teigė V. Grubliauskas.
Senjorai - politikų pažadų įkaitai?
2014 m. rugpjūčio 4 d. 11:07Atrodo, kad ką tik pasibaigė Lietuvos Respublikos prezidento bei Europos parlamento rinkimai, o pasirengimas 2015 m. savivaldybių rinkimams įgauna pagreitį. Lietuva turbūt nebūtų Lietuva, jeigu prieš rinkimus negirdėtume naujų, nepamatuotų, bet itin saldžių pažadų.
Dažniausiai šie pažadai yra nutaikyti į mūsų senjorus, nes būtent jie yra aktyviausia rinkėjų dalis. Kitaip sakant, jeigu prisiviliosi pensininką, neabejotinai laimėsi, o būtent to ir siekia daugelis politikų.
Sveikatos apsaugos ministras mažina pensijas
Kadangi biudžetas pas mus, kaip ir visame pasaulyje, nėra kažkoks stebuklingas šulinys, iš kurio galėtum semti ir semti pinigus bei dalyti juos visiems panorėjusiems, sveikatos apsaugos ministro idėjos dėl nemokamų vaistų visiems, sulaukusiems 85 metų, atrodo, yra vienas efektyviausių būdų, kaip vėliau pasiteisinti lėšų pensijoms kelti stygiumi, padidinti valstybės skolą ar eilinį kartą apkarpyti krašto apsaugos biudžetą. Juk partijai, kuri Rusijos agresijos akivaizdoje Krašto apsaugos ministrą iškelia vienu pagrindinių kandidatų į Europos parlamentą, tai būtų racionalus žingsnis.
Kalbant apie pensijas, vargu, ar socialdemokratai išties kirstų šaką, ant kurios sėdi, ir griebtųsi tiesioginio pensijų mažinimo, bet valdančiųjų veiksmai tokį poveikį duotų ilgalaikėje perspektyvoje. Kadangi pensijos daugiausiai priklauso nuo to, kiek pajėgus yra biudžetas, pats geriausias būdas jas padidinti yra skatinti investicijas į mūsų šalį bei naujų darbo vietų kūrimą.
Kad pasiektume šį tikslą, turime finansuoti švietimą, leidžiantį ugdyti kvalifikuotus darbuotojus, rūpintis tokiomis organizacijomis kaip „Versli Lietuva“ bei „Investuok Lietuvoje“, nepamiršti krašto apsaugos, liudijančios, kad įdėtas kapitalas bus saugus, ir skirti dėmesį teisinei bazei, ypač darbo kodeksui.
Šie veiksmai neabejotinai keltų mūsų valstybės ekonomiką, ir tai ilgalaikėje perspektyvoje leistų padidinti surenkamų mokesčių kiekį ir šitaip kelti ne tik pensijas, bet ir mažinti valstybės skolą, finansuoti pedagogus, gaisrininkus bei kitus biudžetininkus, teikiančius didelę naudą mūsų visų gerovei. O šių klausimų ignoravimas natūraliai duoda visiškai priešingą poveikį.
Deja, tokia racionali politika yra visiškai nepatogi, kai prabylama apie rinkimus, kurie jau nebe už kalnų. Daug lengviau ir patogiau yra dalytis pažadais, darančiais didelę žalą mūsų valstybei, bet iš pirmo žvilgsnio atrodančiais patraukliai. Deja, atrodo, ne pensininkai rūpi... Dar nebūtų taip blogai, jeigu išties būtų galvojama apie pensininkus ir tikimasi, kad šitaip galima prisidėti prie jų gerovės.
Tiesa ta, kad atrodo, jog daugiausiai naudos toks įstatymas suteiktų farmacininkams. Prekės įtraukimas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą neabejotinai reiškia garantuotus pinigus farmacijos kompanijoms (...). Tiesą pasakius, neturiu nieko prieš farmacijos kompanijas, tačiau, jeigu jau giname jas, tuomet tai ir deklaruokime.
Paaiškinkime žmonėms, kad rūpinamės farmacininkų interesais. Yra ir geresnių būdų pasirūpinti visuomenės sveikata. Galiausiai tenka pripažinti, kad visuomenės sveikata išties yra itin svarbus dalykas, tad nenuostabu, kad tai turėtų būti vienas iš valstybės prioritetų, tačiau rūpinimasis ja turi būti kuo efektyvesnis, o ne paremtas populizmu.
                                                                                 
 
Medikų bendruomenė sutinka, kad dažniausiai prevencija duoda didesnę naudą nei lėšų skyrimas finansuoti vaistams. Žinoma, galima teigti, jog mes kalbame apie senyvo amžiaus žmones, o prevencija turėtų būti skirta jaunesnio amžiaus žmonėms, tačiau tai būtų didelė klaida. Elgtis protingai niekada nėra per vėlu.
Kitas būdas, kaip galima padėti senjorams, yra tuos pačius 6 - 7 milijonus litų kasmet skirti psichologinei sveikatos pagalbai. Pavyzdžiui, vystant anoniminės psichologinės pagalbos pajėgumus. Valstybinio sveikatos psichikos centro duomenimis, iš gyvenimo dažniausiai pasitraukia 45 - 59 metų žmonės. Šio amžiaus žmonės yra senjorų vaikai bei mano kartos tėvai, tad jų savižudybės suduoda ne tik stiprų smūgį pensininkų sveikatai, bet ir visam gyvenimui paveikia nepriklausomybės kartos žmones. Kadangi pastarieji anksčiau ar vėliau taps mokesčių mokėtojais ir prisidės prie valstybės ilgalaikės gerovės, tokių smūgių (ne)buvimas gali daryti didelę įtaką valstybės raidai.
Antroji didžiausia savižudžių grupė yra tie patys mūsų senjorai (...). Neretai jų pasirinkimą pasitraukti iš gyvenimo lemia sūnaus ar dukters apsisprendimas palikti šį pasaulį. Tai be galo skaudi problema, kurios sprendimo iš Vytenio Povilo Andriukaičio lūpų veikiausiai nesulauksime. Didesnis psichinės sveikatos finansavimas spręstų savižudybių klausimą, ir tai neabejotinai padidintų ir visos visuomenės fizinę sveikatą.
Reziumė
Kol į sveikatos apsaugos politiką bus žvelgiama per pigaus populizmo prizmę, orientuojantis į artimiausius rinkimus, tol stokosime tiek geros sveikatos, tiek ir efektyvių sprendimų. Nemokamų vaistų nebūna. Jų kaina gali būti pati įvairiausia - nuo mažesnių pensijų iki prastai finansuojamos krašto apsaugos, nuo į oligarchiją linkstančių farmacijos kompanijų iki mūsų artimųjų gyvybių.
Vienokia ar kitokia forma už juos sumokame mes. Tad daug geriau yra rinktis sprendimus, kurie leistų mums ne tik išvengti ligos, bet ir išgelbėti gyvybes. Nors šie sprendimai nebūtų tokie greiti, o tai bene esminis kriterijus, kai prabylame apie rinkimus, bet neabejotinai atneštų ilgalaikę naudą. Tad kyla vienintelis klausimas: kam skirta sveikatos apsaugos politika? Tam, kad būtų siūlomi politikams parankūs populistiniai sprendimai, ar tam, kad būtų sprendžiamos pačios skaudžiausios problemos?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
 
*     
Gautas delfi leidimas naudotis publikacijomis.
 
                                                                            
Naudinga informacija
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,1 procento gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 20,3 proc.), kaime – 31,7 procento. Palyginti su 2012 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,4 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,4 procentinio punkto, kituose miestuose – 3 procentiniais punktais), o kaime – 3,2 procentinio punkto.
Skurdo rizikos riba 2013 m. buvo 811 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 703 litai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Skurdo rizikos riba 2013 m. buvo 811 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 703 litai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2012 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba išaugo 8,3 procento.
Skurdo rizikoje dažniausiai atsidūrė vaikai iki 18 metų amžiaus. Jų skurdo rizikos lygis 2013 m. buvo 26,9 procento ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 6,1 procentinio punkto. Vaikų skurdo rizikos lygio augimui nemažai įtakos turėjo 2011 m. pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo tvarka. Nepaisant pajamų tyrimo laikotarpiu (2012 m.) mažėjusio nedarbo ir padidėjusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 1,1 procentinio punkto ir 2013 m. siekė 19 procentų. Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos.
65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2013 m. sudarė 19,4 procento ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 0,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija 2012 m. buvo 815,6 lito. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys bent 5 litais mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,1 procento, tarp bedarbių – 61 procentas, tarp senatvės pensininkų – 22,7 procento.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2013 m. buvo 21,8 procento ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 3,4 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus beveik nepasikeitė ir 2013 m. sudarė 19 procentų (2012 m. – 18,8 proc.). Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 42,8 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (33,7 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,1 procento, tarp bedarbių – 61 procentas, tarp senatvės pensininkų – 22,7 procento. Palyginti su 2012 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,5 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 6,6 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 1,9 procentinio punkto.
 
                                                                            
 
 
Ateinančiais metais kompensacijos už šildymą ir vandenį visose Lietuvos savivaldybėse bus skiriamos tikslingiau ir skaidriau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, atsižvelgdama į piniginės socialinės paramos sistemos pertvarkos rezultatus, savivaldybių siūlymus bei tarpinstitucinės darbo grupės rekomendacijas.
2014.08.13 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė nutraukia atostogas, kad spręstų susidariusią padėtį po Rusijos paskelbtų sankcijų                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     ALDONAMARIJA PRANEŠA ALDONAMARIJA PRANEŠA: gyvenimas pasiūlo vis naujų įvykių: Klaipėdos pagyvenusių žmonių asocijacija pakvietė į „VIETRUNGĖS“ šventę, kuri vyko 22/08 laive „Venus“. Pakvietimai buvo labai gražūs, spalvingi tik mums teko mažai – tik du pakvietimai. Vienas teko man, o kitas – mielai advokatei iš Vilniaus. Kaip žinote kuriame naują Lietuvos organizaciją – Lietuvos pensininkų reikalų organizaciją – sąjūdį – pavadinimą būtina pakeisti, todėl siūlau visiems pagalvoti ir pateikti svarstymui. Turime jau ir Įstatų projektą, kurį ir pažadėjo gerb. Advokatė Aldona suredaguoti (susipažinome per internetą – per el. paštą). Kaip sakoma – gera pradžia – pusė darbo – sakau taip todėl, kad Šventėje dalyvavusi Lietuvos pagyvenusių žmonių asocijacijos prezidentė gerb. Grasilda Makarevičienė pritarė tam mūsų sumanymui. Štai jos palinkėjimas:
------------------------------------------------------------------------------------------------------------- „p. Aldona Marija, labai buvo malonu su Jumis susipažinti ir praleisti kelias minutes kartu prie ošiančios jūros ir norėčiau, kad susitikimas būtų ne paskutinis ir linkiu sėkmės visuose Jūsų užsibrėžtose tiksluose.                                                                              Lietuvos Pagyvenusių Žmonių Asocijacijos Prezidentė Grasilda Makarevičienė.                                                                                            
-------------------------------------------- Taip ir atsitiko, laive mes susitikome antrą kartą, kur ji vėl patvirtino, kad pritaria mūsų Lietuvos pensininkų naujos organizacijos kūrimui. Lietuvoje pensininkų padėtis nepavydėtina, kad pagerėtų jų gyvenimas teks keisti kai kuriuos įstatymus, ar rašyti naujus – štai kam reikia naujos organizacijos, nes tik būdami vieningi ir pasitelkę kantrybę, atkalumą ir reiklumą mes pagerinsime mūsų gyvenimą. Keletas akimirkų iš laive vykusios Šventės: nuotrauka Nr.1. gerb. Prezidenės žodis...Nr 2..Gerb.LPA Prezidentė kartu su savo pavaduotoja. Nr.3. Gerb. kunigas Algimantas šventina Vėtrungę, kuri bus perduota laivynui. Deš. pirmas vėtrungių atgaivinimo autorius Vaidotas Bliūdžius.Dabar mūsų miestas pražydo vėtrungių alėjomis ir atrodo atjaunėjęs ir atsinaujinęs. Gražu ir patiems pasidžiaugti ir kitiems pasižiūrėti, o atrodo, viskas taip neseniai prasidėjo, kai savivaldybės posėdžių salėje Vaidotas, Raimondos Mažonienės pakviestas, aiškino mums apie vėtrungių praeitį. Kaip greitai jo svajonė virto realybe – tai visos mūsų savivaldybės pastangų dėka...Reiškia, kai nori – gali.
                                                                     
 MūSŲ GYVENIMAS:kelionė  PO KELIONĖS, GYVENIMAS ĮDOMESNIS. Štai pagaliau išsipildė svajonė ir mes, ilgai atidėlioję, pagaliau važiuojame į Vilnių į Valdovų Rūmus. Kelionė tolima, tačiau neprailgsta, vairuotojas puikiai vairuoja, smagu visiems – tai mūsų atkaklios Turizmo klubo vadovės pavaduotojos Skirmundos Urbonienės dėka. Pagaliau ir Vilnius – štai prieš akis jau Gedimino aikštė – nuostabioji Kataedra ir Varpinė, kairėje Gedimino kalnas, Trijų Kryžių kalnas – viskas taip brangu širdžiai.
 
Didingi Valdovų Rūmai atveria duris ir supranti, kodėl taip ilgai teko laukti tos šventės: kiek kruopštaus darbo įdėta, kad pamatytumei giliausią mūsų Tautos praeitį...Negali atsistebėti mūsų protėvių sugebėjimais, protu, kurie dvelkia iš likusių menių sienų...Proto pažangos įrodymu – medinės kanalizacijos liekanų...O kokie kokliai – jų raštų ir spalvų įvairovė stebina...
Didingi Valdovų Rūmai atveria duris ir supranti, kodėl taip ilgai teko laukti tos šventės: kiek kruopštaus darbo įdėta, kad pamatytumei giliausią mūsų Tautos praeitį...Negali atsistebėti mūsų protėvių sugebėjimais, protu, kurie dvelkia iš likusių menių sienų...Proto pažangos įrodymu – medinės kanalizacijos liekanų...O kokie kokliai – jų raštų ir spalvų įvairovė stebina... Menių puošnumas, relikvijos eksponuojamos jose – neįkainojamos: gobelenai ir paveikslai, senoviniai baldai – visa tai atgamina mūsų protėvių senovės dvelksmą. Užsimerkus gali matyti savo vaizduotėje, kaip didingais žingsniais žiguoja jų grindimis valdovai ir jų žmonos, kurių portretai žvelgia nuo sienų...Jų žvilgsniai tarsi sako, pažvelkite – kaip mes gyvenome ir gynėme savo Tėvynę... Mes, savo Tėvynės vaikai, jaučiame visą didingą mūsų praeities dvasią...Negali nesistebėti tais, kurie ieško priekabių išlaidume – nes supranti – kiek visa tai surinkti, paruošti – kainuoja...
*                                                                                                                                       
*    Gedimino kalno papėdėje…Gaila, užlipti į kalną neužteko laiko, na bet juk dar ne paskutinis kartas…mūsų ekskursija buvo sudėliota kruosčiai minutėmis…
*     
Gedimino kalno papėdėje…Gaila, užlipti į kalną neužteko laiko, na bet juk dar ne paskutinis kartas…mūsų ekskursija buvo sudėliota kruosčiai minutėmis.   Auksčiausioje Valdovų Rūmų vietoje - bokšte. Nuostabioji gidė mums taip nuoširdžiai viską aprodė ir daug papasakojo...                  
Toliau kelionė Vilniaus Valstybinio Universiteto kiemeliuose ir koridoriuose, kur slypi didžiuliai meno turtai ir dvelkia didžiųjų mokslo korifėjų dvasia..Atviru autobusu keliavome Vilniaus senamiesčiu, aplankėme bažnyčias, kurios pastatytos įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose…Kas gali nesižavėti Petro ir Povilo bažnyčios baroko šedervu, Nuostabia gotika
Toliau kelionė Vilniaus Valstybinio Universiteto kiemeliuose ir koridoriuose, kur slypi didžiuliai meno turtai ir dvelkia didžiųjų mokslo korifėjų dvasia.. Atviru autobusu keliavome Vilniaus senamiesčiu, aplankėme bažnyčias, kurios pastatytos įvairiuose istoriniuose laikotarpiuose…Kas gali nesižavėti Petro ir Povilo bažnyčios baroko šedervu,                                                                                    Nuostabi gotika Šv. Onos bažnyčios išorėje atsispindi ir jos viduje… Kelionė namo…nuovargis greitai pasimiršta, nes įspūdžių tiek daug, o dabar, autobuse, galima atsipalaiduoti ir viską iš naujo pergyventi…
Ar gali kas nors būti nuostabesnio už keliones?
       Labai gaila, kad į kelionės maršrutą neįtrauktas Laisvės kelio paminklas, kurio plytas mes pirkome…Tai ne pateisinama, kai švenčiame Laisvės kelio 25-metis…                                      Ar gali kas nors be jaudulio prisiminti tas nuostabias dienas ir nuotykius, kaip ten važiavome?                                                                                                               
                                                
                        SVEIKATA
 *Kardiologo patarimai*
Mes turime padėti organizmui vandeniu plauti toksinus iš mūsų kūno.
"Pakeiskite vandens vartojimo laiką." Tai - kardiologo patarimas!
Laiku geriamas vanduo per tam tikrą laiką pasiekia didžiausią veiksmingumą organizme.
2 stiklinės vandens iškart pabudus - padeda aktyvinti vidaus organus.
 
1 stiklinė vandens 30 minučių prieš valgį - padeda virškinimui.
 
1 stiklinė vandens prieš vonią - padeda sumažinti kraujo spaudimą. 
  
1 stiklinė vandens prieš einant gulti - padeda išvengi smegenų insulto ar širdies priepuolio. 
 
Geri gydytojai teigia, kad laiku išgertas vanduo miego metu gali užkirsti kelią naktiniams kojų spazmams.
Mėšlungio metu kojų raumenys ieško hidratacijos, ir mes pabundame nuo skausmo.
Kardiologas sako, kad jei kiekvienas asmuo, gavęs šį laišką,
išsiųs jį dar 10-čiai žmonių, gal būt vienas gyvenimas bus išsaugotas!
 
                                             
 
BATATAS
Daugelio neatrasta daržovė - įspūdingas geležies, magnio, vitaminų B, C, D ir kalcio šaltinis
Gintarė Kaminskienė,
Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
2014 m. rugpjūčio 20 d. 06:17
 
Saldžiosios bulvės, arba batatai. Jų galite rasti didžiuosiuose prekybos centruose. Tačiau dažna virtuvės šeimininkė dar nėra atradusi šios puikios daržovės.
Dietologai šias bulves laiko viena geriausių daržovių. Jau vien dėl to, jog jos – įspūdingas beta karotino, vitamino C, skaidulų ir kalcio šaltinis. Be to, batatai yra universalus maisto produktas: puikiai tinka ir kaip garnyras, ir kaip pagrindinis patiekalas.
Nuo seno auginamos daržovės tėvynė yra Centrinė Amerika ir Meksika, tačiau šiandien tai daroma ir Europoje. Saldžiųjų bulvių, kitaip nei mums įprastų, nepuola Kolorado vabalai. Jos nėra lengvai pažeidžiamos kitų kenkėjų ir bulvių ligų.
Saldžioje bulvėje baltymų yra daugiau nei paprastoje ir jie yra vertingesni. Didžioji jų dalis yra lengvai pasisavinama.
Batatai, turintys beta karotino ir liuteino, puikiai dera su sūriu, turinčių riebiųjų rūgščių. Juose gausu ir vitamino C. Visi žino, kad šis vitaminas svarbus stipriam imunitetui, taip pat reikalingas sveikiems dantims, kaulams, virškinimui ir kraujo kūnelių gamybai.
 
Valgydami batatus su migdolų riešutais, turinčiais daug vitamino E, galėsite sumažinti cholesterolio lygį kraujyje.
Šioje daržovėje itin gausu vitamino B6, kuris gali padėti sumažinti chemikalo homocisteino kiekį organizme. Šis chemikalas siejamas su degeneracinėmis ligomis.
Čia daug vitamino D, kuris labai svarbus aukšto energijos lygio palaikymui, kaulų tvirtumui, sveikai širdžiai, nervų sistemai, odai ir dantims.
Geležies, svarbios raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybai, atsparumui stresui, tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui ir baltymų įsisavinimui.
Magnio, taip pat pasižyminčio stresą mažinančiomis savybėmis. Kalio, kuris padeda reguliuoti širdies ritmą ir nervinius signalus. Natūralus cukrus, esantis saldžiosiose bulvėse, į kraują išsiskiria lėtai. Taip išlaikomas tolygus energijos lygmuo.
 
                                             
           GYVENIMO FILOSOFIJA
   *Nepykit ant piktų žmonių. Jei žmogus Jus skaudina, greičiausiai jis pats - labai nelaimingas. Laimingi žmonės nekonfliktuoja, neieško priekabių, neapkalba kitų žmonių.Jie gyvena ir džiaugiasi.                                                                                                       **Karminės užduotys – tarsi dovana, kuri padeda daugiau pasiekti ir tobulėti.      ***Dažnai žmonės mano, kad nesėkmės – nepelnyta gyvenimo dovana – jeigu gerai pagalvotų – suprastu, kad tai padarytų blogų darbų rezultatas.                                         ****Karma – praeities veiksmų visuma, veikianti dabartinį gyvenimą ir ateitį.     *****Gyvenimas - žmogui skirtas laikas, per kurį jis turi įvykdyti karmines užduotis.
                                  
                MOTINOS TERESĖS ATSAKYMAI
Gražiausia diena? – Šiandien.
 Lengviausia? – Suklysti.
Didžiausia kliūtis? – Baimė.          
Blogio šaknys? – Savanaudiškumas.
Didžiausia klaida? – Karas.            
Geriausias išsiblaškymas? – Darbas.
Geriausi mokytojai? – Vaikai.       
Pirmoji būtinybė? – Bendrauti.
Blogiausias jausmas? – Pagieža.   
Pavojingiausias asmuo? – Melagis.
Greičiausias maršrutas? – Teisingas kelias.                                                
Geriausias jausmas? – Optimizmas.
Gražiausias dalykas? – Meilė.          
Reikalingiausi asmenys? – Tėvai.
Svarbiausia? – Namai.
Kas daro laimingu? – Naudingumas kitiems.
Didžiausia paslaptis? – Mirtis.
Ko reikia geresnei savijautai? – VIDINĖS TAIKOS.
                                              
redaktorius, korektorius, techninis atlikėjas Aldona Marija Gedvilienė, nuotraukos taip pat jos. Autorių nuomonė gali nestapti su
redakcijos nuomone, todėl rašykite, komentuokite, diskutuokime, laukiu....
 
 
 
 
 
 




 

___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> 




 

Ištrauka iš laikraštėlio Nr.11


 

Klausėmės paskaitų:  a) naujos idėjos Jūsų namuose sveikesniam šeimos .gyvenimui. Paskaitą skaitė Jomantė Bidvaitė.
Susipažinome su sulčių poveikiu žmogaus organizmui, jų reikšmę ir kaip teisingai  naudoti – tai buvo labai maloni
paskaita, nes vaišino įvairiais sulčių mišiniais. Mūsų narių noras viską sužinoti stebina...
b) kitą paskaitą skaitė mūsų narė dr.Janina Gailienė apie ALAVIJO produktus. Sužinojome, kokie tie produktai
veiksmingi, pateikė lektorė labai daug pavyzdžių, apie sėkmingą organizmo išvalymą, apie sėkmingą kai kurių
problemų sprendimą. Nesitikėjo, kiek puikių sveikatos taisymo pavyzdžių.Yra priemonių įvairioms problemoms spręsti
su natūraliu, gamtos žmogui padovanotu produktų iš ALAVIJO, (per 300).
Klausomės, klausiame, dalijamės savo įspūdžiais, perkame tai ko mums labiausiai šiandien reikia sveikatai pataisyti...
Kai kurie jau pasakoja, kokie pasiekti rezultatai, kurie džiugina (aš taip pat patyriau nuostabų efektą).
Toks gyvenimas – kitam gali patarti, kada pats esi išbandęs...Pasirinkimas tikrai nepaprasti įvairus: pradedant
organizmo išvalymu ir baigiant vyriškumo atstatymu...(Ištrauka iš laikraštėlio Nr.11)








 

 
Lietuvos pensininkų subjektyvioji gerovė tarp Europos šalių
D. Skučienė
Lietuvos Socialinių Tyrimų Centras
paskaitykite ir papasakosite per susitikimą
 


 

 

Mieli projekto dalyviai,

 
džiaugiuosi, kad po truputi buriatės į neformalias koalicijas, dalijatės idėjomis.

 
Persiunčiu PLF "Gyvenimo vartai" pasiūlymą. Tikiuos, atsiras bendraminčių:

 
noriu pasidalinti mūsų idėja. 
Mūsų tikslinė grupė (sveikstantys priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų asmenys) patiria skurdą ir socialinę atskirtį, todėl mes ieškome
sprendimų kaip pagerinti šios grupės situaciją Lietuvoje bei sustiprinti organizaciją. Mūsų organizacija susikūrė 2004 m, 2013 įkūrė socialinį verslą,
iš kurio pajamų organizacija stengiasi išsilaikyti ir teikti socialines paslaugas tikslinei grupei. Planuojame sukurti mechanizmą (modelį), kuris padės
mūsų tikslinei grupei susikurti  darbo vietas ir sėkmingai integruotis visuomenėje. Per savarankišką darbą (įmonės įsteigimą, patentą ar individualią veiklą)
bus mažinamas skurdas ir socialinė atskirtis. Tokį modelį galima taikyti  ir kitoms tikslinėms grupėms -  benamiams, jaunimui (studentams, baigusiems
studijas), neįgaliesiems. 
Gal mūsų idėja kam nors yra patraukli? Galėtume kooperuotis ir darbuotis komandoje. Šiuo metu situacija Lietuvoje yra palanki. Darbo birža iš dalies
finansuoja ilgalaikių bedarbių, asmenų, baigusių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenes asmenų, neįgaliųjų darbo vietas. Parama skiriama
darbdaviams pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, taip pat yra  skiriama parama socialinių  įmonių darbo vietų steigimui ir išlaikymui,“Versli Lietuva“
konsultuoja interesantus, veda mokymus ir skatina įvairius asmenis kurti verslą ir teikia pagalbą  pirmų metų laikotarpiu, Europos Socialinis Fondas
2014 -2020 m. žada skirti paramą socialiniam verslui ir t.t..  Iš tiesų yra puikios galimybės kooperuotis ir pritraukti lėšas darbui mūsų organizacijose.
Bendradarbiaudami tarpusavyje galime pasiekti kur kas geresnių rezultatų mūsų įvairioms tikslinėms grupėms ir NVO, kurias mes atstovaujame.
Taip pat yra geras laikas pateikti projekto koncepciją Europos Ekonominės Erdvės finansinių mechanizmų (EEE FM) NVO Programai
Lietuvoje 2009-2014.
Kontaktai:
LPF “Gyvenimo vartai”
Kapsų 11, Kaunas 44001
Tel.:+370~600 41787 
Direktorius Giedrius Žukas



 

 
KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debreceno61)
         16 val.
               INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
Pirmin.Aldona Marija
862033739
             
pirm.pav.
 Liuba Kruminienė
860448571
               
867643478-p.pavaduotoja Staselė
           
 ŠVENTĖ  30/01 16VAL.
 Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį –šį mėn. Šventė bus -30/01 ji vyks
„Trobos“ kavinėje
            
Bus įdomių paskaitų, sekite informaciją...mūsų svetainėje: .lt http://www.kjpzb

 
     

Miela, Aldona Marija Gedviliene,
Labas vakaras ger. Aldona Marija,
Jūs atliekate labai vertinga ir prasmingą darbą. Jūsų leidžiamas laikraštis pristato bendrijos veikla, plečia bendrijos narių akiratį, manau, kad ir pritraukia naujų narių,
kuriems aktuali jūsų bendrijos veikla. Sėkmės darbuose. K.Mockus

 
 ačiū, kad esate, ačiū, kad ne abejingai sėdite sudėję rankas, o dirbate,stengiatės dėl VISŲ:). Kaip gera, kai dar yra tokių žmonių
Lietuvoje:). Mes Jus kviečiame bendrauti mūsų JDJ Lietuvos elektroninio bendravimo grupėje. Šį vakarą gausite pakvietimą,
džiaugsimės,jeigu jį priimsite:). 

 
Pagarbiai
Rūta Zabielienė, 
Kauno JDJ pirmininkė, 
tel.: 8-612 011821,

 

 
KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debreceno61)
16 val.     
               INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
Pirmin.Aldona Marija
862033739
             
pirm.pav.
 Liuba Kruminienė
860448571
               
867643478-p.pavaduotoja Staselė
           
 Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį –šį mėn. Šventė bus –
27/02 ji vyks
„Trobos“ kavinėje
Pradžia 16val.
            
Bus įdomių paskaitų,susitikimų sekite informaciją...mūsų svetainėje:
.lt
 
AUKSINIS RUDUO“ Nr.5.
                              Klaipėda 2014-03-01.
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
Internetinis laikraštėlis skirtas visiems pensininkams.
                                                         
    
 
 
 
KOVO 11- MŪSŲ KANČIŲ IR DŽIAUGSMO ŠVENTĖ!!!
Sveikiname visus Lietuvos gyventojus su vieningų
            širdžių,vieno troškimo     
       PERGALĖS ŠVENTE!
 
                                                                         
Prisiminimų nuotrupos: nemigo naktys, tankai, artimieji pavojuje, sargyba prie Seimo...BALTIJOS KELIAS,
žmonių minia nuo VILNIAUS IKI TALINO..., stipriai suspaustos rankos, draugo petys, petys petin ir taip šiluma
per visą grandinę...troškimai neblėstantys, tikėjimas šviesia ateitim – liko tik tikėjimas, vietoj šviesios ateities liūdesio
ašaros (ne visiems), tik invalidams ir pensininkams.Brangioji Tėvyne, kodėl mus pamiršai? Liūdnai gaudžia varpai,
palydėdami išeinančius, nesulaukusius sugrąžintų pensijų...Niekada šito nepamiršime...Visais laikais sotus alkano
neužjautė, bet visada lazda turi du galus... Pasveikinimas išėjo liūdnas, bet toks šiandieną gyvenimas...A.M.G.
                                                                        
                                          MŪSŲ KŪRYBA
GEMA PANGONIENĖ    
                TĖVYNĖ
Laisvės varpas jau gaudžia,
Tas jausmas širdį spaudžia,
Tūkstančiai ištiestų rankų,
Už laisvę pakilo į dangų.
                      Dar skamba mūsų ausyse,
                      Visam liko mūsų širdyse,
                      Tas laisvės varpo gausmas!
                      Tas patirtas saldus jausmas!
Laisve! – Ar Tu pas mus liksi?
Kaip laikrodis užtrauktas tiksi!
Ilgą laiką kampe užspęsti,
Daugiau negalėjom kęsti!
                        Gyvenimo laisvo panorom,
                        Pabudę trošom lyg oro!
                        Mes laisvi – tas žodis girdėtas!
                        Iš širdies į širdį jis dėtas!
Buvom pažeminti ir atstumti,
Po Baltijos sparnu priglausti,
Laisvės syvai paliko gajas šaknis,
Giliai įaugo – neišraus jau nieks!
                                                                       
N.PUTEIKIS PRAREGĖJO      („Vakaro žinios“ trumpai 2014-02-15)                                                                                               Seimo narys Naglis Puteikis pareiškė pasitraukiantis iš Tėvynės aąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir frakcijos parlamente. Politikas teigia pasitraukiantis, nes nepritaria konservatorių vadovybės požiūriui į Tautą,
jos suverenumą ir konstitucines piliečių teises. Naglis Puteikis nepritaria pasipriešinimui
Tautos valiai – bei turtinės nelygybės propagavimui, kai finansinė našta kraunama ant skurdžiausių
šalies piliečių. Mes vertiname jo apsisprendimą, todėl padedame rinkti parašus, kad galėtų
kandidatuoti į mūsų Respublikos prezidentus.
                                                                       
MŪSŲ ŠIANDIENOS PROBLEMOS :
                        SAULIUS POCIUS („KAIPĖDA“ - 2014-02-17)
PAŽADAI VIRTO PATYČIOMIS
Valdantieji taip įsijautė senjorams šokti kankaną, kad nebepajėgia sustoti. Iš pradžių kažkas pažadėjo
kompensuoti sumažintas pensijas, ir politinis pažadų koncertas įsibėgėjo taip, jog jį ėmė vainikuoti priešpilnio
pasiūlymai. Pavyzdžiui, užsigeista pensininkams kompensuoti ir kainų augimą. Ką dar išgirsime šioje tartiufiškomis
manipuliacijomis persisunkusioje dainų ir šokių šventėje?Gal siūlymus už biudžeto pinigus skraidinti senjorus į Mėnulį?
T         okiais neįvykdomais pasiūlymais ne tik akiplėšiškai maustomi nuskurdinti pensininkai, kuriems bet koks pažadas
pagerinti jų buitį atrodo lyg apvaizdos žodis. Tai vyksta ir dėl to, kad kažkam iš tos pačios valdančiosios koalicijos labai
jau rūpi visomis tomis idėjų kvailybės paradigmomis įstumti premjerą A.Butkevičių į kampą.
Rinkimai artėja, o senoliai yra patys aktyviausi balsuotojai, štai ir vyksta Žalgirio mūšis už šviesesnę ateitį. Tiksliau – už tuos milijonus, kuriuos galima įsisavinti per kadensiją.
 
O gal čia tikslai čia slypi dar šlykštesni – sužlugdyti euro nįvedimą arba pačią valstybę nuspirti į bankrotą. Kodėl už
didesnes algas nuo sausio 1-osios sau uoliai balsavę politikieriai taip staiga susirūpino pensininkais? Organizmą
užgraužė surambėjusios sąžinės likučiai? Kokia čia sąžinė? Rinkimai artėja, o senoliai....Sakysite, pensininkams
būtina kompensuoti pensijas. Niekas tuo ir neabejoja. Tik ar ieškoti to kompensavimo šaltinių reikia pirmiausia sau
patiems padidinus atlyginimus? Šis faktas ir yra tas lakmuso popierėlis, kuris atskleidžia nemalonę tiesą. Ta tiesa
penktadienį bakstelėjo ir Prezidentė D.Grybauskaitė, padėjusi tašką pasakoje apie tai, kad algų didinimai klerkams
valstybei kainuoja mažiau nei pensijų kompensavimas. Pasirodo, viskas yra atvirkščiai. Pensijų grąžinimui būtų užtekę
180mln.litū. Tačiau šių metų biudžete jau numatyta 250mln. litų didesnėms ministrų, politikų ir kitų išlaikytinių algoms.
Tai kaip čia dėl tos sąžinės, gerbiami politiniai sukčiai?
              Laikrasčiai apie mūsų problemas:Valdantieji ieško pensijŲ GRĄŽINIMO VARIANTŲ
Vytautas Kuklys internautas „Vakaro žinios“2014-03-01 (kumpintaintai)
Svarstant 2014m. Respublikos biudžetą, apie pensininkų sumažintų pensijų grąžinimą nebuvo kalbama. Juk dabar valdantieji susigriebė ir pradėjo ieškoti galimybių, kaip pensininkams grąžinti nurėžtas pensijas. Štai ką surado: viršplaninės pajamos, automobilių apmokestinimas, nekilnojamojo turto apmokestinimas, alkoholio akcizo didinimas.                                  


K.Masiulis net pasiūlė apmokestinti bulvių traškučius, energetinius gėrimus ir pan. Ar ne juokinga? Valdantieji ant vandens rašo sumažintų pensijų grąžinimo galimybes, ir taip tyčiojasi iš pensininkų. Juk pensijos buvo nurėžtos iš karto, todėl iš karto turi būti ir grąžintos. Lėšų yra, tik jų ne ten ieško valdantieji.        Štai keletas šaltinių(tai liečia biudžetines įstaigas): nešvaistyti pinigų nereikalingiems pirkiniams, įstaigose nedidinti etatų skaičiaus bet atvirkščiai, pagal galimybes - mažinti, nešvaistyti pinigų įvairioms priemokoms, priedėliams, premijoms ir pan., sumažinti Seimo narių skaičių iki 76 (daug žmonių iš Lietuvos išvažiavo...), sumažinti Seimo narių patarėjų skaičių, sumažinti mėnesiui parlamentinei veiklai sumas, įvesti atlyginimų lubas : maksimalus atlyginimas 10000lt., minimali alga 1000lt, siekti geresnių mokesčių rinkimo rezultatų ir pagal galimybes – taupyti...                             Pensija – piliečio sąžiningai uždirbta ir valstybės skirta tvirta ir neliečiama pinigų suma ir niekas neturi teisės mažinti pensijos-nei prezidentė, nei Vyriausybė, nei Konstitucinis Teismas. Apie tai liūdyja tokie faktai, kad įvairiuose šalyse ekonominių krizių metu pensininkai buvo gerbiami ir jų pensijų nelietė. O pas mus buvo padaryta žalinga klaida(kaltininkas A.Kubilius), kurią reikia nedelsiant ištaisyti   
                                                                       
                                                     
Laikrasčiai apie mūsų problemas:
Valdantieji ieško pensijŲ GRĄŽINIMO VARIANTŲ
 Vytautas Kuklys internautas „Vakaro žinios“2014-03-01
         Svarstant 2014m. Respublikos biudžetą, apie pensininkų sumažintų pensijų grąžinimą nebuvo
kalbama. Juk dabar valdantieji susigriebė ir pradėjo ieškoti galimybių, kaip pensininkams grąžinti
nurėžtas pensijas. Štai ką surado: viršplaninės pajamos, automobilių apmokestinimas, nekilnojamojo turto
apmokestinimas, alkoholio akcizo didinimas. K.Masiulis net pasiūlė apmokestinti bulvių traškučius, energetinius
gėrimus ir pan. Ar ne juokinga? Valdantieji ant vandens rašo sumažintų pensijų grąžinimo galimybes, ir taip tyčiojasi
iš pensininkų. Juk pensijos buvo nurėžtos iš karto, todėl iš karto turi būti ir grąžintos. Lėšų yra, tik jų ne ten ieško
valdantieji.        Štai keletas šaltinių(tai liečia biudžetines įstaigas): nešvaistyti pinigų nereikalingiems pirkiniams,
įstaigose nedidinti etatų skaičiaus bet atvirkščiai, pagal galimybes - mažinti, nešvaistyti pinigų įvairioms priemokoms,
priedėliams, premijoms ir pan., sumažinti Seimo narių skaičių iki 76 (daug žmonių iš Lietuvos išvažiavo...), sumažinti
Seimo narių patarėjų skaičių, sumažinti mėnesiui parlamentinei veiklai sumas, įvesti atlyginimų lubas : maksimalus
atlyginimas 10000lt., minimali alga 1000lt, siekti geresnių mokesčių rinkimo rezultatų ir pagal galimybes – taupyti...
Pensija – piliečio sąžiningai uždirbta ir valstybės skirta tvirta ir neliečiama pinigų suma ir niekas neturi teisės mažinti
pensijos-nei prezidentė, nei Vyriausybė, nei Konstitucinis Teismas. Apie tai liūdyja tokie faktai, kad įvairiuose šalyse ekonominių krizių metu pensininkai buvo gerbiami ir jų pensijų nelietė. O pas mus buvo padaryta žalinga klaida(kaltininkas A.Kubilius), kurią reikia nedelsiant ištaisyti . 
     Komentaras: valdantiesiems pasididinti atlyginimams pinigų nereikėjo ieškoti, kai prie 20000 – 30000lt prisidėjo
po 2000-3000lt, o pensininkams, kad sugrąžinti pensijas – reikia taip daryti, kad visi pradėtų jų nekęsti, ar tai neįrodo,
kad pensininkai absoliučiai ignoruojami ir iš jų į akis tyčiojamasi. Ar mes galime tylėti? Dabartiniu metu yra parašytas
KREIPIMASIS į Europarlamentarus, kurie nepadoriai arba atsirašinėja arba tyli. Man gėda parašyti, ką parašė mūsų
jau nebegerbiamas prof.Leonidas Donskis...Laukiame kitų pasisakymų...Gerb. p.Naglis Puteikis, tikiuosi išpildė savo
pažadą, ir įteikė mūsų Kreipimąsi visiems Seimo nariams – tai reiškia jau visi susipažinę su juo – belieka laukti rezultatų
. Nesulauksime – pradėsime iš pradžių, bet jau viską iš eilės, kaip priklauso pagal įstatymus. Negalvokite, kad mes
pensininkai nieko neišmanome, mes puikiai žinome, kokia turi būti eilės tvarka, kad... Mūsų tarpe yra aukštos klasės
specialistų, duok Dieve, kad to neprireiktų, juk mes esame Jūsų tėvai ir seneliai, kur dingo Jūsų sažinės balsas?
Buvome seminare „Susitelkime skurdo mažinimui“ kur paskaitoje apie lėšų surinkimo galimybes lektorius pasiūlė kaip
vieną iš metodų paimti skardinę, užsiklijuoti savo logotipą ir eiti prie parduotuvių prisirinkti lėšų savo veiklai, įdomus
metodas, ar ne? Kaip matote visur kyšo ta pati pasityčiojimo iš pensininkų moralė
.                                                                       
Aldona Marija Praneša: Lietuvos gimimo dienos Šventę ir mūsų kolektyvo narių vasario gimusių Šventė vyko kartu 27/02.
Mes taip esame susitarę – visas mėnesio šventes atšvęsti paskutinį mėnesio ketvirtadienį. Gimtadienininkai kas nori
su mumis kartu švęsti gimimo dieną ateina į šventę, kas nenori – švenčia namuose...bet visiems kartu – tikrai smagiau.
.. mūsų mielų narių gimtadienius turėjo švęsti 15, tačiau buvo ne visi. Viena iš jų šventė Jubiliejų – tai mūsų miela
Irena Chormanskienė, kuri labai nuostabus žmogus ir aktyvi narė – jai įteiktas mūsų Tarybos Padėkos raštas.
Visi sužavėti jos širdies šiluma ir įgimtu humoro jausmu...    Šventėje dalyvavo ne visi gimtadienininkai, bet pas mus
jokios prievartos nėra, primename to mėnesio gimtadieninikams, kad bus Šventė, kas nori ateina, kas nenori su mumis
švęsti, tai švenčia namie...  Kitą savitę mūsų nariai vyksta į ekskursiją į Kretingą – susipažinsime su Kretingos
bažnyčiomis, vienuolynais, parku ir Žiemos sodu, be to 06/03  bus Diskusijų popietė, kurioje dalyvaus gerb.
dr. Vytautas Čepas aptarsime „Šiandienines pensininkų problemas“ ir gerb.p. Rimantas Cibauskas –
VĮ „Mažosios Lietuvos kultūros“ valdybos pirmininkas „Kur statysime Klaipėdoje Vidūno paminklą"
Kviečiame visus pensininkus ir tuos, kurie nori pasisakyti pas mus 16 val. į „Trobos“ kavinę, būkite aktyvūs tik 
suvieniję jėgapasieksime rezultatų
                                                                                         
 
                                                               
                           Jubiliatė pirma iš kairės – tai Irena Chormanskienė – mūsų švenčių organizatotė                                                                                                                      
 
                                                          Mūsų filialo „Aglonienai“ moterų trio
                SVEIKATA
  Cinamonas ir medus
            Medus yra vienintelis negendantis produktas pasaulyje. Jis gali tik susikristalizuoti. Bet tai jo savybių nekeičia.
Jei norit minkšto medaus, tai atlaisvinkit dangtelį ir įstatykit indą su medumi į karštą vandenį ir jis pasidarys toks, koks
buvo iš pradžių. Niekada nevirkit ir nedėkit į mikrobangę medaus, nes tai sunaikins visus medaus fermentus.
Cinamonas ir medus. Farmacijos kompanijos apie tai garsiai nešneka, bet tai yra pats geriausias vaistas:
Medaus ir cinamono mišinys gydo daugelį ligų. Medus yra prieinamas daugelyje pasaulio šalių ir gydytojų
pripažįstamas kaip labai efektyvus vaistas nuo daugelio ligų.
Medus gali būti naudojamas, nebijant jokių šalutinių poveikių nuo daugelio ligų. Medus nors ir saldus, bet teisingai
vartojamas kaip vaistai, tinka ir žmonėms, sergantiems cukralige.
Žurnalas :Weekly world news“, leidžiamas Kanadoje (1995 m. Sausio 17 d. Numeris). Jame yra ligų sąrašas, kurias
galima išsigydyti, naudojant medų ir cinamoną:
Širdies ligos:
Sumaišykit medų su cinamonu ir tepkit ant sumuštinio. Riekelė kiekvieną rytą pusryčiams sumažins cholesterolio kiekį
kraujagyslėse ir apsaugos jūs nuo infarkto. Jei jau esat turėję infarktą, tai išvengsite kito infarkto. Tokie pusryčiai taip
pat atstato arterijų ir venų sienelių elastingumą.
Artritas
Žmonės, kenčiantys nuo artrito, kiekvieną rytą ir vakarą turi išgerti puodelį šilto vandens su 2 valgomais šaukštais
medaus ir vienu arbatiniu šaukšteliu cinamono. Reguliariai vartojant galima išsigydyti ir chronišką artritą. Kopenhagos
universitete atliktas tyrimas: Gydytojai savo 200 artritu sergančių pacientų kasdien prieš pusryčius davė vieną valgomą
šaukštą medaus ir pusę arbatinio šaukštelio cinamono. Po savaitės skausmo nejautė 73 pacientai, o po mėnesio beveik visi 200 pacientų galėjo vaikščioti be skausmo.
Šlapimo pūslės infekcija
2 valgomi šaukštai cinamono ir 1 arbatinis šaukštelis medaus stiklinėje šilto vandens sunaikina infekciją.
Cholesterolis
2 valgomi šaukštai medaus ir 3 arbatiniai šaukšteliai cinamono ir 16 uncijų vandens (1 uncija ~ 31 gramas) per 2 val.
Sumažina cholesterolio kiekį kraujuje 10 proc. Reguliariai vartojant 3 kart per dieną išnaikinamas bet koks cholesterolis.
Apskritai kasdien vartojamas grynas medus žymiai sumažina cholesterolio kiekį.
Peršalimas: Valgomas šaukštas šilto medaus ir ¼ šaukšto cinamono kasdien 3 dienas. Išgydo daugumą chroniškų
peršalimų, slogų ir išvalo sinusus.
Pilvo skausmai: medus su cinamono milteliais išgydo pilvo skausmus.
Dujos: Indų ir Japonų mokslininkai pastebėjo, kad medus su cinamonu pašalina dujų kaupimąsi pilve.
Imuninė sistema: kasdienis medaus ir cinamono vartojimas stiprina imuninę sistemą.
                                                                      
  
 GYVENIMO FILOSOFIJA 
 
                                 VALDO DOMEIKOS PASKAITA
                                                   
 
              II ETAPAS
 
 
  I.  Rankos – plačiau pečių, aukščiau galvos, atvirais delnais į viršų, pirštai 45 laipsn. į priekį. Rankos lėtai
nuleidžiamos link sprando (už galvos).       Iš eilės plojame delnu – vyrai kairiu, po to dešiniu, moterys – dešiniu,
po to kairiu: 1.
Iš už galvos (prie sprando) mostas rankomis –delnai į kaklo pusę ir šiek tiek į viršų – iškvepiant
staigus mostas iki krūtinės (delnas nukreipiamas į krūtinę) ir įkvepiant – lėtai atgal (12 kartų kiekviena ranka, po to –
12 kartų – abiem rankom).                       2. Rankos sukryžiuotos ant krūtinės delnais į save. Iškvepiant mojame
abiem rankomis į šonus žemyn, delnai nukreipti į žemę. Įkvepiant į pradinę padėtį. (daryti 21 kartą). 3. Rankos
alkūnėmis prispaustos prie šonų, delnai prieš save, priešais vienas kitą.Rankas (ikvepiant) lėtai iškeliame į viršų,
palenkiame delnus į šonus, horizontaliai. Pajaučiame energiją tekant į delnus. Iškvepiant staigiai suspaudžiame
delnus į kumsčius, tarytum paimdami į juos tą energiją, ir nuleidžiame rankas žemyn, į buvusią padėtį, po to lėtai
 
           
http://www.kjpzb.


 
 
 
                                      

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas 302758598 sąsk. Nr.LT137044060007819519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                           „AUKSINIS RUDUO“ Nr.4.
                              Klaipėda 2014-02-15.
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
Internetinis laikraštėlis skirtas visiems pensininkams.
                                                         
SVEIKINAME VISUS LIETUVOS ŽMONES SU
 VASARIO 16 – MŪSŲ VALSTYBĖS GIMIMO
                             DIENA !!!
Mūsų kūryba
A.M. GEDVILIENĖ
                           LIETUVAI
Lietuva – brangi Tėvynė mano
Tu – kaip lašelis tarp vandenų didžių
Myliu aš Tave nuo lingės, nuo lopšelio,
Myliu dėl Tavęs ir gyvenu.
                                Baltija skalauja krantą gintarinį-
                                Ežerai parimę lino žiedeliu,
                                Tūkstančiai žiedų pasaulyje pražydę,
                                Bet pirmiausia aš Tave regiu…
Apie Tavo miškus, pievas, sodus
Apdainuota daug gražių skambių dainu
Tai tegu ir šitas mano žodis-
Tau pasakys, kaip karštai Tave myliu.                                             
 1959m.                     
                                                                          
KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA
   SVEIKI, brangieji, mūsų jėga vienybėje, nepamirškite šito niekada. Prieš akis euro įvedimas – Seimas ir Vyriausybė
pasiruošė tam – pasididino sau atlyginimus, kad „nepritrūktų“ duonelės, o apie mus ir vėl pamiršo.
Paskaičiuokite tie,
kurie gaunate 350-500-700 pensijas – kiek bus eurų? Ar bus įmanoma išgyventi?
Šiandien mus mulkina, kad tai
grąžins nusavintas pensijas, tai negrąžins, kad nukreiptų mūsų dėmesį nuo pagrindinės problemos, kad nedelsiant
reikia didinti pensijas, nes kitaip mes neišgyvensime...Susitelkime bendrai kovai prieš tuos, kurie nori mus galutinai
pražudyti – o tam reikia vienybės ir ne bet kokios, o pačios stipriausios vienybės. Išmeskime iš mūsų tarpo griaunančias
mūsų vienybę jėgas – jos nori padėti mus skriaudžiantiems. Kviečiu susitelkti visus Lietuvos pensininkus bendrai kovai.
Tokiais momentais bailiai ir išdavikai slepiasi krūmuose, laukia, kas laimės, kad galėtų prisigretinti prie laimėjusių, kad
patriukšmautų apie pergalę, protingi žino ką daro ir nenori likti kvailais ir kovoja iki galo, tad susitelkime visi vienam
bendram tikslui – po euro įvedimo, kad išgyventumėm...Mes tvirtai tikime, kad mūsų rinkti Lietuvos europarlamentarai neišduos mūsų siekių išgyventi!                                     Jus visada mylinti ir laukianti diskusijoje apie mūsų šios dienos svarbiausias problemas, Jūsų  Aldona Marija Gedvilienė                                        Pastaba: kiekvieno mėnesio pirmą antradienį 16 val. “Trobos” kavinėje laukiame visų pensininkų į Diskusijų klubą įvairioms temoms diskutuoti.
Artimiausio diskusijų klubo tema: “ Kur Klaipėdoje statysime paminklą VIDŪNUI”?
(sekite skelbimus mūsų miesto laikrasčiuose).
                                                                                 Aldona Marija praneša: gyvenimas sudėtingas, tenka kovoti su tais, kurie
nesupranta tikrosios mūsų gyvenimo padėties, su tais, kurie vis nenori pripažinti, kas pensininkai pilnaverčiai žmonės,
kad jie nori normalaus gyvenimo. Mums skaudu pareikšti, kad mūsų Tėvynėje, kuriai mes atidavėme visas jėgas
dirbdami
jos labui, padėdami atkurti Nepriklausomybę, liko už borto, iš jų net orumas atimtas...Keista, kad kažkas to nenori
suprasti...        Mūsų Bendrijos gyvenimas vyksta pagal planą, kartais jį papildome netikėtais pasiūlymais (kaip
paskaitos ar pn.), bet tai tik paįvairina mūsų gyvenimą. Ačiu visiems, kurie kviečia mus į įvairus renginius, kurie skaito
mums paskaitas, pagal galimybę dalyvaujame...Mes paprasčiausiai vykdome mūsų Įstatuose įrašytą programą...
Kas gali pasakyti, kas tai yra tikras vidinis džiaugsmas? Aš tai žinau...o Tu?                                                                                  Dalyvaujame ir įvairiuose seminaruose. Seminarą suorganizavo PLIETINĖS VISUOMENĖS INSTITUTAS kartu su Norv. Island. Lichtenšt.:eea grants. 13/02 tik prasidėjo seminaras „Telkimės skurdo mažinimui“. Paskaitas skaito Lietuvos žiedas: prof.dr. Romas Lazutka, prof.dr. Boguslavas Gruževskis ir kt. žymūs mūsų šalies žmonės.
Skirma Kondratienės tema „Bendradarbiavimas su valdžios institucijomis skurdo mažinimo politikai mažinti“.
Šitą problemą pristatė labai įdomiai. Kelios nuotraukos iš seminaro...
Nuotraukose: (iš kairės į deš.) prof.dr.Boguslavas Gruževskis, prof.dr.Romas Lazutka, organiz.Aistė Adomavičienė ir p. Skirma Kondratienė -
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkė pranešė, kad visiems seminaro
dalyviams bus išsiųsta seminaro medžiaga ir toliau seminaras vyks neakivaizdiniu būdu.
 
Bendras klausytojų salės vaizdas...(visos nuotr. A.M.G.,išskyrus R.Pakso)
Pirmųjų paskaitų cikle išklausyta informacija reikalauja papildymo. Sekančios paskaitos bus 20/02. Skurdas Lietuvoje
žvelgia iš įvairių pusių, teoriškai taip pat labai akivaizdus, todėl laukiame akivaizdžių, konkrečių priemonių, kuriomis bus
 jis šalinamas. Kai uždavėme konkretų klausimą gerb.prof.dr.Boguslavui Gruževskiui kas kaltas dėl skurdo Lietuvoje –
jis išsisuko nuo to klausimo, sakydamas, kad partijos kaltos: viena tempia į kairę, o kita į dešinę...Salėje nuvilnijo
juokas. Lauksime kitų paskaitų, kadangi jos tęsis iki rudens, tai dar bus galimybė padaryti išvadas, ar seminaras
vykęs ar ne, tikėkimės geriausio...Įdomi detalė, kad NVO plėtros įstatymas įsigalios tik nuo 2014-04-01 –
salėje vėl juokas (gera diena – balandžio pirmoji). Plačiau apie seminarą bus sekančiame laikraštėlio numeryje.
                                                                         
LAIKRASČIAI APIE MUS
„Vakaro žinios“ Nr.32. 2014-02-15.
Lietuvos pensininkai sukels ant kojų Europą (sutrumpintai)   Margarita Barsytė (žurnal.).
Pensininkai, neapsikentę nuolatinės diskriminacijos ir dėl visų bėdų ant jų kariamų šunų, nutarė kreiptis pagalbos į
tarptautines institucijas – į žmogaus teisių institucijas Europoje.
Pamiršo senjorus. Visų šalies pensininkų vardu į visus Lietuvos parlamentarus kreipėsi Klaipėdos m. Jungtinės
Pagyvenusių Žmonių Bendrijos (KJPŽB) atstovai. Jie piktinosi, jog Žmogaus teisių stebėjimo instituto paruošta NVO
programa visiškai neatsižvelgia į pensininkų problemas. Naujuose dokumentuose akcentuojamas „sustiprintas
pilietiškas aktyvumas“, kurį mes jaučiame ir negalime tylėti ir norime atkreipti dėmesį į visišką pensininkų gyvybinių
reikalų ignoravimą arba pačią žiauriausią diskriminaciją. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad visuomeninės
pensininkų organizacijos, kur visi dirba visuomeniniais pagrindais, neturi jokių sąlygų tam darbui (nėra nei finansavimo
nei patalpų, kurios turėtų būti nemokamos – programoje jau paminėta, kad bus). Tautinės mažumos turi visas sąlygas
savo veiklai, o mes - savo Tėvynėje esame diskriminuojami“ – rašoma pensininkų kreipimesi...
Nebegali tylėti. JPŽB pirmininkė tikino, jog pensininkai tiesiog pavargo tylėti ir nebegali pakęsti visiškos
diskriminacijos. Pensininkai nuolatos pirmoje eilėje, kai reikia imtis kokių nors su taupymu susijusių priemonių,
tačiau grąžinti to, kas pagyvenusiems žmonėms teisėtai priklauso, niekas neskuba. „Valdininkai, Seimo nariai
chamiškai (tai ne mano išsireiškimas A.M.G.) patys pirmieji pasididino sau atlyginimus...Dabar, kai nusprendė grąžinti
nusavintas pensijas, tam neranda pinigų ieško kur paimti, kaltina pensininkus dėl visokių išgalvotų naujų mokesčių.
Mes visada visus pokyčius priimdavome taikiai, nekeldavome didelio triukšmo, galbūt todėl mums ėmė lipti ant galvų.
Daugiau tylėti nebegalime, tegu valdžia nesitiki, kad pensininkai ir toliau nieko nedarys.                                                                         Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, išgirdęs apie tokius pensininkų pasipiktinimus nesistebėjo. „Žinoma, kad žmonės pagrįstai piktinasi, kad būtent labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio sąskaita buvusi valdžia sprendė problemas, sumažindama senjorų pensijas. Nuostata mažinti biudžeto išlaidas reiškia skurdinti
daugelį savo valstybės žmonių. Tai neteisybė, kuri anksčiau ar vėliau turės būti panaikinta, išnaudojant visas teisinės
gynybos priemones“, mano parlamentaras. R.Paksas įsitikinęs, jog kiekvienas mūsų šalies pilietis turi jaustis saugus,
o jo teisės privalo būti ginamos. „Aš pasisakau už tokią socialinę Europą, kurioje būtų teisingai sprendžiami žmonėms
rūpimi klausimai. Šiandien tauta socialinį teisingumą mato kitaip nei valdžia. Lietuvoje turime kalbėti apie socialinę
atskirtį, nedarbą ir žmonių nusivylimą“, - sakė Europos Parlamento narys. R.Paksas – kol kas vienintelis iš
Europarlamentarų rimtai pažiūrėjęs į pensininkų kreipimąsi,
laukiame kitų
parlamentarų atsiliepimų, visa širdimi tikime, kad visi atsilieps (visus atsiliepimus spausdinsime laikraštėlyje,
pažadame.)
 
                                                                          
 
KELI PRISIMINIMAI IŠ VASAROS
      
Kaip smagu buvo studijuoti sodininkystę KU Botanikos sode...ir švęsti...
         
Nuostabi KU Botanikos sodo direktorė ir moksliniai darbuotojai kartu...malonūs prisiminimai...
                                                                      
                                             Sveikata
                   Sveikos ir judrios KOJOS !
                                         (žmonės pataria)
                         Actas ir druska išvijo skausmą

Mano mama su dideliu vargu tevaikščiojo po kambarį - taip skaudėjo kelių sąnariai. Vasarnamio kaimynė davė jai tokį receptą:
į pusę litro mineralinio vandens įpilti 2 valgomuosius šaukštus druskos (geriau jūros) ir 1 valgomąjį šaukštą acto esencijos, išmaišyti.
Daryti kompresus - atsipilti reikiamą kiekį gauto tirpalo, gerai pašildyti, jame sumirkyti dvi linines skareles ir jomis apsukti kelius, uždėti
celofano, aprišti šiltai.
Laikyti ne daugiau kaip 45 min., kad nenudegintų odą.
Patartina kompresus dėti prieš miegą. Gydymosi kursas -  mažiausiai 20 procedūrų.

Nina Sotnikova, Voronežas
 
Nuo venų išsiplėtimo

Mamos kojų venos buvo labai išsiplėtusios. Stiklinėje šilto vandens ištirpdžiau 2 arbatinius šaukštelius druskos. Šiame tirpale laikiau
pusvalandį medvilnines kojines ir išdžiovinau jas. Mama tokias sūrias kojines apsimaudavo ir vaikščiodavo visą dieną, o kartais su jomis
ir naktį miegodavao. Kojines plaudavome ir vėl "sūdydavome". Greitai mamos kojos pasidarė kaip jaunos mergaitės - venų išsiplėtimas
dingo.

T.Butuzova
 
Pasivaikščiojimai sūriomis kojinėmis
 Tai padėjo atsikratyti kojų nykčių iššokusių kauliukų.  Dviejuose litruose vandens ištirpinti 1 kg druskos, tame tirpale pamirkyti vilnones
kojines, truputį išgręžti, apsiauti ir vaikščioti namuose, kol jos išdžius.
Taip daryti, kol šitų kauliukų neliks.
 
N.Aleksandrova, Maskva
                                                                               Gyvenimo filosofija
 
           VALDO DOMEIKOS PASKAITA
        Pradžia, tęsinys sekančiame numeryje
       
 
              (gautas autoriaus sutikimas)
 
 
Bus daugiau sekančiame Nr.5.
 Kaip gera visiems kartu daryti mankštą...
 
 
 
 
 

 
                                      

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas 302758598 sąsk. Nr.LT137044060007819519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2014-01-17
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.2.
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
Internetinis laikraštėlis skirtas visiems Klaipėdos miesto pensininkams.
                                                           
SAUSIO 13 ...
 
 IR SAUSIO 15...
 TIKROS Šventės, per tas šventes ne linksmintis norisi, o susikaupti ir prisiminti, (kol gyvi) sausio 13…
juk tie prisiminimai liks  ateinančioms kartoms…Mes, dar tos lemtingos epochos žmonės, turėtumėm aprašyti
kiekvieną atodūsį to meto tragiškų įvykių fone...Įdomų pokalbį turėjau su mergyte Uogytė – mes su jos mama
kalbame apie to meto įvykius Uogytė klausosi mūsų pokalbio, paklausiau mergaitės (žinau amžių), kiek tada
Tau metukų buvo? Uogytė drąsiai atsako nulis, nes jos dar tada nebuvo šiame pasaulyje, nes jai dar tik 9 metukai
ir aš supratau, kad būtina visiems prisiminti to meto įvykius ir tuos prisiminimus palikti vaikams. Ką reiškia gyvas
pasakojimas iš liudininko, patyrusio to meto įvykių siaubą...                                                                              
 Mano įspūdžiai dvejopi: stebėjau viską televizoriaus dėka, t.y. aplinką prie Seimo rūmų ir prie televizijos bokšto,
nes prie Seimo rūmų buvo mano sūneliai, o prie televizijos bokšto – mano sesuo...Galite įsivaizduoti, kas darėsi
mano širdyje ...tai reikia patirti, kad suvokti. Taip, girdėjau paskutinius Eglės Bučelytės žodžius: „viskas, mes jau
užimti“ ir netrukus nutilo Lietuvos televizija, matėme, kad joje šeimininkauja okupantai – koks siaubas, sunku apsakyti,
bet netrukus prabilo vėl televizija iš Kauno, o Dieve Dieve, koks džiaugsmas...Laukiau žinių iš artimųjų, prie televizijos
bokšto girdėjosi tankų keliamas dzeržgesys, matėsi okupantų veiksmai – mušė žmones šautuvų buožėmis, bet o
stebuklas – niekas neišsigando, niekas nesitraukė – žmonių užtvara buvo stipresnė už tankus...gal patikėsite, kaip
sunku rašyti tuos prisiminimus...Ypatingą įspūdį padarė rodomi kadrai iš Seimo rūmų: jauni ir pagyvenę „ginklavosi“,
davė priesaiką, o Seimo salė pilnutėlė mūsų jau Nepriklausomos Lietuvos valstybės tada dar Auksčiausios Tarybos
pareigūnų ir tarp jų mūsų visų mylimas ir tvirtas kaip uola, nesitraukiantis ir nieko nepaisantis Auksčiausios Tarybos
pirmininkas Vytautas Landsbergis, tai tik jo vadovavimo dėka viskas vyko taip, kaip turėjo būti, kad mes
išliktumėm kaip Laisva ir Nepriklausoma Lietuva – tas Žmogus tiek nusipelnęs, kad jam
gyvam paminklą reikia pastatyti, jeigu ne jis, tai ir okupantų armija nebūtų iš Lietuvos pasitraukusi...
Jis jau seniai yra nusipelnęs Lietuvos Prezidento vardo, nesuprantu, kokie dar tam reikalingi debatai ir taip
visiems aišku...Vėliau padarytos klaidos – tai jau kita tema, o kas tada nedarė klaidų- leiskite paklausti? ...                                                                                                                                    O taip, mano sūneliai liko gyvi ir sveiki, tik sesuo - su siaubu išklausiau- pasakė: „ranka nuo tanko atsistūmiau“... SAUSIO 13 mūsų Lietuvos istorijoje ypač ypatinga data ir nevalia tai slėpti nuo mūsų ateities kartų ...                                              A.M.Gedvilienė 
                            
 SAUSIO 15TAI REIKŠMINGA ŠVENTĖ, tačiau, kai gyvų lūdininkų nebelieka, ji tampa tik istorinės svarbos
 ŠVENTE...Kas tai istorinė svarba? Tai Lietuvos susijungimas. Šią vasarą mačiau Agluonienuose buvusios valstybinės
sienos tarp Vokietijos ir Lietuvos ribą (dabar – nereikšmingą griovelį) .
Prisiminkime truputį istorijos, svarbiausia
nepamiršti žuvusiųjų,                                                                                                                                     
tam skirtas paminklas M.Mažvydo parke, kuriame kasmet daugelis organanizacijų kartu su Klaipėdos
meru Vytautu Grubliausku visada padeda daug gėlių, šių metų gėlių padėjimo keletas akimirkų...
Klaipėdos krašto direktorija 1923 m. Iš kairės į dešinę:
 
 
 
 
                                                                                                                                                  
                                                                                                                                                                                            
 
                                                                                                                                 A.M.Gedvilienės nuotraukos
 
Aldona Marija praneša: mūsų gyvenimas Naujais Metais pradeda įsibėgėti, renkasi įvairūs klubai iš eilės naujų
metų darbo planams aptarti, juk nuo to priklausys, kaip įdomiai gyvensime šiais metais. Viena aišku, kad kaip ir
praeitais metais vieną kartą mėnesį bus Šventė. To mėnesio šventėje pažymėsime visus svarbiausius mėnesio
įvykius ir pasveikinsime kiekvieno mėnesio gimusius su gimtadieniu. Tie Šventiniai susitikimai visiems patinka,
nes per juos turime progos artimiau vienas kitą pažinti ir susidraugauti – o tai ir yra mūsų Bendrijos pagrindinis
tikslas.                            Man asmeniškai vėl teko dalyvauti įdomiose kursuose, kur susipažinau su
„Kultūros rinkodara ir komunikaciją“, kursus organizavo Kultūrinio – edukacinio centro „Metidė“ kolektyvas
pagal savo projektą. Kursus vedė dėstytojai Daiva Dienienė, Andrius Valaitis (Jav), Natalija Kraučiankienė ir kt. (nuotr.)

. Gavome daug naujų žinių, kurios gal padės ir mums rašant projektą.                  
                                                                                                                                                                  Mūsų savivaldybė taip pat paskelbė Kultūros tematika konkursą, su projekto rašymo subtilybėmis supažindino mūsų nuolatinė miesto savivaldybės
konsultantė Raimonda Mažonienė
. Ji labai nuoširdžiai aiškina, nori, kad mes gerai suprastume, kaip rašyti
projektą ir mes jai už tai labai dėkingi. Visada AIŠKU, kada žmogus dirba nuoširdžiai, o kada tik kalba kad atkalbėtų
tam tikrą laiką, esame tokių ne kartą girdėję.
 
 
 
 
 
 
 
 
                           savivaldybės konsultantė Raimonda Mažonienė
 
Teko išklausyti mokymus „Kultūros rinkodara ir komunikacija“ pagal Edukacinio-kultūrinio centro „METIDĖ“  
projektą “Pro kultūra“ pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą.  Mokymai vyko tris dienas: pirmą
dieną paskaitą skaitė mūsų geras pažįstamas KU Menų f. Dėstytojas
Algirdas Guzauskas. Jo tema, atskiesta
humoru klausytojams buvo tikrai įdomi
, keletas fragmentų iš jo paskaitos: „Žmonės perka ne tik daiktus, bet ir
poreikius, idėjas. Pradžia yra Eurovizijoje. Dabar svarbu greitis – jei iš karto nesudomino, tai viskas nueina niekais.
Seniau mėgdavome žiūrėti filmus, o dabar yra televizija, internetas. Yra noras greitai gauti čia ir dabar. Tai lengva,
todėl niekas nevertina. Internete galime pamatyti viską ką norime, pav. Mamontovas – jį galime pamatyti, pasiklausyti
ne tik televizijoje, bet ir internete...Žmonės vis tiek pasiilgsta gyvo koncerto...Dabar pardavinėjami lūkesčiai, pažadai,
emocijos. Elitinė mada iš Kinijos (masė) – svarbu, kad yra poreikis. Yra kultūros samplaika. Valstybė rūpinasi tik tiek,
kiek sugeba. Vienas žmogus be komandos nieko negali. Daugelis žmonių dar neišprusę politikoje, todėl išrenka į
Seimą ne tuos, kuriuos reikėtų. Kaime viskas paprasčiau, pagal intelektą ir poreikiai ir dažnai jie būna realūs,
įgyvendinami. Žmonės paprasčiausiai žaidžia gyvenimą ir t.t.                                          
Antrą dieną PASKAITĄ skaitė DAIVA DIENIENĖ Manager.LT Akademijos lektorė –
MARKETINGO KONSULTANTĖ, gal mums tai turėjo atrodyti labai sudėtinga, tačiau mums ne
verslininkams ši paskaita suteikė medžiagą analitiniam mąstymui, priežastiniam ryšiui suprasti,
todėl viskas ką ji aiškino buvo įdomu, tuo labiau, kad ji kūrė konkretų verslo planą – konkrečiai sričiai –
„KVAPŲ VERSLAS.“ Tikslas: komforto padidinimas, gyvenimo pilnatvei užtikrinti. Labai aukštos
kvalifikacijos dėstytoja, kuri kartais sudėtingus dalykus pateikia paprastai ir visiems suprantamai.
Keletas vaizdų iš auditorijos:
Mokymai buvo tikrai naudingi, malonūs organizatoriai ir klausytojai, nors daugelis nepažinojome
vieni kitų...Dėstytojams uždavėme daug klausimų į kuriuos gavome kvalifikuotus atsakymus. „METIDĖ“ pažadėjo greitu laiku organizuoti buhalterių kursus, kurie mums tikrai pravers.
 
 
     SVEIKATA               Geri patarimai - saugokime save –
Visada yra kažkas, ko mes nežinome ... 
Kardiologo atsakymas, kodėl žmonės dažnai šlapinasi naktį.
Gravitacija išlaiko vandenį apatinėje kūno dalyje, todėl, kai esate vertikalioje padėtyje, tinsta kojos.
Kai atsigulame, kūnas (tame tarpe ir kojos) yra inkstų lygyje, todėl inkstams lengviau pašalinti vandenį.
Mes turime padėti organizmui vandeniu plauti toksinus iš mūsų kūno. Pakeiskite vandens vartojimo laiką. 
Tai - kardiologo patarimas!
Laiku geriamas vanduo per tam tikrą laiką pasiekia didžiausią veiksmingumą organizme: 
2 stiklines vandens iškart pabudus - padeda aktyvinti vidaus organus; 
1 stiklinė vandens 30 minučių prieš valgį - padeda virškinimui; 
1 stiklinė vandens prieš vonią - padeda sumažinti kraujo spaudimą; 
1 stiklinė vandens prieš einant gulti padeda išvengi smegenų insulto ar širdies priepuolio. 
Geri gydytojai teigia, kad laiku išgertas vanduo, miego metu gali užkirsti kelią naktiniams kojų spazmams.
Mėšlungio metu kojų raumenys ieško hidratacijos, ir mes pabundame nuo skausmo.
Kardiologas sako, kad jei kiekvienas asmuo, gavęs šį laišką, išsiųs jį dar 10 žmonių, gal būt vienas gyvenimas
bus išsaugotas!
 
 
GYVENIMO FILOSOFIJA iš žurnalo “Psichologija Tau”74psl.
LAIŠKAS, KURĮ PERSKAITYSITE
Kasdien į elektroninio pašto dėžutę ateina begalės laiškų, į kuriuos – prisipažinkime – ne į visus atsakome.
Ką daryti, kad jūsų laiškas nebūtų ignoruojamas.       
    1 TINKAMAI PAVADINKIME.Skirtingais tikslais rašydami laiškus, turite parinkti atitinkamus temų pavadinimus. Dano Pinkio atliktas tyrimas rodo, kad laiko turintys žmonės mieliau renkasi laiškus, sužadinančius smalsumą. Galimybė išsiskirti suteikia intriguojanti ar šmaikšti antraštė. Tačiau užimti asmenys, taupydami laiką, peržvelgia pašto dėžutę ir skaito tik tuos, kurie jų manymu, yra svarbūs ar naudingi. Todėl laiško temoje akcentuokite reikšmingas detales.
2 UŽMEGSKITE RYŠĮ  Panašumai suartina žmones.Michaelo Morriso manymu, susirašinėti paprasčiau, kai
žmonės yra pažįstami, todėl, norėdami pralaužti ledus, paieškokite bendrumų arba paskambinkite. Išgirstas balsas
arba juokas suartins ir palengvins tolimesnį bendravimą.
3 BŪKITE KONKRETŪS Elektroninis laiškas – ne dienoraštis ir ne autobiografija, tad rašyti ilgus laiškus
neprasminga ir neveiksminga. Kuo ilgesnis tekstas, tuo mažesnė tikimybė, kad kitas jį iki galo perskaitys.
Psichologo Roberto Sultingo teigimu, žmonės yra paslaugesni, kai jiems duodami aiškūs nurodymai, kuo jie gali padėti. Rekomenduojama siųsti iki 2-3 pastaripų laišką, užduodant vieną ar kelis klausimus. Jūsų tikslas – užmegsti dialogą, kurį galėsite plėtoti vėliasniuose laiškuose.
 
4 NURODYKITE PRIEŽASTIS Nepažįstamas žmogus ar įmonė, gavę jūsų laišką, nežino, kodėl pasirinkote
būtent juos, todėl jei jie nesijaus galintys padėti, atsakymo vargu ar sulauksite. Paaiškinkite, kodėl kreipėtės būtent
į juos, taip pažadindami jiems atsakomybės jausmą. Laiške trumpai pažymėkite, ką žinote apie šį asmenį, jo darbus,
kodėl tikitės jo pagalbos. Vis tik psichologo Bernardo Weinerio tyrimas parodė, kad žmonės linkę padėti tiems, kurie
stengiasi patys ir prieš klausdami pasiruošia, todėl pimiausia darykite tai, ką leidžia jūsų galimybės. Vėliau kreipdamiesi
pagalbos ar patarimo į kompetentingesnį asmenį, laiške nurodykite, ką jau esate padarę ar sužinojote, ir suteikta
pagalba bus sudėtingesnė.
(liko dar du punktai, kurie bus atspausdinti sekančio laikraštėlio numeryje)…
 
Laikrštėlio redaktorius, korektorius ir techninis atlikėjas A.M.G.

                                      

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr.LT137044060007819519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2013-12-31
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.1
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
                                                           
             SU NAUJAIS 2014 METAIS!
IR LAIMĖS IR DŽIAUGSMO IR SAULĖS !
                                                                                    Nuotrauka iš žurnalo „Prie kavos“
                                                           
SVEIKINAME VISŲ MŪSŲ MYLIMĄ KLAIPĖDOS UNIVERSITETĄ
GIMIMO DIENOS PROGA (
įkurtas 1991-01-01)
                                                                   
                            KRISTIJONO DONELAIČIO METAI –
                                                     300
                                         metŲ nuo jo GIMIMO...
„Rods, - tarė Selmas, - nei vienam klastot nepareitis,                                                             
 O lietuvninkams dar juo daugiau nepritinka.                                              
 Žinot, juk visi, kaip kožnas Lietuvą giria                                                                
 Ir kaip daug svetimų žmonių, kad mus pamatytų,                                                       
Iš visų kampų šio svieto jau susibėgo“...
Kristijonas Donelaitis – liuteronų kunigas, garsiausias ir praktiškai pirmasis lietuvių poetas – gimė 1714 m.
sausio 1 d. Lazdynėlių kaime (dabar išnykęs; Gumbinės parapija, Mažoji Lietuva; dabar Gusevo rajonas,
Karaliaučiaus sritis, Rusija). 1731–1736 m. mokėsi Karaliaučiaus katedros kolegijoje, 1736–1740 m. studijavo
Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740–1742 m. dirbo
Stalupėnų (dabar Nesterovas) mokyklos kantoriumi (mokytoju ir bažnytinio choro vedėju), 1742–1743 m.
– Stalupėnų mokyklos rektoriumi (vedėju). 1743 m. spalio 21 d. gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas į
Tolminkiemio liuteronų parapiją, kurioje kunigavo 1743–1780 m., iki pat mirties. 1744 m. spalio 11 d. vedė
mirusio Stalupėnų mokyklos rektoriaus našlę Anną Reginą Ohlefant (†1795); vaikų nesusilaukė.
Be tiesioginių savo pareigų, kurios padėjo gerai pažinti parapijos gyventojų valstiečių materialinį ir dvasinį
gyvenimą, Donelaitis užsiiminėjo statybomis, mechanikos darbais, sodininkyste. Tolminkiemyje pastatė
naują mūrinę bažnyčią, mokyklą ir klebonų našlių namus, rekonstravo kleboniją. Konstravo fizikinius
prietaisus (pvz., barometrus ir kt.), muzikos instrumentus (pvz., klavesinus, fortepijonus).
Taip pat jis sukūrė poemą „Metai“, parašė pasakėčių lietuvių ir eilėraščių vokiečių kalbomis.
Gyvenimo pabaigoje, nuo 1775 m., įsivėlė į bylinėjimąsi su Tolminkiemio karališkojo dvaro valdytoju
(amtmonu) dėl dvaro, bažnyčios ir valstiečių žemių separacijos (atskyrimo); atstovavo bažnyčios ir
valstiečių pusę; priėmus kompromisinį sprendimą byla buvo baigta po Donelaičio mirties (1790).
Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje (Gumbinės apskritis, Mažoji Lietuva;
dabar Čistyje Prudy, Karaliaučiaus sritis, Rusija). Palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje.


                                                   
                                                                          
 
                       SUSIMĄSTYKIME, nes neišvengsime...
     Ilgokas  gyvenimo stebėjimas leidžia pamatyti tai, ko nepastebi gimę anksčiau, o tai yra svarbūs
pastebėjimai pagyvenusių žmonių gyvenimo pilnavertiškumui pagerinti: pirmiausia, kas labai gaila –
visiškas Prezidentės, Vyriausybės ir Seimo abejingumas šitai problemai (pensininkų laisvalaikis visiškai
nereglamentuotas) ir iš to išplaukiantis savivaldybių abejingumas. Ar galima kaip nors pataisyti šitą padėtį –
įsitikinau – galima, tik tai reikalauja didelės kantrybės ir pastovios kovos . Atliktas didžiulis darbas, kad tai
įsitikinti. Deja, rezultatai dar ne tokie, kokių tikėtasi, tačiau  reikalas pajudintas iš mirties taško.                                                                                                                                  Truputį nukrypsime nuo pradėtos temos ir panagrinėsime, kam viso to reikia, tuo labiau, kad dažnas manęs klausia: kam Tau to reikia? (atsakymą surasite tekste). Pabandysiu atsakyti.                                                                                                                     Peržvelkime žmogaus gyvenimo etapus: kūdikystė, paauglystė, jaunystė, branda, vėlyvoji branda, senatvė – visi žmonės praeina šiuos etapus ir kiekvienas iš jų yra atitinkamai svarbus. Visų nenagrinėsiu tik aptarsime vėlyvą brandą ir senatvę. Kodėl? Todėl, kad šiame etape esu šiandieną ir geriausiai tas problemas galiu išanalizuoti, papasakoti. Kaip žmogus jaučiasi vėlyvoje brandoje? Atsakymas priklauso nuo to, kokioje situacijoje jis
randasi šitame savo gyvenimo tarpsnyje: jeigu sveikata leidžia – jis yra savarankiškas ir pilnavertis žmogus,
gerai jeigu finansiškai yra nors vidutiniškai apsirūpinęs ( jei pensija maža gal vaikai paremia?). Dažniausiai
jaunoms šeimoms pačioms reikalinga pagalba ir dažnai tėvai yra priversti remti juos (atiduoti savo pensiją)
dėl ko priversti gyventi kartu ir padėti auginti anūkus ir tai sudaro sąlygas visiškam savarankiškumo
praradimui: atimta teisė tvarkyti savo gyvenimą, valdyti savo pinigus, privalo gyventi tik dėl vaikų ir anūkų
tuo prarasdami galimybę gyventi pilnaverti gyvenimą, susidaro visos sąlygos nepilnavertiškumo kompleksui
susidaryti: duktė dažnai net mobiliuoju telefonu neleidžia naudotis (tai tikras faktas). Suprantama, kad
tokiose sąlygose žmogus nebeturi galimybės vystyti savo protinių sugebėjimų ir palaipsniui praranda protinį
aktyvumą, kuris veda į silpnaprotystę...Dar blogiau, jeigu toks žmogus visiškai izoliuotas nuo išorinio pasaulio –
neleidžiama dalyvauti bendraamžių kolektyvuose (kol kas dar ir sąlygos menkos juose dalyvauti, nes mūsų
Nepriklausomoje Lietuvoje niekas neskiria tom problemom dėmesio). Arba viskas palikta likimo valioje arba
trukdoma vystyti tokią veiklą ir taip mūsų Šalyje vykdoma tokia politika, kad žmogus netektų ne tik galimybės
aktyviai gyventi, bet ir sudarytos visos sąlygos silpnaprotystei atsirasti, taip prarandamas ir žmogiškas orumas. 
Kiek tokio solidaus amžiaus žmogus gali sėdėti prie lango ir stebėti aplinką, neturėdamas galimybės gyventi aktyvų
gyvenimą, nenuostabu, kad jausdamas gyvenimo beprasmiškumą ir apie savižudybę pagalvoja, nes dažniausiai
supranta, kad už namų slenksčio niekam jis neįdomus, puikiai supranta (kol dar sugeba galvoti), kad Valstybė,
kurioje jis gyvena – nieko nedaro, kad jis turėtų pilnavertį gyvenimą senatvėje...Tai viena šitos problemos pusė.
 Panagrinėkime, kaip jaučiasi žmogus, kai ateina laikas pensijai ir jis netenka darbo, netenka kolektyvo, kuriame jis
ilgiau ar trumpiau dirbo – prieš akis atsiveria tuštuma (jeigu turi vaikus tampi jų vergu – susidaro jau minėta
atmosfera), o jei neturi – lieki vienas ( laimė, jeigu dar sutuoktinis gyvas) tarp keturių sienų...Gerai, jeigu susidomi
veikiančiais mieste pensininkų kolektyvais, bet ten patekęs supranti – jie niekam nereikalingi – žmonės dirba
visuomeniniais pagrindais, stengiasi, tačiau lieka valdžios nesuprasti ir neremiami...paliekami likimui...Kaip būtų
gerai, kad mieste būtų Pensininkų centras (analogiškas Tautinių mažumų centrui), kuris reikalingas 40000 
senjorų, dabar esančių mieste.! Kiekvienas žmogus, nors kiek mąstantis supranta, kad visų laukia toks likimas –
gimei, reiškia ir senatvės sulauksi, tačiau tas gyvenimo periodas kol dar jautiesi pilnaverčiu žmogumi ir dar gali būti
visuomenei naudingu, bet nerandi nieko kas padėtų įgyvendinti šitą poreikį – jautiesi kaip atstumtos kastos žmogus.
Lieka tik stebėtis, kaip visi tie, nuo kurių priklauso šiandieninis gyvenimas gali būti tokie abejingi, žinodami, kad ir
jie sulauks tokio pat gyvenimo laikotarpio? Šį kartą nekalbėsime apie tuos (nors ir reikėtų) kurie tapo jau karšinčiais,
t.y. apie tuos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali savimi pasirūpinti. Paliksime šitą temą kitam kartui,
taip kaip ir apie hospiso (tai stacionaras jau pasmerktiems mirti, kad galėtų oriai, padorioje aplinkoje, šalia tam
reikalingų specialistų pabaigti savo būtį šioje žemėje. (p.s.labai gera vieta tokiam tikslui būtų buvęs odos- ven. ligų
dispanseris Kulių Vartų gatvėje!) būtinumą mieste. Norėčiau priminti, kol dar esate darbingi, sėdite valdžioje, kodėl 
nepagalvojate, nesusimąstote apie tai, kad žmogus, baigęs savo darbinę veiklą turėtų visas sąlygas pilnaverčiam
tolimesniam gyvenimui, jau nekalbant apie mažas pensijas ir žmogiško orumo naikinimą, nors būtų tinkamai
pasirūpinta oria senatve. Juk seni žmonės nėra prašalaičiai – tai visų tėvai ir seneliai – tai tos pačios šeimos nariai –
Klaipėdos - Lietuvos šeimos nariai.
pagarbiai Aldona Marija Gedvilienė Klaipėdos Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos pirmininkė.
http://www.kjpzb.lt, e-mail aldonamarija2@takas.lt; amgedv@gmail.com; telef.862033739; 866673965;
Klaipėda 2013-12-22.

                                                                           
MŪSŲ KŪRYBA         GEMA PANGONIENĖ                        
 2014 metų belaukiant
Mano sieloj kažkas jau vyksta,
Naujųjų arkliai nenustygsta,
Kviečia aikštėn eglės kvapas,
Žybsi žaliaskarės šakos.                                              
                                    
 
                                      Pasikinkę arklius snaigės,
                                      Lekia žemėn iš padangės,
                                      Įvairiausio rašto, dydžio,
                                      Nesudužę nuo to skrydžio.
 
 
 
 
Iš dangaus jos šventos kris,
Mūsų žemę padabins.
Nors nešliaužios jau gyvatės,
Bus klajonių arklio metuos.
 
                                      Prakaltėlėj stovi ėdžios,
                                      Ten ramybę skleidžia Jėzus,
                                      Rasi laimę artimą apkabinęs,
                                      Skleis palaiminimą Jėzus gimęs.
Blyksinčios languos girliandos,
Tiksinčios lyg mažos širdys,
Viltingos šviesos įžiebs,
Meile, gerumu užlies.
 
                                     Saulės spindulių netekę,
                                     Uždegsim pašventintą žvakę,
                                     Nušvies veidus viltinga ugnis,
                                     Prisikėlimo jėga atgis.
                                                                         
 Aldona Marija praneša: metai rieda į pabaigą, sunkūs buvo mums, mes taip ir neturime patalpų savo veiklai...
Peržvelgus paskutinius įvykius galima pasakyti buvo produktyvus laikotarpis: mes su Trečio amž. Universiteto
direktore Irena Linkauskiene dalyvavome labai svarbiame Nevyriausybinių Organizacijų FORUME (e-mailu
gavome kvietimus). Projektą finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Forumo programa labai plati,
savais žodžiais komentuojant: numatoma atlikti labai daug darbų, nes į šį projektą yra įsijungę įvairiausių sričių
specialistai: mokslininkai, verslininkai, įvairų projektų vadovai, NVO informacijos ir paramos centro vadovas
Martinas Žaltauskas, Arūnas Kučikas - LR socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovas, Ramūnas Dilba –Finansų
ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas,
Vilma Gabrieliūtė – NVO Programos Lietuvoje projektų priežiūros vadovė ir, kt. Forumas vyko Vilniaus savivaldybėje,
 meras A.Zuokas pasveikino visus dalyvaujančius forume. Sveikinimo kalbą pasakė LR Socialinių reikalų ir darbo
ministrė Algimantė Pabedinskienė. Ji  pasakė – nebijoti svajoti. Ieškoti koordinavimo sprendimų tarp vyriausybės
ir savivaldybių, pilietinis požiūris į užimtumo klausimus, bazės stiprinimo – finansavimo problemas. Finansiniai
instrumentai bus plečiami tie, kurie ateityje turės pridėtinę vertę. ( tai surišta su verslumo skatinimu). Būtina
atkreipti dėmesį į  NO veiklos stiprinimo   klausimus. Yra nauji Europos Sąjungos projektai. Mūsų įžvalgos, idėjos,
svajonės turi galimybių kartu su Europos Sąjungos projektais. Panašūs renginiai turi vykti ir savivaldybės lygmenyje. 
 Suremti pečius, kad būtų stiprus bendradarbiavimas.                                                                                            Forumo vedančioji Birutė Kurgonienė labai kūrybiška ir geranoriška asmenybė, gal todėl forume vyravo šilta ir geranoriška aplinka. Kaip suprantate – tiek daug pranešimų pakomentuoti šiuose puslapiuose tikrai neįmanoma, nors galiu pasakyti tik tiek, kad įsigijome daug adresų, daug pažinčių ir geranoriškų pažadų padėti, o tai, kaip suprantate, vertinga informacija. Gaila tik dėl to, kad visų norai geri, bet pažiūrėsime kada ir kiek bus...Aplamai forume sužinojome daug naujos informacijos, kiek jėgos leis – panaudosime praktikoje, nors žinant mūsų vyriausybės apsisukimų greitį...Ateitis parodys, kokie bus rezultatai, nors dabar jau bus sunkiau apkaltinti neveiklumu...Padarė – pateisino savo neveiklumą, o dabar lieka laukti konkrečių darbų... Tai svarbiausias praėjusio
laikotarpio įvykis...                                              Šiaip mūsų Bendrijos gyvenimas vyksta įprasta vaga – gyvename
pagal numatytus darbo planus. Po Naujų Metų šventės aptarsime savo atliktus darbus, išanalizuosime klaidas, kad
gyvenimas vyktų įdomiai ir prasmingai. Ne už kalnų mūsų gyvavimo dviejų metų sukaktis, gal kas pagerės ir pas
mus, laukiame mūsų miesto savivaldybės supratingumo ir tvirtai tikime, kad pavyks įgyvendinti mūsų pagrindinį
tikslą – įkurti mieste Pensininkų centrą – Tautinių mažumų analogą... Mes labai dėkingi „Trobos“ kavinei
už svetingumą ir supratingumą, yra dar Žemėje gerų Žmonių, AČIU visiems direktoriams..

                                                                             
*    Dar galiu pasidžiaugti, nors ir už savo asmeninius pinigus, bet lankiau seminarą „Veiklos dokumentų rengimas
ir valdymas bei profesionalus biuro administravimas“, gavau pažymėjimą, būtų galima tvarkyti visus mūsų
dokumentus, tačiau neturime kur juos padėti, tai laukiame patalpų...                                                                           Kelios akimirkos iš seminaro: Seminarą vedė Nina Šukelienė, tai aukštos kvalifikacijos specialistė, todėl seminaras tikrai visiems buvo labai naudingas jau vien todėl, kad sužinojome visus adresus reikiamai informacijai rasti. Seminaras vyko 2013-11-15. 
*      NINA ŠUKELIENĖ - Būsimosios knygos „Knyga biuro darbuotojams ir ne tik jiems: įstaigos darbo organizavimas, raštvedyba,
etiketas“ autorė;
*      Profesinio žurnalo „Biuro administravimas“ redkolegijos narė ir vyriausioji redaktorė, UAB „Pačiolis“ (2003 – 2004 m.);
*      Įvairių straipsnių specializuotoje spaudoje ir „Verslo žiniose apie raštvedybą, biuro darbo organizavimą etiketą versle autorė;
*      Konsultuoja bakalaurus ir magistrus rengiant pranešimus konferencijoms;
*      Vilniaus miesto savivaldybėje ir kai kuriose Lietuvos įmonėse įgyvendino projektus, skirtus raštvedybos sistemų analizei, modeliavimui, diegimui (1997 – 2002 m.);
*      Verslo technologijų katedros Verslo vadybos fakultete VGTU lektorė (nuo 1993 m.);
*      Baigė Verslo administravimą (MBA) Vilniaus technikos universitete ir Hendersono (JAV) universitete (1992-1994 m.);
*      Techninis asistentė, praktikų vedėja VISIS (VGTU) ir VTU (1979 – 1993 m.)
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     
        
                                            SVEIKATA               
                LAURO LAPAI
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Lauras.
Lauro lapai –   NUSIPIRKTUS PARDUOTUVĖJE LAURO LAPUS, PRIEŠ NAUDODOJIMĄ, GERAI 
NUPLAUKITE BĖGANČIU ŠALTU VANDENIU
.
Mes labai nuvertiname šį prieskonį. Iš sanskrito kalbos išvertus jo pavadinimas reiškia „jėgos lapas“. Jis gydo
lytinę-šlapimo sistemą, cistitus, poliartritus. Pastebėta, kad lauro lapas balina dantis ir valo dantų emalį.
Lauro lapas – vyriškas augalas, tad moterims juo piktnaudžiauti nereikia. Lauro lapai naudingi gydant prostatitą,
didina lytinę potenciją. Lauro lapas naudojamas ne tik kaip prieskonis. Jis naudojamas liaudies medicinoje .Gerai
pagerina apetitą, ir padeda geram maisto virškinimui. Turi antimikrobinių savybių. Lauro lapais liaudies medicina
gydo artritą ir podagrą. Iš lauro lapų aliejaus gaminama lauro lapų tepalas, kuris plačiai naudojamas gydant
paralyžių, traukulius ir reumatizmą.
Griežtai draudžiama lauro lapus naudoti nėštumo metu
Cukraligės gydymas lauro lapais
10 lauro lapų užpilti trimis stiklinėmis verdančio vandens ir leisti nusistovėti 3 valandas. Patariama gerti po
½ stiklinės 3 kartus per dieną.Po to patariama padaryti 10-15 dienų pertrauką ir pakartoti iš naujo.
Gerklės vėžio gydymas lauro lapais
Vieną stiklinę gerai susmulkintų lauro lapų užpilama puse litro degtinės. Laikoma 14 dienų šiltoje ir tamsioje vietoje,
pastoviai sukratant. Nukošti. Šią tinktūrą patariama gerti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną likus 30 min
iki valgio.
Lauro lapai gydo alergiją
Vieną įpakavimą lauro lapų sudėti į puodą su vandeniu ir virinti 0,5 litro vandens 2-3 minutes.Po to nuovirui duoti
nusistovėti (geriausiai tai daryti termose), nukošti .Gydant patariama vaikui duoti po 2-3 lašus į burną 2 kartus per
dieną.
Vyresniems vaikams galima duoti iki 10 lašų 2 kartus per dieną, didinti dozės nereikia, nes ši ištrauka yra stipri.
Šia ištrauka galima įtrinti vaiko odą porą kartų per dieną.
Esant sąnarių skausmams, mėšlungiui, paralyžiui :
30 gramų smulkiai susmulkintų lauro lapų   užpilti 200 g linų arba saulėgrąžų aliejumi, laikyti šiltoje vietoje 10 dienų,
nukošti , nuspausti .Naudojama įtrynimams.
 
Inkstų nepakankamumas:
1 arbatinį šaukštelį lauro lapų užpilti 2 verdančio vandens stiklinėmis ir pavirinti ant stiprios ugnies 5 min. Leisti
nusistovėti 2 valandas. Patariama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną.
Dar senovės medicinoje kaip vaistą lauro lapus naudojo nuo nervinio jaudulio, veido nervo paralyžiaus, padeda nuo
kepenų auglių, nuo sąnarių skausmo
Lauro lapai padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, be to padidinus dozę tampa puikia vėmimą sukeliančia
priemone. Lauro vaisiai naudojami vėžio gydymui  
Lauro lapų aliejų galima naudoti sumušimų ir raumenų patempimui gydyti, o be šito dar galima panaudoti kaip
nuskausminančią priemonę esant ausų uždegimui. Aliejus naudojamas įtrynimams esant paralyžiaus atvejams. 
Aliejų pasigaminti visai nesudėtinga: 30 gramų susmulkintų lauro lapų užpilti 200 g geru aliejumi , padėti
būtinai šiltoje vietoje .Laikyti 6 dienas.po to nukošti, nuspausti.
Jeigu kas nors susirgo užkrečiama liga , galima dezinfekuoti ligonio kambarį. Tam reikia 5-7 lauro lapų. Puode
užpilkite juos stikline stipriai verdančiu vandeniu , uždenkite dangteliu ir leiskite nusistovėti 15 minučių.Po to
išpilstykite skystį į lėkštutes ir pastatykite ligonio kambaryje.Po kurio laiko lauro lapų kvapas pasklis po kambarį ir
išvalys jį nuo bakterijų.
Jei jūsų vaikas prastai užmiega- užsiūkite į jo pagalvėlę keletą lauro lapų.Jų kvapas puikiai ramins jūsų vaiką.
Sergant cukralige, ir kaip imunitetą stimuliuojančią ir antibakterinę priemonę galima naudoti taip paruoštus
lauro lapus:
vidutinio didumo lauro lapų užpilti stipriai 3 stiklinėmis verdančio vandens, leisti nusistovėti 3 valandas;
gerti puse stiklinės tris kartus per dieną.
Esant odos uždegimams galima pasigaminti lauro lapų aliejaus. Pusantro valgomojo šaukšto susmulkintų
lauro lapų užpilama 1 stikline išvalytu augaliniu aliejumi, laikyti vieną savaitę vėsioje tamsioje vietoje
(ne šaldytuve).Po savaitės nukošti.  
Sąnarių valymas
30-35 lauro lapus susmulkinkite, užpilkite 300 mililitrų šilto vandens, pastatyti ant ugnies ir užvirinti.
Virinti 5 minutes. Gautą nuovirą, nenukoštą supilti į termosą` ir laikyti 5-6 valandas kad prisitrauktų.
Po to gautą skystį nukoškite.
Patariama gerti po truputį 12 valandų bėgyje mažais gurkšneliais su pertraukomis ne mažiau 20 min..
Tokią procedūrą reikia daryti 3 dienas iš eilės, po to padaryti savaitę pertrauką ir vėl pakartoti.
Užpilo naudojimo metu patariama valgyti daugiau daržovių. Sąnarių valymo rezultatas bus matyti jau
po 2-3 savaičių. Pasijaus lengvumas kojose, sąnarių judrumas, sumažės traškesiai, lengviau lipsite laiptais.
Sąnarių valymo procedūrą su šiuo užpilu reikia pravesti 1 kartą į 3 mėnesius metų bėgyje.Po to 1 kartą
metuose. Prieš pradedant procedūras , patariama išsivalyti žarnyną, kad nebūtų alerginės reakcijos.
Sergant įvairios formos reumatu padeda tepalas iš susmulkintų lauro lapų ir sviesto.
Tepalas:1 dalį kavamale sumaltų lauro lapų sumaišyti su 2 dalimis truputį patirpusiu sviestu, gerai išmaišyti,
leisti prisitraukti įdėjus su indu į kitą indą su karštu vandeniu ir palaikius 30 min, atšaldyti ir naudoti
įtrynimams skaudamoms kūno vietoms.
Taip pat naudojamas ir lauro lapų aliejus:
1 pakelį sumalto su kavamale lauro lapų sumaišyti su 200 gramų gero aliejaus, leisti nusistovėti 1 savaitę,
po to nukošti ir galima daryti įtrynimus .Toks aliejus padeda užsigavus ,išnirimams , paralyžių atveju,
patempimams ,greitai nuima skausmą.(laikyti šaldytuve).
Lauro lapų aliejus naudojamas esant chroniškiems holecistitams(geriama po 10-15 lašų su
pienu, kefyru ar arbata 2-3 kartus per parą.
Lauro lapų tinktūra laikyti uždarytame inde.
 Paimti nuplautų 50 gramų lauro lapų, gerai juos susmulkinkite, užpilkite juos puse litro geros degtinės,
leisti nusistovėti šiltoje vietoje 10 dienų geraiuždarytame inde. Po to nukošti ir laikytitinktūrąšaldytuve.
NAUDOTI TIK ĮTRYNIMAMS.
Lauro lapų tepalas
Paimti 50 gramų nuplautų lauro lapų ,sumalkite smulkiai su kavamale. Ištirpdinti 100 gramų sviesto
(ar taukų),sudėti sumaltus lauro lapus ir kaitinkite ant mažos ugnies periodiškai maišydami 30 min.
Po to nukoškite, Gautą tepalą laikyti šaldytuve. Jį naudoti įtrynimams esant sąnarių skausmui, užsigavus,
išnirimams ir patempimams gydyti.
Lauro lapų tepalas padeda visam laikui atsikratyti reumato, traukulių ir
paralyžiaus.
Sergant diateze ir alergija lauro lapas naudojamas vonios metu .Voniai pasiruošti 1 litrą lauro lapų
nuoviro, nukoškite ir įpilkite į vonią. Vonios priėmimo laikas 10-15 minučių.Po lauro lapų vonios oda netrinama
 , o atsargiai nusausinama labai minkštu rankšluosčiu.
Jau labai seniai lauro lapai liaudies medicinoje buvo naudojami nuo migrenos. Užtenka 2 lauro
lapus užvirinti 1 stikline verdančio vandens .Gerti patariama nedideliais gurkšneliais visos dienos bėgyje.
Sąnarių skausmas, patempimai, sumušimai: 3-4 lauro lapus reikia virti 1 litre vandens 15-20 minučių.
Gautą nuovirą reikia įpilti į vonią. Tokia vonia ne tik atpalaiduos raumenis, nuims sąnarių skausmą, bet ir
garantuos stiprų naktinį miegą.
Nuo pleiskanų. Įpilkite 10-15 lašų lauro lapų eterinio aliejaus į jūsų mėgstamą šampūną ;po 2-3 savaičių
jūs pamiršite šią problemą.
Kovai su kosuliu, skausmu gerklėje ir kitomis nemaloniomis pasekmėmis susidūrus su peršalimu galima
pasigaminti pastą iš lauro lapų nuoviro ir medaus. Į nedidelį puodą dedame 30 g lauro lapų, užpilame
600 ml šalto vandens, užviriname , sumažiname ugnį iki minimumo ir viriname iki tol, kol skystis nesumažės
du kartus. Nuovirą nukošiame ir sumaišome su medumi. Gauta pasta įtriname nugarą ir krūtinę nakčiai.
                                                                            
Tęsinys ir pabaiga. Pradžia Nr. 20-42
PALAIMINIMAS GYVENIMUI. RYŠYS IR SANTYKIŲ        
                     PABAIGIMAS SU IŠĖJUSIAISIAIS
                                                Kazimieras D. Daugėla
Knyga parengta pagal 2012 m. Kazimiero D. Daugėlos seminarą „Ryšys su
išėjusiaisiais. Vėlines palydint“.
Daugiau informacijos apie mūsų organizuojamas paskaitas, seminarus ir
mokymus įvairiomis temomis (vyras-moteris, tėvai-vaikai, ligos ir sveikata ir kitas)
Kada ryšys su mirusiaisiais mums tampa našta?
Tada, kai nenorim, arba nesugebame išgyventi išsiskyrimo skausmo. Ne pati mirtis
apsunkina gyvųjų gyvenimą, o neišbaigtas gedėjimo procesas. Dažnai mirusio žmogaus likimas, ypač anksti
išėjusiojo, gąsdina gyvuosius: „Jei taip atsitiko jam – tai gali atsitikti ir man“. Tai trukdo gedėjimui ir likimo
priėmimui – tuomet slaptas vidinis gedėjimas gali trukti net visą likusį gyvenimą, o atsisakytą priimti likimą
gali imtis kartoti vėliau atėjusieji. Taip kartais vaikai gyvena liūdesy, „įklimpę“ į kompiuterį, nesugebantys
išeiti į gyvenimą, mokytis. Lyg privalėtųlikti namuose, šalia. Čia įvairūs paguodimai, racionalizacijos, kaip
„viskas bus gerai“, „jiems ten gerai“ (iš kur mes žinome???), „paleisk“ ir kt., mažai padeda. Arba tampa tuo,
kas padeda dabar, sąskaita išgyvenimo ir to išėjusiojo likimo „išstūmimo“ su visomis pasekmėmis. Neįmanoma
„paleisti“ to, ko visa širdimi nepriėmėme – jo gyvenimo ir likimo. Kol juo „nepasisotinome“, kol jis neužpildė
mūsų širdžių dėkingai už jo gyvenimą jo likimui, kuris ne atėmė, o visų pirma – dovanojo tam tikram laikui
artimąjį. „Ačiū tau, aš priimu“. Ir ramus palaikymas tame, kol širdis užsipildo. Vis daugiau. Tada savaime
atsigręžiame į gyvenimą – mums paliktą, perduotą.
 
Ar po artimojo mirties viskas prarasta?
Kai kurie gyvena taip, kad atėjus išsiskyrimo laikui su artimuoju, pvz., nugyvenus 30 ar 40 metų, jaučiasi
taip, lyg būtų viskas prarasta. „Visą gyvenimą svajojome, ruošėmės, kad išėję į pensiją atsipūsim ir
pagyvensim, o viskas nuėjo šuniui ant uodegos, nes tu numirei“. Tokiais atvejais gyvenimas tampa beprasmis:
„Beprasmis be tavęs, praėjęs gyvenimas su tavimi – taip pat beprasmis, nes taip ir nepagyvenom“. Žmogus
įkrenta į tokį sunkų gedėjimą, iš kurio labai sudėtinga išlipti.
Taip atsitinka tuomet, kai žmonės begyvendami iš tiesų negyvena, o tik ruošiasi gyventi: „Kai padarysiu tą ar aną,
kai nudirbsiu darbus, kai išeisiu į pensiją“ ir pan.
 
Kas tokiu atveju gali palengvinti kančią ir gyvenimui įpūsti prasmės?
Padėti gali supratimas, kad iš tiesų, net jei artimas išėjo, niekas negali atimti tų metų,
kuriuos praleidom su juo kartu ir žengti į gedėjimą, neprarandant to gyvenimo turto, kuris buvo gyvenant su
artimu, brangiu žmogumi.
„Aš daug gavau iš tavęs per tuos pirmuosius metus, kuriuos buvai šalia. Ačiū už juos. Ačiū už antruosius,
trečiuosius metus, mėnesius, savaites, dienas, kai buvome kartu. Ačiū, ačiū,ačiū... Su kiekvienu prisiminimu,
žingsniu per praėjusį laiką – ačiū, ačiū...
 
Tikroji pagarba mirčiai ir mirusiems
Tie, kas bėga nuo mirties, tas iš tiesų ją pasivys. O tą žmogų, kuris gerbia mirtį ir geba
žvelgti jai į akis, mirtis lyg lydi per gyvenimą. Tačiau lydi jau visai kitu būdu. Padeda jampripildyti gyvenimą tos
pilnatvės, kurioje mes esame, kuri yra aplink. Matyt neatsitiktinai yra ir posakis „memento mori“ – prisimink kad
mirsi. Tai - kamaldulių ir kai kurių kitų vienuolių pasisveikinimo ir atsisveikinimo žodžiai. Žodžiai padedantys su pilna
atsakomybe ir meile nugyventi šią dieną ir gyvenimą kiekvieną dieną. Daug žmonių eidami į kapines daro tai galbūt
ne su visai ramia širdimi ir nejausdami to šilto ryšio, sujungiančio ir užpildančio kažką mumyse. Tik tokio santykio, kai
„aš apie juos prisimenu, blogai nekalbu ir aplankau kapus“, nepakanka širdies užsipildymui, ramybei. Tačiau įdomu
tai, kad būtent tada, kai mes iš tiesų gerbiame mirusiuosius ir jų likimus, kaip jiems teisingus (be priekaištų, kad anksti
pasiėmė), tada, kai iš tiesų širdies gelmėse gimsta dėkinga pagarba mirusiesiems, tada kai yra ta pagarba ir jų
gyvenimams į išėjimui, kaip likimo išsipildymui be apgailestavimo – tuomet mes jaučiame, jog mirusieji yra mums
draugiški.
Draugiški ir laiminantys mūsų šeimas, mūsų santykius, mūsų gyvenimus ir mūsų vaikus.
 
Geras santykis su išėjusiaisiais – palaiminimas gyvenimui
Nebūtinai mirusieji ir santykis su jais turi mus skaudinti. Jei mes galime savo širdyje žvelgt į mirusį ir pasakyti jam:
„Aš priimu tave – tiesiog priimu tave su tavo likimu“.
„Tu turi vietą mano širdyje. Kaip ir tavo dovanotas man gyvenimas. Ačiū“
Kai nebėra priekaištų, mes galime atsiverti tikram netekties, išsiskyrimo skausmui. O jis gali būti iš tiesų gydantis ir
praturtinantis, nes galim prašyti palaiminimo tų, kurių jau nebėra šioje žemėje. Kai mes nusilenkiam mirusių likimams
ir pasakom: „Taip, aš gerbiu tai, kas buvo su tavimi, tu turi vietą mano širdyje. Ačiū“ – mirusieji tampa mūsų dalimi ir
mūsų širdys užsipildo. Ir dėka šio santykio, mes galime tapti turtingesni. Tokiu būdu santykis su išėjusiais gali stiprinti
ir auginti.Šito aš jums ir linkiu.
Daugiau informacijos apie mūsų organizuojamas paskaitas, seminarus ir
mokymus įvairiomis temomis (vyras-moteris, tėvai-vaikai, ligos ir sveikata ir kitas)
galite rasti čia:
www.konsteliacijos-d.lt
Tel.: +370 620 91691, +370 637 74700
VŠĮ " Sisteminių sprendimų institutas"
Ne tik tuomet, kai sunku, bet ir kai norisi atrasti kažką naujo, augti, stiprėti santykiuose,
sprendimuose, meilėje ir gyvenime.
 
 
 
                                                    
                                                                             
 
 
               
 
 
 
                                                                                                                      

       

 

                                        
 
    Miela Aldona Marija,

 Laiko ratas sukasi skaičiuodamas paskutines šių Metų dienas.

 linkiu, kad jos apvainikuotų visų metų Jūsų darbus.

Sėkmės visuose sumanymuose

Gražių, linksmų, ramių ateinančių pačių gražiausių  Metų švenčių.

         Jums ir Jūsų Bendrijai

Širdingai

Irena Gelgutienė
 
 

                                              
 
KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debreceno61)
         16 val.
               INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
Pirmin.Aldona Marija
862033739
pirm.pav.
 Liuba Kruminienė
860448571
               
867643478-p.pavaduotoja Staselė
            Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį –šį mėn. Šventė bus -26/12 ji vyks
„Trobos“ kavinėje
            
Bus įdomių paskaitų, sekite informaciją...mūsų svetainėje: http://www.kjpzb


DĖMESIO - VISOS NUOTRAUKOS IR PAVEIKSLĖLIAI  "AUKSINIO RUDENS" GAUNATE TIK PER E-MAIL.
            
 
 

                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519   Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2013-12-01.
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.22 (44)
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
                                                             
KALĖDOS, KALĖDOS...
SU ŠV.KALĖDOM IR ATEINANČIAIS 2014
 NAUJAIS METAIS!!!
 
                                                                                     
                                                                                      GEMA PANGONIENĖ
 
                               KALĖDŲ BELAUKIANT                          
Jau eglės žaliaskarės puošias,                                                                     
Baltus nuometus dėtis ruošias,
Kaip nuotakos į pakeleivius žvelgia,
Baltos snaigės žemę kilimu dengia.
                                            Kelią nutiesė snaigės šviesų,
                                            Kad kalėdų senis rastų jį tiesų,
                                            Toli girdėt varpeliai žvanga,
                                             Rodos visas miškas skamba.
Eglės baltas skraistes nuleidę,
Bėga zuikiai iš po eglių išsigandę,
Lyg pūga iš ten atūžia,
Ne, tai senis rogėmis atčiuožia.
                                             Skamba miškas, kaip vargonai,
                                             Senis apsitaisęs taip raudonai,
                                              Rogės elniais pakinkytos,
                                              Stebūklingo grožio nematytos.
Ant langų snaiges sukabinę,
Laukiam senio susikabinę.
Snaigės su angelais kartu atskries,
Džiaugsmą, laimę į namus pakvies.
                                              Angelus mums kūdikėlis siunčia,
                                              Dangaus ženklai jam kelią šviečia.
                                              Vardas jo neįprastas skambus,
                                               Nuo jo meilės mum gera bus!
 
 
                                                                              
 
POKALBIS DVIESE:
      
EuroparlamentarĖ    IR       A.M.GEDVILIENĖ
Gerb.L.ANDRIKIENĖ
 
A.M.Gedvilienė
Sveiki, iš Jūsų 36 laikraštėlio matosi, kad Jums visai neįdomu kas
vyksta pačioje Lietuvoje, kaip gyvena Lietuvos pensininkai, kad  vyksta
pensininkų genocidas: Konstitucinis teismas galioja tik turtingiesiems...
 
L.Andrikiene (Gauta 2013-11-24)
Ponia,
mano Naujienlaiškis - informacija / ataskaita apie tai, ką dirbu 
Europos Parlamente, kokius sprendimus
svarstome ir priimame.
Naujienlaiškis yra ir apie tai, kokią tiesioginę įtaką Lietuvai ir jos žmonėms turi mūsų Briuselyje ir Strasbūre priimami sprendimai.
Laikas suprasti, kad sprendimai, priimami ten, turi tiesioginę įtaką Lietuvos gyvenimui, visoms visuomenės grupėms - jaunimui,
universitetams ir kolegijoms, sveikatos apsaugai (ligoniams, neįgaliesiems), mokykloms, ūkininkams ir t.t.

Kaip galima sakyti, kad man nerūpi, kas vyksta Lietuvoje, jei kasdien ten dirbu tik Lietuvai ir tik dėl Lietuvos!?Kasdien - nuo ryto iki
vakaro, neskaičiuodama valandų.Man nelabai rūpi, kaip gyvena graikai ar maltiečiai, gal tik tiek, kad jie gyventų pakankamai gerai ir
visos Europos Sąjungos netemptų į dugną, 
nesusitvarkydami su savo finansais ir biudžetu.Jūs teisi dėl kitko: Lietuvos Konstitucinio
teismo sprendimų mes netvarkome ir nurodymų tam teismui duoti negalime, nes tokių teisių nei Europos Parlamentui in corpore, nei
man kaip jo narei niekas nesuteikė.

Kitą savaitę būsiu Klaipėdoje, visą ketvirtadienį, mielai susitikčiau, tik prašau nesitikėti, kad galiu pakeisti kokį nors Lietuvos Konstitucinio
Teismo sprendimą.Priežastis - neturiu tokių galių, to negali net valstybės prezidentė, ji pati Konstitucinio Teismo sprendimams turi paklusti.
Tokia yra mūsų valstybės teisinė santvarka.


Jūsų – Laima
A.M.G. Labai ačiu už tai ką Jūs darote, be jokios abejonės matome, domimės ir suprantam, kad dirbdama tokiame lygmenyje Jums
nežinomos "smulkmenos" Lietuvoje, o kas dėl konstitucinio teismo galiu Jums pasakyti, kad jo nutarimai tinka pirmoje eilėje
turtingiausiems žmonėms, nors nutarimas dėl pensijų buvo ankstesnis negu dėl atlygimimų atstatymo, bet niekam tai nerūpi.
Įsivaizduokite, kad žmogui, kuris gauna pav. 20000lt atlyginimą - pritaikius atstatymą, tokiam padidės atlyginimas 2500, o pensininko
mažiausia pensija apie 700lt, kai už šildymą jam reia mokėti 400 - 500lt. Jeigu pasidomėtumėt tai suprastumėt ką turiu galvoje. Jeigu
jaunas, stiprus žmogus išvažiuoja į užsienį uždarbiauti (kiek jų Lietuvoje beliko) tai pensininkas pasmerktas visiškam žmogiško orumo
sunaikinimui (VISI PIRKINIAI TIK NUKAINUOTI ir pn.), o juk jis visą gyvenimą atidavęs savo Tėvynei, o joje padoriai išgyventi negali,
ar tai Jūsų požiūriu teisinga? Aš vadovauju Klaipėdos m. Jungtinei Pagyvenusių Žmonių Bendrijai, jos tikslas pensininkų užimtumas ir
pilnavertis gyvenimas, o ne sėdėjimas prie lango ir iš nevilties noras nusižudyti (ar jums žinoma savižudybių Lietuvoje statistika 1000 per
metus)ar Jums tai nieko nesako? Mes visi dirbame visuomeniniais pagrindais, balandį jau bus du metai, kaip žmonės sako mieste pilna
tuščių patalpų, o mums savivaldybė nesuranda jokių. Pasižiūrėkite - Tautinės mažumos jau seniai turi savo rūmus, o mes norime įkurti
miesto pensininkų centrą, bet patalpų neturime iki šiol...Oi, oi kiek bėdų galėčiau išvardinti, bet juk tai mūsų kasdieninis gyvenimas, kuris
niekam nerūpi pradedant Prezidente, vyriausybe ir Seimu.
Kad tai suprasti - reikia gyventi Lietuvoje ir būti paprastu eiliniu žmogumi...

2013-11-24
L.ANDRIKIENĖ.
Miela Ponia,

pensininkų gyvenimą pažįstu ne iš knygų. Aš namuose turiu du senus tėvus, Mamai - 83-eji, Tėtei - 87-eri, todėl man nereikia papildomai
domėtis, kokios yra pensininkų pajamos 
(pensijos), kiek kainuoja vaistai ir t.t. Gyvename kartu, valgome kartu, todėl viskas yra aišku.
Kai buvau jauna, studentė, vėliau - jauna mokslininkė, jauna mama - Tėvai man padėjo, kuo tik galėjo.Kartais matydavau, kad man
 atiduoda paskutinius rublius, nes aš važiuoju į Vilnių, į universitetą, o jie girdi kaip nors pragyvens. Tokie dalykai neužsimiršta.Dabar -
mano laikas jiems padėti. Tėvus atsivežiau iš Druskininkų pas save 2000 metais, nes jiems vieniems iš pensijos sunku buvo išlaikyti namą,
kuriame anksčiau gyvenome visa nemaža šeima. Ir štai jau trylika metų gyvename kartu.

Kai kam tai būtų nepriimtina: sakytų, kad tėvai trukdo, ir dejuotų, kad reikia daug mokėti už komunalines paslaugas, t.y. ir už savo, ir už
tėvų namus. Mes gi telpame visi po vienu stogu.
Ir visada buvome mokomi taip: reikia gyventi pagal pajamas. Jei negali 
sau leisti gyventi dideliame bute - keisk į mažesnį, negali išlaikyti automobilio - važinėk visuomeniniu transportu ir t.t.
Nereikėtų sakyti, kad pensininkų gyvenimas niekam nerūpi - nei Prezidentei, nei Vyriausybei, nei Seimui, nes taip nėra: visi turi ar
 turėjo senus tėvus, visi valdžioje - irgi ne piemenys, pensija ne už kalnų, ir visiems tie klausimai rūpi ne mažiau nei patiems pensininkams.

Nes šiame gyvenime mes visi esame susiję: vaikai - tėvai ir t.t. Nesu nei buvusi Socialinės apsaugos ministrė (Vilija Blinkevičiūtė ir dabar
yra labai mylima pensininkų, jų motina vadinama, viena populiariausių politikų - o aš nesuprantu, kuo grįstas toks popularumas?;
Gal tuo, kad gražiai žadėti moka?), nei dabartinė.Kvieskite ponią Algimantą Pabedinskienę, Uspaskicho partijos pasodintą į socialinių
reikalų ir darbo ministrės kėdę, nuvykite pas ją į Vilnių ir pakalbėkite, pasakykite, kas ant dūšios guli.
Juk jos rankose yra visos pensijų
vadžios - jos ir dabartinės valdančiosios daugumos, puikiai tai žinote.

Apie patalpas diskutuoti neketinu, Klaipedos situacijos su patalpomis nežinau, bet tam yra Klaipėdos valdžia, kuri ir turi tuo rūpintis.
Klaipėdos valdžia neatvažiuos į Europos Parlamentą ir nepadarys darbo už mane, nes nežino, ką ir kaip reikia daryti, o ir įgaliojimų neturi.
O aš neketinu daryti jų darbo: skirstyti patalpas visuomeninėms organizacijoms - savivaldybės, jų tarnybų darbas, iš jų ir reikia reikalauti.
Aš į mero kėdę neatsisėsiu ir sprendimo už jį ar tarybos narius nepriimsiu.Parašiau atvirai, tiesiai, be diplomatijų, tikiuosi, kad taip ir 
priimsite. Nesu senosios nomeklatūros tėvų vaikas, viskas, ką turiu, man davė Lietuva. TodėlantLietuvosnespjaudysiu,nepriklausomybės 
nekaltinsiu, bet niekada nepraleisiu progos priminti, kad valdžią išsirenkame patys, niekas importinės neatveža ir į ministrų kėdes
 nesusodina. Kol lietuvis lips ant to paties grėblio dešimtą kartą, kol Lietuvą 
valdys Uspaskiai ir Graužinienės, jų statytiniai ar panašūs
į juos, tol lietuvis verks. Tik keista, kad lietuvis kenčia ir keikiasi, bet atėjęs prie balsavimo dėžės renkasi balsuoti už didžiausią vagį, tokį,
kuris teisiamųjų suole sėdi.


Jūsų – Laima
A.M.G.Gerb. Pone, labai vertinu Jūsų atvirumą, suprantu, kad Jums iš dalies viskas aišku, suprantu, kad žmonių
abejingumą sunku suprasti (turiu mintyse mūsų savivaldybę). Labai stengiamės pramušti tuos ledus, bet kada
suprantame, kad viskas eina iš auksčiausios valdžios tai žinome, kad yra labai sunku ką nors pasiekti...Gal ir ne visai
taip, juk vietoje viskas geriau matyti, pavyko išsiaiškinti ką jie gali, bet nuo to niekas nesikeičia. Pergyvenu ne dėl
savęs (nes kaip ir Jūs padedate savo tėveliams - taip ir mane remia mano brangieji vaikeliai), bet pergyvenu dėl to,
kad yra tokių pensininkų, kurie pačioje didžiausioje neviltyje...Ypatingai tokie, kurie neturi nei vaikų nei antros pusės,
nes dvi pensijos jau šis tas geriau. Norime užimti, suteikti galimybę būti naudingiems, norime įtraukti į visuomeninę
veiklą, bet ir kita pusė - tai, kad jie neturi pinigų miesto transportui atvažiuoti iki mūsų susitikimo vietos (mes
dabar renkamės kavinėje), o kai kurie negali nei arbatos, nei laikraščio nusipirkti, o lėšos tik mūsų pačių pensija,
nes niekas neremia...Turime savo interneto svetainę, savo internetinį laikraštėlį (daugelis neturi interneto) - visokiais
būdais stengiamės atitraukti nuo liūdnų minčių, bet patiems darosi liūdna, kad esame tokie vieniši...ir be patalpų...
Suprantu, kad Jums rūpi Lietuva ir Jūs daug dirbate, bet, matote, kaip dar liūdna Lietuvoje, o galėtų būti ir kitaip,
juk tos valstybės, kurias Jūs paminėjote, kad yra pačioje apačioje ir visus traukia žemyn, bet pensininkų jie
neskriaudžia ir jų pensijos keturženkliai skaičiai...Labai malonu, kad galime pasikeisti nuomonėmis, atleiskite,
jeigu kas ne taip, ačiu dar kartą už atvirumą. Norėčiau Jūsų leidimo šitą mūsų pokalbį atspausdinti mūsų laikraštėlyje,
kad susipažintų visi mūsų skaitytojai, o jų yra labai daug, būsiu dėkinga
Pagarbiai Aldona Marija Gedvilienė
p.s. komentarai nereikalingi...
                                                                              
 
 
 Aldona Marija praneša: mūsų žiema – niūrus metas, saulutę matome tik retkarčiais, atrodo ir
Adventas – žvakių šviesa turėtų praskaidrinti nuotaiką, ką ir visiems linkiu... Susitikome su
KU etnologe Marija Radanskiene, kuri supažindino mus su lietuvių Advento ir Kalėdų papročiais
ir liaudies padavimais, būrimais.  Išklausėme psichologijos katedros vedėjos prof. R. Čepienės
paskaitas apie pagyvenusių žmonių psichologiją ir jų tolimesnio gyvenimo psichologija, kilo labai
daug minčių, apie kurias supažindinsime kitame laikraštėlio numeryje...Liūdna dar ir todėl, kad kai
kurie žmonės kai ką pamiršta...Gerb. Juditai Simonavičiūtei jau du dokumentai
nukeliavo, laukiame atsakymo...Gal „Mūsų miestas Klaipėda“ primins jai apie tai...                                                                                             Ar įsidėmėjote, ką sako Vyriausybė apie pensijų gražinimą? Viena aišku, kad mes jiems visiškai nerūpime: „sotus alkano neužjaučia“, nes dideli pinigai,
kuriuos gauna,  padarė juos kurčiais ir aklais...Dalyvavome lygių galimybių seminare,
kuriame išaiškėjo viena pagrindinė mintis: lietuviai susitaiko su visomis negerovėmis, tyli ir kenčia
ir nieko nedaro, t.y. pasyvumas aukščiausio laipsnio, ar girdite? Negalima būti tokiems pasyviems!
        Galime pasidžiaugti prabėgusios vasaros saulėtais  įspūdžiais...nuotraukos iš mūsų gyvenimo:
Mieste organizuota šventė „Aktyvus senjoras“ 2013 vasara, dalyvavome aktyviai...
 
 
 
 SVEIKATA
Kodėl mes nieko nežinome apie tai?
Todėl, kad laboratorijos yra suinteresuotos gaminti sintetinį pakaitalą, nešantį joms didžiulius pelnus.
Jūs galite padėti savo draugui sužinoti, kad citrinos sultys gali užkirsti kelią ligai. Jos yra malonaus
skonio ir nesukelia tokio baisaus poveikio, kurį sukelia chemoterapija. Kiek žmonių gali mirti, jei
ši stropiai saugoma paslaptis bus slepiama tam, kad nepakenktų multimilijoninius pelnus gaunančiom
stambioms korporacijoms? Žinoma kad citrinmedis pasižymi didele įvairove citrinų rūšių. Naudoti vaisių
galima įvairiais būdais: valgyti jo minkštimą, spausti sultis, gaminti gėrimus, šerbetus, pyragaičius, t.t.
Vaisius yra vertinamas už daugybę savo savybių, tačiau įdomiausia yra jo poveikis cistoms ir navikams.
Šis vaisius yra įrodytas vaistas prieš visas vėžio rūšis. Tvirtinama, kad jis naudingas visais vėžio
atvejais. Citrina taip pat yra laikoma, turinti antimikrobinių savybių prieš infekcijas, grybelius, vidinius
parazitus ir kirmėles, o taip pat reguliuoja aukštą kraujo spaudimą bei veikia kaip antidepresantas,
padeda nugalėti stresą ir nervinius sutrikimus. Ši informacija yra stulbinanti. Jos šaltinis – viena iš
vaistų gamybos firmų, tvirtinanti, kad po daugiau nei 20 laboratorijų atliktų tyrimų, kurie buvo
atliekami nuo 1970 metų, įrodyta, kad šis preparatas sunaikina 12 vėžio rūšių l1steles, įskaitant gaubtinės
žarnos, prostatos, plaučių ir kasos vėžį... Šio vaisiaus sudėtyje esantys elementai pasirodė 10.000 kartų
veiklesni už Adriamyciną, naudojamą chemoterapijoje, ir lėtina vėžinių ląstelių vystimąsi. Nuostabiausia
yra tai, kad šis vėžio terapijos būdas sunaikina tik pakenktas ląsteles, bet neveikia sveikų ląstelių,--- tai
va...
Šaltinis: SEKUNDĖ.lt 2004-11-02; paruošė L.Žukaitė
                                                                              
 
                                  Gyvenimo filosofija
                                                    (tęsinys, pradžia praeitame numeryje)
Kazimieras D. Daugėla
PALAIMINIMAS GYVENIMUI. RYŠYS IR SANTYKIŲ PABAIGIMAS SU IŠĖJUSIAISIAIS
Knyga parengta pagal 2012 m. Kazimiero D. Daugėlos seminarą „Ryšys su išėjusiaisiais. Vėlines
palydint“.
Tėvų netektis vaikystėje
Yra žmonių, kurie neteko tėvų savo vaikystėje. Vaiko sielai tai labai skaudu – atrodo, kad pasibaigė visas
gyvenimas.Tuomet, kai vaikas išgyvena tėvų netektį, savo širdyje jis jaučia gilų troškimą sekti paskuitėvus –
kad vėl galėtų susijungti su mama ar tėčiu ir jo širdyje nebūtų tos tuštumos. Iš tiesų –tai yra labai gilios meilės
ir priklausomybės savo tėvams, išraiška. Tiek gilios, jog vaikas norisusirišti su tėvų likimu.
To pasekoje dažnai būna ir ligos, ir priklausomybės, ir nelaimingi atsitikimai. Nes gyvasisgyvena sielos viduje
siekdamas mirties – kur mirtis yra, kaip kažkas gero, kaip kažkas, kas jįsujungia su jam brangiais žmonėmis
arba kažkas, kas jam lyg padeda ir ištiesia „pagalbos“ranką. Žinoma, kad toks santykis tik sunkina visą šeimą, o
ir pačiam išėjusiam vargu ar būtųtrokštamas.
Iš daugelio ir daugelio pagalbos atvejų, dirbdami su šeimos
konsteliacija, kur pasimato šievidiniai procesai žinome, kad išėjusieji, ypač tėvai, kurių paveikslai atsispindi
mūsų širdyse -džiaugiasi, kai gyvieji, vaikai, gerbdami juos ir dėkingi atsisuka į savo gyvenimą.
Gyvenimą, kurį
išėję mums ir paliko. Gyventi ir perduoti toliau. Su meile.
„Tai, kas svarbiausia aš jau gavau,brangi mama, brangus tėti“
„Tai, kas svarbiausia aš jau gavau, brangi mama, brangus tėti. Visa kita galiu susirasti
pats, pati, nes tai, ką iš tavęs, per tave gavau – šitoks gyvenimas ir suteikia man pagalbą išaplinkui, sugebėjimą
užaugti, sukurti kažką savo. Dėka to, kad kas svarbiausia jau esu gavęs,gavusi iš būtent tavęs, su tokiu tavo likimu,
brangi mama, brangus tėti. Ačiū“.Tai išties stebuklingais galintys tapti žodžiai.
Tėvų netektis brandžiame amžiuje.
Nesvarbu, kiek vaikui yra metų, kai miršta jo tėvai. Jam gali būti dvidešimt,
keturiasdešimt ar daugiau, tačiau nors atrodo jis lyg ir užaugo, sustiprėjo ir gali eiti į gyvenimą, tačiau dažnai
išgyvena ypač gilią netektį. Dažniausiai tai būna susiję su tuo, kad mamai ar tėčiui dar esant gyvam nesugebėjo
atverti širdies jų meilei. Kad nesugebėjo tiesiog priimti tėvų meilės. Vietoj to norėjosi juos globoti, mokyti,
auklėti, "statyti į vietą". Taip ir lieka vidujeneužaugęs vidinis vaikas, vis dar laukiantis mamos, tėčio meilės.
Jei mamai ar tėčiui būnantgyviems vis vylėmės, kad vieną dieną jie susipras ir pradės mus matyti, priimti, mylėti
kitaip, mūsų širdis atsivers jų meilei ir vieną dieną mes turėsim mamą ar tėtį visa širdimi, su jų mirtimi
tą galutinai prarandam. Todėl išgyvenamas skausmas dėl netekties yra gilesnis nei tai būtų normalu tokiu atveju.
Tai gali vesti iki tokių dalykų, kaip bandymo nusižudyti.
Atvejis: 40metis vyras, po mamos mirties, tapo priklausomas nuo alkoholio, kelis kartus bandė nusižudyt.
Šeimos konsteliacijų metu paaiškėjo, kodėl jis taip elgėsi. Jis tarsi kalbėjo mirusiai mamai: „Iš meilės tau,
mama, aš išeinu paskui tave“. Natūralu, kad su šiais žodžiais jis negalėjo priimti gyvenimo ir džiaugtis juo.
Nors tą gyvenimą ir gavo būtent iš tos pačios
mamos. Tačiau, kai jis pasakė kitus žodžius: “Taip, mama, tu išėjai ir
susitikai su savo mama,kurios dėka tu turėjai gyvenimą, o aš turiu šį gyvenimą dėka tavęs. Ačiū tau, tu man
geriausia. Ačiū tau, kad davei man gyvenimą. Tai svarbiausia. Man to užtenka, mama“. Su šiais žodžiaismama
galėjo pažvelgti į savo kelionės pusę, o sūnus  – į gyvenimą ir priimti mamospalaiminimą.
Kas vyksta, kai vaikui yra suteikiamas mirusio giminaičio vardas?
Dažnai susiduriam su tuo, kad naujai gimusiems duodami jų ankstesnių brolių, seserų,
dėdžių, tetų ir kt. giminaičių vardai. Kai vėliau atėjusiems duodami vardai tų, kurių netekome. Tokiu būdu mes
tarsi sakome: „Tu, kuris išėjai, esi čia – šitame vaike, kuriam mes davėm tavo vardą. Tu gyveni čia – tokiu būdu“.
Tačiau tuomet jis negyvena tiesiog mūsų širdyse. Mes jo ieškome vaike. Vietoj to, kad rastumėme jam vietą savo
širdyje - ten, kur ir priklauso. Ir vietojto, kad šis asmuo būtų priimamas, kaip vienas iš mūsų ir paleidžiamas, kaip
miręs, jo yra ieškoma tarp gyvųjų. Jis vėlgi
tarsi išstumiamas iš šeimos sistemos. Šeimos sistemos, kur jis išties
jau turi savo vietą ir savo atliktą likimą. Vaikai gali labai greitai perimti emocijas, sunkumus,gyvenimo kelius ir
pasirinkimus, kuriuos turėjo tas, kurio vardątam vaikui suteikėm. Nes anas – išstumtas, o šitas stengiasi atpildyti
tą gyvenimą, kurio anas neteko. Tačiau suteiktas
giminaičio vardas gali tapti ir laiminančiu, jeigu savo šeimoje
irširdyse priimsime giminaitį kaip išgyvenusį savo ypatingągyvenimą ir likimą, nepakartojamą ir vienintelį, teisingą
koks yra. Ir dovanosime vaikui tokį patįvardą nebe iš trūkumo išėjusio giminaičio, o iš dėkingumo jam ir jo
gyvenimui, kuris mums irper mus - mūsų vaikui kažką svarbaus dovanojo. Palinkėdami, kad su tuo vaikas sukurtų
kažką
savo ir naujo, laiminant mūsų pačių, ir per mus išėjusio giminaičio vardu.
Kas vyksta, kai kas nors būna emociškai „išstumtas“ iš šeimos?
Kai koks nors miręs asmuo būna išstumtas, vėliau gimę vaikai labai greitai imasi
pavaduoti išstumtąjį narį. Čia veikia šeimos, kaip grupės, sisteminis ryšys, sisteminė sąžinė. Jei kažkuris iš šeimos
narių yra emociškai pamirštas, išstumtas, šeima, kaip grupė, kolektyvas jaučia, kad jai kažko trūksta. Tuomet
kažkuris, dažniausiai iš jauniausių šeimos narių, imasi savo gyvenimu pavaduoti, atspindėti tą išstumtą asmenį.
 Ir dažnai būtent tai, ko nenorėjo artimiejimatyti, pripažinti, priimti.
Pavyzdys. Į konsultaciją kreipėsi vyras, kurio suaugęs – dvidešimtmetis sūnus nuolat konfliktuoja su juo,
neranda bendros kalbos ir ryšio. Konfliktai, šaltis. Paklausus tėvo: „Kaip dabar jauti savo sūnų? Ar nejauti,
kad jis tarsi už kažkokios ribos – tarsi kitame – savo pasaulyje?“ „Taip“, – atsakė tėvas, - „Jam niekas neįdomu,
jo nedomina tai, kas yra mūsų šeimoj, jo nedomina tie dalykai, kurie įdomūs man, jo bendraamžiams. Jis galbūt turi
kontaktų tik su tais bendraamžiais, kuriems apskritai šis pasaulis neįdomus, kur yra daugelio dalykų atmetimas“.
Šeimos konsteliacijos (vidinio pasaulio vaizdinių-išdėstymų metodo) pagalba, pažiūrėjus, kas vyksta toje šeimoj,
giminėj, kas vyksta jo sieloj, paaiškėjo, kad vyriškio siela ilgisi vaikystėje prarasto brolio. Nors apie tai jis protu dažnai
ir negalvojo, tačiau leidęs sauištarti tam tikrus žodžius, jis pajautė gilų širdies skausmą, gilų sielos ilgesį. Ir tik su
ašarom akyse pavyko pasakyti: „Taip, mes tave praradome. Lengviau yra to nematyti ir į tai nežiūrėti“. Ir dabar –
prabėgus 40 metų, jis pažvelgė į brolį savo sieloje ir ištarė tuos žodžius. Tai buvo labai skaudu. Jis tarė:
„Taip, mes tavęs netekome, tačiau tu esi mano brolis ir turi vietą mano širdyje“. Tuomet jis pajautė šilumą širdyje,
pajautė stiprybę. Tuomet pajautė, kad atsirado kažkoks ryšys tarp jo ir jo sūnaus. Pasimatė, kad jo sūnus savo viduje
tampriai surištas su jo mirusiu broliu, nors jo sūnui – dvidešimt metų, o jo brolis mirė prieš keturiasdešimt metų.
Kodėl ir kaip tai įvyko? Kad neišgyvent to skausmo, susijusio su brolio mirtimi, miręs brolis buvo tarsi išstumtas
iš brolių-seserų rato, o sūnus galbūt net nežinojo, kad jo tėvas turėjo vaikystėje mirusį brolį. Tačiau nepaisant to,
čia suveikė gyvenimo dėsniai – ryšiai tarp šeimos narių, kuriems nėra nei atstumo, nei žinojimo, nežinojimo ar
pasiteisinimo – jo sūnus ėmė kartoti prarastojo likimą. Kaip prieš 40 metų buvo išstumtas miręs brolis, taip dabar
sūnus šiam pasauliui tapo prarastuoju: niekas jam neįdomu, viską jis atmeta, jis neturi ryšio su tėvais. Be abejo,
jis sveikinasi, gyvena pas juos, kalbasi, tačiau vidinio ryšio nėra – yra konfliktas.Įdomiausias tai, kad kai
susitikimo-konsultacijos metu vyras, pajutęs skausmą dėl brolio netekties ir savo sūnui pasakęs:
„Sūnau, čia tavo dėdė – mano brolis. Nuo šiol aš žinau, kad aš
jį turiu – turiu savo širdyje“, pajunta ryšį su sūnumi.
O po poros savaičių pasakoja, kad labiausiai jį sujaudino tai, kad grįžus namo po konsultacijos, pilnos išgyvenimų,
pamatė, kadsūnus pradėjo visai kitaip kalbėt su juo ir šeima – tas pyktis, atmetimas, kuris buvo jame,dingo.
 Panašus atvejis kitoje šeimoje. Dešimtmetis vaikas norėjo nusižudyti, viskas jam buvo blogai, nepaisant,
kad tėvai labai mylėjo jį, rūpinosi, dalindavosi šiluma. Nepaisant to, kad su juo dirbo psichologai, jis vis vien
karts nuo karto kalbėdavo apie savižudybę. Paaiškėjo, kad jo mamos šeimoje buvo anksti miręs jos senelio brolis.
Miręs jaunas ir emociškai lyg išstumtas iš šeimos, nes buvo pernelyg skaudu susitaikyti su jo mirtimi. Ir štai,
antroje kartoje, vaikas, kuris savo dėdės net nėra matęs taip pat pradėjo jausti gilų ilgesį keliauti paskui jo senelio
dėdę. Kai mama sugebėjo pažvelgt į savo senelio mirusį brolį ir pasakyt: „Taip tu esi. Ir nors tavo gyvenimas anksti
nutrūko – aš gerbiu tavo likimą. Gerbiu tai, kad tu buvai ir tai, kad išėjai, kai tau buvo laikas išeiti. Ne mano
supratimu, kada tau buvo laikas, o iš tiesų, kada tau buvo laikas.“ Kai mama sugebėjo nusilenkti jo likimui, tada
sugrįžus namo pamatė, kad dingo sūnaus emocijų protrūkiai ir noras žudytis. Praėjus dar porai mėnesių ji pasakojo,
kad ją labai nustebino tai, kad kiek jie su vyru anksčiau bedėjo pastangų tam, kad jų sūnus atsikratytų blogos
kompanijos, niekaip nepavykdavo. O staiga jis atėjo ir pasakė: „Mama, aš visai nebenoriu būti su tais draugais.
Aš noriu užsiimti kažkuo kitu“.
Sunkus ryšys su mirusiuoju
Nors iš vienos pusės likusiam gyvam labai gaila mirusio ir jis labai nori turėti ryšį su juo, tačiau tas ryšys nėra toks
gilus, kuriame gali ateiti susitaikymas ir ramybė. Ir nėra tas gydantis ryšys, kur vienas kitą gali savo širdyje apkabinti
ir būti lygūs. Ryšys, kuriame yra supratimas, kad išėjusiam gali būti taip pat gerai, kaip ir man.
 Išėjęs yra savo
vietoje, kaip ir aš. Kad išėjęs išpildė savo būtent tokį savo likimą, taip pat atliko kažkokį savo darbą, kaip ir aš atlieku
savąjį čia būdamas.
Daugiau informacijos apie mūsų organizuojamas paskaitas, seminarus ir mokymus įvairiomis temomis
(vyras-moteris, tėvai-vaikai, ligos ir sveikata ir kitas) galite rasti čia:
 
www.konsteliacijos-d.lt Tel.: +370 620 91691,+370 637 74700
VŠĮ " Sisteminių sprendimų institutas"
Ne tik tuomet, kai sunku, bet ir kai norisi atrasti kažką naujo,
augti, stiprėti santykiuose, sprendimuose, meilėje ir gyvenime.
 
 
 
 


 

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2013-12-01.
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.21 (43)
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
                                                             
MITINGAS - VILNIUJE
Pensininkai mitinge prie Seimo antradienį reikalavo greičiau grąžinti per sunkmetį sumažintų pensijų dalį.
Mitinge dalyvavo per 300 žmonių, jį surengė Lietuvos pensininkų sąjunga "Bočiai", Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Mitingo dalyviai laikė transparantus su užrašais: "Grąžinkite pensijas", "Per anksti mus nurašėt", "Neskriauskit pensininkų, grąžinkit, ką atėmėt".
Jie priekaištavo valdžiai, kad po Konstitucinio Teismo išaiškinimo atlyginimus valdininkams ir teisėjams ketinama atstatyti kitąmet, o sumažintas pensijas grąžinti metais vėliau, nuo 2015-ųjų.
"Aš noriu, kad pirmiausia grąžintų pensininkams, kas buvo sumažinta, kad šituos pinigus grąžintų pirmiau, o ne tiems, kas ir dabar gauna tūkstantines algas", - BNS sakė mitinge dalyvavęs vilnietis Algimantas.
Mitinge kalbėjęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas konservatorius Rimantas Jonas Dagys sakė nenorintis dalinti pažadų, kurių nebus galima išpildyti. Jis taip pat pažymėjo, jog valdininkams grąžinti sunkmečiu sumažintas algas nuo spalio įpareigojo Konstitucinis Teismas, ir nutarimą buvo privalu įgyvendinti. Kartais jo kalbą pertraukdavo mitingo dalyvių šūksniai "Gėda".
Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius anksčiau yra sakęs, kad sumažintas pensijas būtų galima pradėti grąžinti nuo 2015-ųjų, jeigu leistų valstybės finansinės galimybės.
Pensijos buvo sumažintos, kai 2008 metais prasidėjus finansų krizei konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ėmėsi taupymo priemonių. Tuo metu taip pat buvo sumažintas darbo užmokestis valstybinio ir viešojo sektoriaus darbuotojams.
Pensijų sumažinimą nagrinėjęs Konstitucinis Teismas pasisakė, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo bei proporcingumo principų. Taip pat KT nurodė, kad sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą.
Tuo tarpu neproporcingą atlyginimų mažinimą tarnautojams, teisėjams, politikams Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. KT teigimu, 2009 metų viduryje buvo galima sumažinti tik bazinį dydį, taikomą pareigūnų ir tarnautojų atlyginimams apskaičiuoti, bet antikonstituciniu pripažino neproporcingą pareiginių koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases mažinimą. Seimas šį rudenį priėmė pataisas, kuriomis įgyvendindamas KT nutarimą koeficientus atstatė.
                                                                             
                                                                                  KAUNE
 
Ar pensininkai turi teisę nemokamai važiuoti viešuoju transportu? Tokį klausimą penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje iškėlė Kauno politikai.
Prašo lengvatų
Viešasis transportas – ypač svarbi paslauga pensininkams. Jiems reikia dažnai važiuoti į polikliniką, įvairias socialines įstaigas. Dėl šios priežasties Kauno miesto tarybos frakcija „Dirbam Kaunui“ ketina prašyti daugiau socialinių lengvatų vargingai gyvenantiems kauniečiams.
„Paruošėme Kauno merui ir administracijos direktoriui raštą, kuriame prašome suteikti daugiau socialinių lengvatų socialiai remtiniems Kauno gyventojams. Ir pradėti reikėtų nuo nemokamo viešojo transporto pensininkams“, – aiškino miesto tarybos narys Gintautas Labanauskas.
Politikas įsitikinęs, kad šįmet šio sumanymo nepavyks įgyvendinti, nes miesto biudžete šiam tikslui nėra numatyta lėšų.
„Norėtume, kad šįmet bent jau spalį – senjorų mėnesį – pensininkai galėtų nemokamai naudotis šia paslauga“, – sakė francijos narė Antanina Medvedevienė.
Nemato galimybių
Vilniuje asmenys nuo 65 metų gali nemokamai važinėti autobusais ir troleibusais. Šiuo metu Kaune gyvenantys pensininkai turi dvi lengvatas viešajam transportui. Asmenims nuo 70 metų taikoma 50 proc., o nuo 80 metų – 80 proc. nuolaida.
„Miesto taryboje jau buvo svarstytas šis klausimas, bet politikai jį atmetė ir dar kartą parodė, kad jiems visai nerūpi žmonės, gyvenantys ant skurdo ribos“, – tvirtino A. Medvedevienė.
Tačiau Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras teigia, kad apie nemokamą važinėjimą viešuoju transportu negali būti nė kalbos.
„Tai draudžia Transporto lengvatų įstatymas. Kartą norėjome Dainų šventės dalyviams leisti nemokamai važiuoti viešu transportu, tai Vyriausybės atstovė iš karto perspėjo, kad negalima ir apskųs sprendmą", – portalui kaunodiena.lt sakė P. Keras. 
Nemokama pirtis?
Šiandien spaudos konferencijoje politikai įvardino dar vieną opią problemą – socialiai remtinų žmonių higieną.
„Gyvename XXI amžiuje, tačiau utėlės itin gajos. Tėvai dažnai parsivedę vaiką iš darželio nustemba, kai pamato, kad mažyliai parsinešė šių parazitų“, – pasakojo G. Labanauskas.
Skurdžiai gyvenantys žmonės taupo karštą vandenį, negali įsigyti higienos reikmenų, net muilo.
„Ne paslaptis, kad kai kurie senjorai išsimaudę vonioje neišleidžia vandens, o jį naudoja tualete. Skamba baisiai, bet taip yra. Apie kokią higieną mes tada galime kalbėti. Bet žmonės priversti taip gyventi dėl skurdo“, – apgailestavo G. Labanauskas.
Politikas įsitikinęs, kad norint padėti žmonėms, išradinėti dviračio nereikia. „Net Petras I suprato higienos svarbą ir žmonėms leisdavo nemokamai naudotis pirtimis“, –  priminė jis.
G. Labanauskas įsitikinęs, jog kartą per savaitę suorganizuoti nemokamas pirtis socialiai remtiniems žmonėms nereikėtų didelių finansinių išteklių. 
 
 
                                                                                   KLAIPĖDOJE
 
Miesto tarybos kolegijoje, kurios narių prašyta leidimo branginti popierinius viešojo transporto bilietus, nuskambėjo visiškai priešingas siūlymas – senjorus vežti nemokamai.
„Aišku, kad popieriniai bilietai yra atsilikimas nuo modernių laikų. Jais dažniausiai naudojasi garbaus amžiaus žmonės. Todėl jei juos vežtume nemokamai, nebereikėtų tų popierinių bilietų, įlipant į autobusus nebesusidarytų spūstys, nes pensininkams nebereikėtų žymėtis talonėlių“, - originalūs pasiūlymai liejosi iš miesto tarybos nario Vytauto Lupeikos lūpų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės toks pasiūlymas visiškai nesužavėjo. Jos teigimu, jau dabar miesto biudžete kasmet reikia numatyti apie 17 mln. litų vežėjams kompensuoti už lengvatinius bilietus. Jei senjorams miesto autobusais būtų vežami nemokamai, kompensacijų suma iš miesto biudžeto vežėjams išaugtų tris kartus.
„Vežti nemokamai yra socializmo reliktas ir neturėtume to propaguoti. Teisingausia būtų, jei žmonės gautų normalias pensijas ir jiems bilietus reikėtų pirkti už visą kainą, o ne pusę“, - nuomonę reiškė J.Simonavičiūtė.
Viešojo transporto bilietų kainos miesto tarybos kolegijos posėdyje vakar buvo peržiūrėtos, nes esą dėl naujų maršrutų, kitų susisiekimą gerinančių priemonių kitąmet pajamų iš išlaidų skirtumas bus 1,8 mln. litų. Tiek pinigų trūks išlaikyti viešojo transporto sistemą.
Todėl esą arba reikia viešąjai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ skirti tikslinę 1,8 mln. litų dotaciją iš miesto biudžeto, arba 5-9 proc. branginti visus bilietus, arba 20 centų kelti popierinių bilietų kainą.
„Popieriniai bilietai Klaipėdoje turi išnykti, todėl kainos didinimas yra žingsnis tokio siekio link“, - teigė „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis.
Kolegijos nariai pritarė, jog popieriniai bilietai nuo kitų metų sausio būtų 20 centų brangesni. Juos perkant spaudos kioskuose vienas kainuotų 2,2 lito, o autobusuose – 2,6 lito.  
Tokias popierinių bilietų kainas palaiminę kolegijos nariai dar pabrėžė, jog važiuoti viršuoju transportu netaps brangiau, jei žmonės naudosis elektroniniais bilietais – tiek kartiniais, tiek terminuotais.
 
                                                                             
 
 Aldona Marija praneša:   kaip jau buvo rašyta, 2013-10-24 įvyko organizacijos „MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA (MMK)“ organizuotas susitikimas su Klaipėdos m. pensininkų organizacijų atstovais prie apskrito stalo. Jau buvome spausdinę rezoliucijos projektą, o dabar pateikiama tikra rezoliucija.
 
 
                                                                             
 
ASOCIACIJOS „MANO MIESTAS KLAIPĖDA“ INICIATYVA ORGANIZUOTO APSKRITOJO  STALO, TEMA „KLAIPĖDOS MIESTO SENJORŲ UŽIMTUMO PROBLEMA: SITUACIJA IR GALIMYBĖS“,
                  ĮVYKUSIO 2013 M. SPALIO 24 d. „KLAIPĖDOS“ REDAKCIJOJE,
 
                                                        REZOLIUCIJA
 skirta Klaipėdos m. Savivaldybės administracijos direktorei JUDITAI SIMONAVIČIUTEI
           
       Apskritojo stalo dalyviai: MMK prezidentas Saulius Savickis, Klaipėdos miesto savivaldybės mero patarėjas Simonas Gentvilas, MMK atstovas Aleksas Bagdonavičiaus, Klaipėdos m. pensininkų asociacijos prezidentė Kristina Buslajeva, Pajūrio vietos bendruomenės pirmininkas Saulius Liekis, Klaipėdos m. Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos (toliau KJPŽB) pirmininkės pavaduotoja Liuba Kruminienė ir pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė, „Klaipėdos“ laikraščio žurnalistė Evelina Zenkutė.
       Pasisakė visi dalyvavę susitikime ir išdėstė savo problemas, diskusijos pabaigoje priimta bendra rezoliucija:
1.      Klaipėdos mieste yra per 40000 pensininkų, jie skundžiasi ne tik mažomis pensijomis     bet ir socialine atskirtimi, todėl Klaipėdos miestui reikalingas pensininkų centras (Tautinių kultūrų centro pavyzdžiu),( Sofoklis yra pasakęs: „Idėjos galingesnės už žmogaus fizines galias“),
kuris sujungtų visas pensininkų organizacijas ir būtų visos sąlygos pensininkams bendrauti, klausytis paskaitų, žaisti stalo žaidimus, repetuoti ir išgerti kavos puodelį, paklausyti muzikos, pašokti, t.y sudaryti visas sąlygas nuoširdžiam bendravimui. Be to būtų sudarytos sąlygos vietoje gauti įvairias konsultacijas: psichologo, juristo, socialinio darbuotojo ir t.t. Kol kas Klaipėdoje dar kai kurios pagyvenusių žmonių organizacijos visai neturi jokių patalpų savo veiklai, kaip, pavyzdžiui, KJPŽB. Šios organizacijos nariai vaikšto glaudžiasi kavinėse ir kitose epizodiškose patalpose, kas labai trukdo rimtesniam organizacijos darbui. (Visi šios organizacijos žmonės dirba nemokamai savanorystės principu).
2.      Visi apskrito stalo dalyviai  nutarė, kad Savivaldybėje turėtų būti pareigybė, koordinuojanti pensininkų reikalus, o dar geriau, jeigu būtų senjorų atstovas, kai sprendžiami tos kategorijos žmonių problemos, tai palengvintų pensininkų problemų sprendimą ir užtikrintų kad jos aplamai būtų sprendžiamos.
3.      Labai trūksta lėšų paprasčiausioms darbui reikalingoms priemonėms įsigyti, viską reikia pirkti iš savo varganų pensijų. Turėtų būti sukurtas koks nors minimalus, bet pastovus finansavimo mechanizmas nors gerai dirbančioms organizacijoms. Projektai būtų kaip premija.
4.      Kadangi Klaipėdos mieste yra daug pensininkų organizacijų, bet nėra jokios galimybės jiems susisiekti, pageidaujame atgaivinti nevyriausybinių organizacijų informacinį centrą arba pabandyti Klaipėdos miesto laikraščiuose įkurti pensininkų nemokamos informacijos skyrelį, kuriame būtų skelbiamos visos miesto pensininkų įvairių organizacijų organizuojami renginiai: paskaitos, susitikimai, koncertai ir kt.
5.      Klaipėdos mieste yra daug įvairių kultūros įstaigų, gal galėtų nors retkarčiais, pagal galimybę, pakviesti dovanodami nemokamus bilietus...
6.      Pagal spaudą – Klaipėdos m. savivaldybė labai turtinga, bet apie pensininkus visiškai pamiršta. Pensininkai turi pragyventi iš mažiausių pajamų, ypatingai vieniši – jie neturi kas jais pasirūpintų, todėl jiems net informacija apie nuolaidas sunkiai pasiekiama. Jeigu yra šeimoje dviese, tai dar šiaip taip galą su galu gali sudurti, tačiau bendrai apsvarsčius nutarta prašyti Klaipėdos m. savivaldybės sudaryti sąlygas nors kam per 70 metų pravažiavimą miesto transportu padaryti – nemokamą. Miesto laikraščiuose vis parašo apie pensininkų dingimą iš namų arba bandymus nusižudyti. Tai labai slogus įspūdis ir tai jų nevilties išraiška, tai įrodymas, kaip reikalingas aktyvus visų bendravimas...Lietuvoje 1000 savižudybių per metus, ar tai nieko nesako?
7.      Pageidautume nors kas ketvirtį kad savivaldybė mums išskirtų nemokamą autobusą ekskursijoms.
8.      Pageidautina, kad savivaldybė įkurtų miesto silpniausiems remti sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus visi norintys: verslininkai, eiliniai piliečiai ir kt. Mūsų mieste yra daug nelaimėlių, tai išmetami iš buto, tai reikalingi nedelsiant finansinės paramos, tai visuomeninės organizacijos, kurios naudingos miestui, tačiau neturi lėšų savo veiklai ir t.t.
9.      Būtina paskirti papildomą susitikimą po 6 mėn. ar po metų pasiektiems rezultatams aptarti.
      Gerbiami savivaldybės Tarybos nariai, mes esame Jūsų tėvai, močiutės, seneliai, pasirūpinkite mumis tinkamai, nes Jūsų taip pat laukia mūsų dabartinė lemtis, pagalvokite apie tai būdami vieni, gal tada mūsų problemos taps ir Jūsų problemomis, būsime dėkingi už Jūsų rūpestį mumis ir stengsimės Jūsų nenuvilti, juk esame viena šeima – mūsų Klaipėdos miesto šeima.
Pagarbiai,
MMK prezidentas Saulius Savickis (susitikimo inicijatorius) ..........................................
MMK atstovas švietimui Darius Rekis..............................................................................
MMK susitikimo moderatorius Aleksas Bagdonavičius....................................................
 PA prezidentė Kristina Buslajeva.........................................................................................
VĮ Treč.amž.direktorė Irena Linkauskienė...........................................................................
KJPŽB pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė (susitikimo inicijatorė).............................
 
 
                                                                             
 
MŪSŲ GYVENIMAS: iš ciklo „Pažinkime gimtąjį kraštą ir jo istoriją...“
Tai mūsų mielos draugės Janinos Zvonkuvienės foto reportažas iš pirmos mūsų kelionės į S.Dariaus gimtinę...
 
 
 
 
 
 
 
                                                                             
 
 
 
 
 
NUOMONĖS:
   Aš dar neatsigaunu nuo kai kurių komentarų, kad pensininkams nereikia grąžinti sumažintų pensijų. Mano darbo
stažas – 51 metai, išauginau tris vaikus ir gaunu 861 lito pensiją. Tai čia yra labai daug? Ir tegul mamos su vaikais
nedejuoja. Mes kai auginome vaikus, mums skirdavo 56 laisvas dienas prieš gimdymą ir 56 dienas po gimdymo.
Ir reikėjo turėti nenutraukiamą darbo stažą. Šlykštu klausyti, kai tos įraudusios poniutės šaukia: “Kam tiems
pensininkams pinigai?!“ Esą reikia juos pimiausia atiduoti mamoms. Bet juk mes tuos pinigus uždirbome.
                                                                                                                      STEPANIJA                                                                      
****************************************************************************************
      
      Kodėl visi kaip susitarę nori įrodyti, kad anais laikais buvo geriau: net gerb. Judita Simonavičiutė pasakė, dabar
ne socializmas, nes pensininkai paprašė nuolaidų už važiavimą miesto transportu, niekam ne paslaptis, kad anais
laikais ir bankai buvo žmoniškesni. Turėjai taupomojoje nors kelis rublius – visada priaugdavo kapeikų. Dabar bankai
pasidarė tokie plėšikai, kad net nuo pensininkų sąskaitų sugalvoja kaip nulupti. Mūsų KJPŽB turi kelis litus, tai kiekvieną
mėnesį NULUPA po 2lt. Jeigu jie naudojasi mūsų pinigais, kurie guli sąskaitoje, tai kodėl dar lupa nuo mūsų? Turėtų
duoti, o ne atimti...
                                                                                                                                          GIRDENĖ
                                                                              
    MŪSŲ KURYBA         
                                                                                                                                                                                                                                             
                                              GEMA PANGONIENĖ            
         MEILĖS GALIA
 
 
Meilė – kaip vanduo šaltinio.
Ji sušildo ir gaivina.
Tarytum sparnais Tave kelia
Ir neša į tiesų kelią.
                                             
                                        Kai nuvilia meilė, širdis kankinas.
                                        Tik jūros bangos ją nuramina.
                                        Meilė paliečia žmogų kiekvieną.
                                        Nežiūri į amžių, nepalieka jį vieną.
 
Kaip bangos duodas krantinėj,
Taip širdis daužos krūtinėj.
Jei kartais meilei tenka paklysti
Vykis! šauki! Tu jos nepaleiski.
 
 Žemė ir yra mūsų rojus.
 Jei meilė yra, išaušta rytojus.
Tu skraidai tartum pūkas...
Ir akių Tau nedengia rūkas.
 
Meilė turi daug galių.
Ji yra mūsų valioj.
Suteikim meilei Dzeuso ugnies,
Kol dar turim liepsnos ir vilties.
2012
*******************************************************************************
 
                                                         IRENA ARSENJEVA
                ŽODŽIAI
 
 
Braidau po minčių sodą,
Ieškau mielų, prasmingų žodžių
Kad sukeltų virpulį širdies,
Sugrotų jautriom sielos stygom.
 
                                  Ak, tie žodžiai, žodžiai
Jie kerta tarsi Damoklo kardas
Juose atsispindi meilė, viltys, svajonės,
                                   Ir kas paslėpta giliai širdį...
 
Žodžiai – skaudžiai žeidžia
Žodžiai – sielą gydo
Žodžiai būna priešas
Žodžiai – galingas ginklas.
 
                                   Ištarus pirmą žodį – MAMA
                                   Išmokstame jai pasakyt – aš Tave myliu.
                                   Kokie reikšmingi tie trys žodžiai,
                                   Kuriuos nori išgirst kiekvienas Žmogus.
 
                                                                              
 
 
GYVENIMO FILOSOFIJA
 
PALAIMINIMAS GYVENIMUI. RYŠYS IR SANTYKIŲ PABAIGIMAS SU IŠĖJUSIAISIAIS
 
              Kazimieras D. Daugėla
 
PALAIMINIMAS GYVENIMUI.
RYŠYS IR SANTYKIŲ PABAIGIMAS SU IŠĖJUSIAISIAIS
2013
Gyvenimas ir Mirtis – tampriai susiję. Mes labai daug kur naudojamės prieš tai buvusių žmonių palikimu: daiktais, statiniais, žiniomis, patirtimi. Vieni išeina, kiti – ateina. Iš tiesų, gyvenimo ir mirties tema yra labai viena su kita susijusi. Todėl, kad mes išnežinomybės ateinam į šį pasaulį ir išeinam į nežinomybę, iš šio pasaulio. Todėl mirties klausimas arba santykis su mirusiaisiais gyvena visuose. Ir vien tik todėl, jog šiam pasaulyje yra mirtis – yra ir gyvenimas. Jei nebūtų mirties, vargu ar mūsų šiam pasaulyje tiek daug būtų ir ar mes būtume turėję galimybę ateiti, jei prieš mus gyvenę žmonės nebūtų išėję. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad visi gyvena kad ir pusantro karto ilgiau – po 130 metų, – tuomet mūsų namuose gyventų ne tik mūsų seneliai ir proseneliai, bet ir jų broliai, seserys ir tie vaikai, kurie anksti išėjo ar net negimė. Ar tuomet būtų atsiradusi vieta mums, mūsų mylimiems žmonėms ir mūsų vaikams? Tačiau dabar mes turime vietą, artimuosius, meilę. Kaip palikimą. Kaip dovaną.
Išėjimas mūsų gyvenimuose
Mūsų santykis su išėjusiais šeimos nariais visuomet lydi mūsų gyvenimus. Šeimos
konfliktai, skyrybos, tėvų-vaikų nesusikalbėjimai (tėvai nesupranta vaikų, o vaikai negirdi tėvų), priklausomybės, ligos, vidiniai konfliktai, baimės, panikos, gilus sielos liūdesys, kurį, galbūt mokam maskuoti. Jis gali būti ir netgi paveldimas – kai dukra liūdi , nes „padeda“ mamai, sūnus - „neša liūdesį“ už tėvą. Jie tai daro su gilia meile ir noru padėti. Tik deja, sąskaita savo gyvenimo. Labai daug tokių dalykų pasirodo yra susiję su mūsų šeimos, giminės asmenimis, kurių netekome. Ir tai ne išėjusieji „blogai mus veikia“. Tai mums pavyksta, arba nepavyksta priimti jų palikimą kaip galimybę ir dovaną. Tai priklauso ir nuo supratimo, ir nuo jausmų, kurie kyla – tai veiks mumyse apsunkinančiai, neutraliai, ar laiminančiai.
Kokie jausmai dažniausiai kyla žmonių širdyse, kai miršta jų artimieji ir kokios
tų jausmų pasekmės – kas vyksta, kai su šiais jausmais gyvenama?
Pranašumas
Kai miršta mūsų artimieji: broliai, seserys, kartais apninka tokios mintys: „Jis iškeliavo – prarado viską, ką turėjo, o aš likau ir toliau galiu džiaugtis gyvenimu“.
Galvojant, kad jam nepasisekė, nes jis išėjo ir visko neteko, kad neturi galimybėsdžiaugtis gyvenimu, o man labiau pasisekė, tarsi aš labiau nusipelniau, nes viską tebeturiu ir gyvenu, gali kilti džiaugsmas, tačiau iš tiesų nuo tokių minčių ir pojūčių mes tarsi užsidarom savo kiaute, o širdys neatsiveria kažkam didingam, kas mus galėtų užpildyti. Tas, kuris lyg „didesnis“ - negali priimti „pralaimėjusio“ dovanų.
O kodėl kyla pranašumo jausmas prieš mirusius?
Supratimas, kad aš kažką laimėjau, o mirusysis kažko neteko yra susijęs su tuo, kad mes patys žvelgdami į gyvenimą galvojame, kad gyvenimas ir visa žmogaus egzistencija turi prasmę tik iki tam tikros ribos – mirties. Toliau lyg prasmės nebėra. Ir mes patys bijome kažko netekti ir susidurti su ta nebūtimi, dėl to manome, kad „...jeigu aš šiandien numirčiau – aš visko netekčiau ir galbūt daug dalykų būtų beprasmiai“. Lyg išėjęs nesitęstų savo broliuose, seseryse, vaikuose. O juk jis tęsiasi mumyse.
Kas iš tiesų vyksta su mumis, kai mes save laikome kažkuo laimėjusiais prieš
mirusius?
Galvodami ir sakydami, kad mums labiau pasisekė nei tiems, kurie mirė, mes sąlygiškai jausmu išstumiame iš savo širdies tą žmogų, kuris mirė. Mes galime lankyti kapus, jį prisiminti, nešti gėlių kiekvieną dieną ar savaitę, tačiau mūsų širdyse jam ir jo likimui, kaip lygiai taip pat vertingam, vietos nėra – širdis uždaryta. Nes „man pasisekė, o jam – ne“. Iš tiesų, tokiu būdu, mes norom nenorom ar pasąmoniniai, išstumiame tą žmogų iš giminės ir gyvųjų–sėkmingųjų rato, su kuriais mes esame. Todėl natūralu, kad tampame labiau vieniši.
Kas vyksta tuomet, kai išstumiamas kažkas iš mūsų giminės narių? Kai
išstumiame galbūt dėl to, kad nesugebame, ar nenorime priimti mirusiojo likimo.
Jis taip pat mūsų jaučiamas, kaip vienišas. Jis turėjo šeimą, kurios nariu buvo – turėjo
brolius, seseris, o dabar jis yra tarsi prastesnis, mažiau vertas, mažiau svarbus ir mažiau reikšmingas šioj šeimoj, šitoj giminėj. Tačiau turėtume nepamiršti, kad tik dėka šios šeimos, ir dėka jo, kaip šios šeimos nario, su tokiu jo gyvenimu ir likimu, mes esame tas, kas esame. Jei jis nebūtų atėjęs į šį pasaulį, vargu ar mumyse būtų tokios emocijos, tokie jausmai ir sugebėjimas jausti tai, ką dabar sugebame jausti, pergyventi. Įdomu tai, kad kuo labiau žmogų, nepriimant su dėkingumu jo likimo, išstumi iš savo širdies, tuo labiau tampi su juo surištas. Neatsitiktinai yra tokie žodžiai, kad „neapykanta ar pyktis pririša labiau negu meilė“. Nes kartais kyla ir pyktis ar net neapykanta, kad mus paliko.
Neapykanta išėjusiam - kas tai?
Neapykanta išėjusiam - tai išstūmimas, nusisukimas nuo to žmogaus, kurio mes nenorime matyti. Kurį matyti yra pernelyg skaudu. Gal būt todėl ir pyktis kyla kad mus paliko... Tačiau tuomet mes labai dažnai apie jį galvojame. Todėl jis ateina ir ateina, ir ateina. Sunkiu būdu, sunkiais jausmais. Ir ryšys su juo būna pakankamai stiprus. O tas žmogus, kurį mylime ir kuriam, kurio likimui duodame vietą savo širdyje, tam tikrais momentais lyg pas mus ateina. Tuomet širdis sušyla ir mes vėl galime keliauti laisvai savo keliu turtingesni. Kol ateis laikas vėl kažkada susitikti.
Kaltė
Išėjus artimam žmogui, būna ir kitokio pobūdžio reakcija: „Tu mirei, o aš likau. Tu nebeturi galimybės gyventi, o aš turiu“. Lyg mes būtume kalti dėl to, kad likome, dėl to, kad esame gyvi.
Kartais gali kilti ir tokios mintys, kad „geriau jau ir aš būčiau su tavimi numiręs – tada mes būtume kartu“. Kartais, kai miršta vienas iš vaikų šeimoje, kiti vaikai gali jausti vidinę kaltę prieš išėjusį – lyg neturėtų teisės gyventi, kai jų brolis ar sesuo yra miręs. Tokiu būdu, tiek pirmu atveju – kai žmogus jaučiasi pranašesnis prieš mirusį, tiek antru – kai jaučiasi kaltas kad gyvena – mirusysis yra neįsileidžiamas į širdį. Jis yra nepripažįstamas, kaip asmuo, turintis savo likimą. Kaip asmuo,turintis savo kelią, kaip asmuo, turintis teisę gyventi ir mirti. Tokiu būdu jis tampa išstumtuoju.
Priekaištai
Jei pora netenka vaiko, vienas iš dažniausių dalykų – priekaištai vienas kitam, kaltų
ieškojimas. Priekaištaujama vienas kitam, kad kažko nepadarė arba kitiems: gydytojui, kuris nerado ligos, aplaidžiam statybininkui, kuris paliko neuždengtą šulinį, girtam vairuotojui, sukėlusiam avariją, ir panašiai. Visa tai veda į santykių nutrūkimą ir nereiškia tikrai gilaus ryšio su prarastuoju ir jo likimu.
Jei žmogus eina likimo keliu, kuriame ieško mirties – likimas suranda įrankius, kaip jam tą padaryti. Tai gali būti ir girtas vairuotojas, sukėlęs avariją, ir ne vietoje iškasta duobė, neaptvertas šulinys, palikti degtukai namuose, liga, kurios gydytojai nepamatė. Tai tik priemonės, kad įvyktų tai, kas įvyko. Atsitiktinių dalykų beveik nebūna. Ar bent jau žymiai mažiau, negu įprastai manoma. Iš tiesų, priežasčių ir kaltų ieškojimas – tėra bandymas išvengti netekties skausmo bei likimo nepriėmimas. Likimo, kurio dėka mes su tuo žmogumi juk ir susitikome. Skausmas, kuris yra tikras ir gilus – išgydantis. Jis yra nežinantis priekaištų. Skausmas su priekaištais gali tęstis metų metus, dešimtmečius ir niekuomet nesibaigti.
Vaikų netektys
Labai skaudus išgyvenimas tėvams – kai miršta maži vaikai: ką tik gimę, dėl ligų arba dėl nelaimingų atsitikimų. Tačiau, kaip bebūtų skaudu, ir kiek daug ašarų nebūtų pralieta, dažnai prabėga metai, penki, dešimt ir daugiau, o vis vien lieka gija su mirusiuoju, tačiau ne laiminanti, o sekinanti, graudinanti. Ankstyva vaiko, jauno žmogaus mirtis dažnai gąsdina gyvuosius. Jie mano, kad tai neteisinga, kad jis tik atėjo ir jau turėjo palikti šį pasaulį. Dažnai nenorint to priimti – kad taip neskaudėtų, dalis mamos širdies užsidaro ir todėl vėliau gimę vaikai neturi dalies mamos. Tai liečia ir atvejus su negimusiais vaikais. Iš dalies mamos širdies nebegali tekėti meilė. Ji negali tekėti tiek į mirusį vaiką, tiek ir į kitus – vėliau gimusius vaikus. Nors ji ir sako: „Aš tuos vaikus be galo myliu“, apdovanoja juos dvigubu, trigubu dėmesiu, tačiau vaikai neretai sako, kad su mama nėra jokio ryšio, o tik konfliktai ir
nesusikalbėjimai. Arba tas ryšys nepakankamas: „Mama manęs lyg nemato, negirdi, kalba lyg su kažkuo, bet ne su manimi“.
Ką daryti, kad ryšys su anksti mirusiu vaiku galėtų atsistatyti ir tapti
palaiminančiu?
Pažvelgti į jį ir pasakyti: „Tu davei mums kažką svarbaus. Tavo atėjimas nebuvo beprasmis – tu atėjai ir kažką mums davei. Net jeigu buvai labai trumpai. Tu turi vietą mūsų širdyse. Visam laikui. Mes tavo tėvai. Ačiū už tas dienas ir savaites, metus, kuriuos buvai kartu. Ačiū“.Tuomet toks vaikas nelieka išstumtuoju, o turi vietą toje šeimoje. Ir niekam iš kitų vaikų nereikia nei už jį gedėti, nei jo pavaduoti. Jis yra šeimoje – širdyse ir amžinybėje. Tik tuomet jis gali palaimingai išeiti, likdamas mumyse.( Bus daugiau – tęsinys sekančiame laikraštėlyje).
 
Knyga parengta pagal 2012 m. Kazimiero D. Daugėlos seminarą „Ryšys su
išėjusiaisiais. Vėlines palydint“.
Daugiau informacijos apie mūsų organizuojamas paskaitas, seminarus ir
mokymus įvairiomis temomis (vyras-moteris, tėvai-vaikai, ligos ir sveikata ir kitas)
galite rasti čia:
www.konsteliacijos-d.lt
Tel.: +370 620 91691, +370 637 74700
VŠĮ " Sisteminių sprendimų institutas"
Ne tik tuomet, kai sunku, bet ir kai norisi atrasti kažką naujo,
augti, stiprėti santykiuose, sprendimuose, meilėje ir gyvenime.
 
                                                                             
                ŽEIMA, ŽEIMA ATEK Į KEIMĄ ! (žemaičių tarme)
 
 
 
 
 
  

 

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2013-09-06.
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.20 (42)
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
                                                             
"Pernai paskambino iš Kanados ir pranešė, kad mūsų klubas laimėjo konkursą. Pagalvojome, kad kas nors suklydo ar pokštauja. Paaiškėjo, kad bendrovė 
"Norwex" paskelbė konkursą pasaulyje, ieškodama veikliausios įstaigos, kuri užsiima žmonėmis, turinčiais negalią. Mes net patys nežinojome, kad pakliuvome
į šimtuką,
iš kurio atrinko 10 įmonių. Taigi mus pripažino vienais veikliausių Baltijos šalyse, kurie dirba su tokiais žmonėmis", – pasakojo A.Jocys.
SVEIKINAME
KLAIPĖDOS SPORTO KLUBO„ŠANSAS“ VADOVĄ
ARŪNĄ JOCIŲ
 
SU LABAI PELNYTU APDOVANOJIMU.
 Šis žmogus tikras altruistas – pasiruošęs visiems sudaryti palankiausias sąlygas sportuoti, reikalui
esant, padėti ir patarti. Jam malonu dirbti su neįgaliaisiais ir senjorais. Savo darbui jis pasišventęs,
negaili nei laiko nei jėgų – jis nusipelnęs daugelio žmonių didžiausio dėkingumo, ir ne tik norime jį
pasveikinti, bet ir palinkėti visada šviesti meile ir nuoširdumu kaip iki šiol...Sveikiname sveikiname,
sveikiname...
 
Tai svarbiausias įvykis mūsų Bendrijos gyvenime, tačiau tikros rezoliucijos dar nėra (buvo tik projektas). Ji dabar
pas MMK prezidentą Saulių Savickį, tad laukiame nesulaukiame, o laikas taip greitai bėga...Labai tikimės,
kad rezoliucija padės mums įgyvendinti pagrindinę svajonę – t.y. įkurti miesto pensininkų centrą.
Juk bendromis jėgomis daug ką galima pasiekti... Šito apskrito stalo rezultatus įvertinsime tikriausiai ne anksčiau
kaip už metų...
Sofoklis yra pasakęs: „Idėjos galingesnės už žmogaus fizines galias“
 
KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA
       MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!
       Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519
                                                             Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).                                                                                                                      
 
            KLAIPĖDOS M. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTOREI
 
                                    Gerb. Juditai Simonavičiutei
 
                                                  Prašymas Nr.1
 
   KLAIPĖDOS MIESTO JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA TOLIAU (JPŽB).
Tai savarankiška, pelno nesiekianti organizacija, vienijanti Klaipėdos miesto ir rajono pensininkus, siekiančius
geresnio savo interesų atstovavimo.
“Tikslas – Klaipėdos miesto pensininkų VIENYBĖ ir PAGALBA vieni kitiems, o taip pat pagalba, asmeniškai raštu
besikreipiantiems. Atstovauti savo narių ekonomminiams, socialiniams, kultūriniams poreikiams ir ginti juos visų
 lygių valdžios institucijose. Svarbu, kad narių santykiuose vyrautų savanoriškumo, geranoriškumo, humanizmo,
tolerancijos, supratingumo ir demokratiškumo nuostatos.
   Vienas svarbiausių tikslų – pensininkų klubo - miesto bendruomenės – senjorų        rūmų įkūrimas ir vystymas
(jeigu kitaip neįmanoma) - projektavimas ir statyba,. (ši mintis puoselėjama nuo 2009.05.12)”.
   Ne kartą kreipėmės į savivaldybę mūsų darbui reikalingų patalpų klausimu, tačiau gavome atsakymą, kad du
metus nuo įregistravimo mūsų organizacija neturi teisės jų prašyti. Kadangi mes jau dirbame visuomeniniais
pagrindais beveik pusantrų metų, tai gal galima padaryti nedidelę išimtį ir suteikti mums mūsų veiklai tinkamas
patalpas, tuo labiau, kad dabar išaiškėjo, kad savivaldybė gali pensininkams suteikti nemokamas patalpas. Skaudu
žinoti, kad Tautinėmis mažumomis rūpinamasi tinkamai, o mus pamirštama. Mes jau kreipėmės į daugelį
savivaldybės pareigūnų: gerb. V.Čepą, turto sk,, kultūros sk. Ir kt. Tačiau vis dar patalpų neturime, nors mums
žmonės rašo ir sako, kad pilnas miestas tuščių patalpų…
   KJPŽB Tarybos nutarimu kreipiamės į Jus ir labai prašome atsižvelgti į mūsų poreikius ir tarpininkauti, kad:
1.     mieste būtų įkurtas visiems pensininkams prieinamas Pensininkų Centras, (analogiškas kaip
Tautinių mažumų centras) tuo pačiu būtų ištaisyta skriauda, kurią patiriame, ne sesame visiškai užmiršti…
2.     gal būtų galima surasti galimybių, kad miesto laikrasčiuose būtų pensininkų veiklai skirta rubrika, kurioje būtų
dedami pranešimai ir skelbimai apie vykstančius renginius, kadangi mūsų mieste yra per 40000 pensininkų, tai
kitos priemonės visus informuoti nėra;
3.     norėtumėm, kad mūsų atstovai dalyvautų savivaldybės posėdžiose, kai sprendžiamos pensininkų problemos;
4.     mus labai domina savivaldybės organizuojami nemokami sporto užsiėmimai (ypatingai daug norinčių lankyti
baseiną), norėtumėm gauti grafikus…o taip pat, kad nepamirštų ir pakvietimų į šventinius renginius…
5.     labai norėtumėm laiku sužinoti apie teikiamas kompensacijas ir nuolaidas mokant už komunalines paslaugas,
nes yra tokių pensininkų, kurie nesigaudo tuose reikaluose. Yra pensininkų, kurie neturi pinigų net laikrasčiui
nusipirkti, o ką bekalbėti apie apšildymo kainas.
6.     Visi žinome, kad gyvenimas nestovi vietoje – viskas keičiasi, todėl būtų malonu sužinoti apie pasikeitimus,
turinčius įtakos pensininkų gyvenimui.
   Labai atsiprašome, jeigu per daug norime, bet juk mes tokie pat žmonės kaip ir Jūs, norime būti pilnaverčiais
savo miesto žmonėmis, norime būti naudingi savo miestui, dalyvauti miesto gyvenime, déjà…labai ilgą laiką
buvome visiškai ignoruojami, tai dabar, turėdami savo organizaciją, bandome priminti apie tai.
Labai tikimės supratingumo ir mūsų problemų sprendimo.
 
Prie prašymo pridedame 133 mūsų narių parašus. Viso 8 (aštuoni) lapai.
 
pagarbiai Aldona Marija Gedvilienė Klaipėdos Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos pirmininkė.
http://www.kjpzb.lt, e-mail aldonamarija2@takas.lt; amgedv@gmail.com; telef.862033739; 866673965;
 
 
                                                                                   …………………………………………..
                                                                                               (parašas)
Klaipėda,
2013-09-09
 
      Štai toks prašymas 2013-09-09 įteiktas Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorei gerb.Juditai Simonavičiūtei. Turime konstatuoti, kad jau mus pasiekė nemokami sporto užsiėmimų grafikai, esame kviečiami į I.Simonaitytės bibliotekos renginius, ačiu. Tačiau visa kita dar laukia savo eilės, kaip ir laukiame atsakymo į šitą mūsų prašymą…133 mūsų žmonių parašai turėtų atkreipti dėmesį…
    Aš, Jūsų pirmininkė, Aldona Marija Gedvilienė, esu Lietuvos pilietė, kaip ir Jūs visi matau, kas vyksta Lietuvoje, tik aš retkarčiais apie tai primenu, o Jūs daugelis tylite…dirbu ne tik dėl mūsų narių, bet ir dėl visų, dar sėdinčių su savo bėdomis ir rūpesčiais namuose ir sprendžiančių uždavinį - kaip išgyventi…
   Kviečiu visus nesėdėti vieniems namuose, o ateiti pas mus įsijungti į kokią nors veiklą ir būti drauge…Drauge ir rūpesčiai ne tokie žlugdantys… Visi kartu pagalvokime, ką galime padaryti, kad kas nors pasikeistų, kad atsirastų daugiau supratingumo, dėmesio silpnesniam…Mūsų mieste daug silpnų ir negalinčiu savęs apginti žmonių, todėl savivaldybės darbuotojai turėtų apie tai prisiminti ir nors retkarčiais padaryti kažką tokio, kad palengvintų žmonėms likusį gyvenimo tarpsnį…Juk jie viską gali, tik reikia apie tai prisiminti… ir panorėti…
   Tikiuosi, kad nereikės mums kreiptis į ES Strasbūro žmogaus teisių komitetą…tik jegu visi susivienytume – tik tada tai būtų veiksminga…nes Lietuvos Žmogaus Teisių prie Lietuvos Seimo komitetas tyli (prašėme, kad būtų Klaipėdoje pensininkų centras, analogiškas Tautinių mažumų centrui), nors kreipėmės jau du kartus, gal Strasbūro Žmogaus teisių komitetas atsakytų?
 
                                                                                                                
                   MŪSŲ NARIŲ NUOMONĖ
 
   Mes, senjorai, norime gyventi tokioje valstybėje, kurioje būtų gera gyventi visiems: ir seniems ir jauniems ir
stipriems ir neįgaliems…Jeigu bus gerai seniems – bus gerai ir jauniems. Vyriausybė turėtų paremti ir palaikyti
pensijinio amžiaus žmones, o jeigu bus gerai seniems ir jauniems – bus gerai visai valstybei.
   Norim, kad seniems žmonėms valstybė neleistų nugrimzti į dugną, kad sudarytų sąlygas aktyviam gyvenimui.
Beveik viso pasaulio valstybių senjorai turi savo bendrus namus, kur gali kurti toliau savo veiklą, kur gali pasiremti
į kito petį, esant reikalui,, o be to ir aktyviai, linksmai leisti laiką. Būtina kuo greičiau į tai atkreipti vyriausybės
dėmesį, kad seneliai galėtų jaustis savo valstybėje pilnaverčiais, laimingais senjorais, kad jų gyvenimas iš esmės
pagerėtų.
   Tiek daug jau yra įsikūrusių bendrijų, organizacijų, tačiau dabar mes mažai žinome apie vieni kitus, nes nėra
galimybės suseiti po vienu stogu; pabendrauti, pasidalinti mintimis. Bendri namai senjorams tiesig būtini, kad
galėtų pasireikšti vyresnių žmonių aktyvumas ir solidarumas: kad turėtų kur rengti savo darbų parodas, pasidalinti
patirtimi ir žiniomis, parodyti jauniems, nueinantiems į užmarštį senolių amatus, parodyti savo darbus. Paliūdyti,
kad amžius netrukdo būti aktyviais ir turėti prasmingą gyvenimą, tik reikia leisti: rengti bendrus renginius, skaityti
lietuvių poetų ir savo bendruomenės narių eiles.
   Bendrijos bei organizacijos yra sukūrusios daug ir įvairių kolektyvų: tai šokių kolektyvai, folklore ansambliai, chorai ir dar daug kitų kolektyvų, kurie turėtų kur burtis, o po to galėtų pasirodyti įvairiuose renginiuose, šventėse.
   Rodos tiek nedaug norim, tik benrdų jaukių namų, juk ir Europos Sąjungos lėšomis negalima aplenkti senjorų.
   Mes darbui jėgas seniai atidavėm, kadangi minty sir širdys kupinos gyvybės, norim dar gyvenimo džiaugsmo
realybės.
   Neleiskit – kreipiuosi į vyriausybę, kad senoliai, eidami saulėlydin, būtų pasmerkti skurdui, vienatvei,
tuščion ateitin.
 
                                                                   Gema Pangonienė
Straipsnis netaisytas.
 
 
Gyvenimo filosofija:
PAGALBA PRAŠANČIAM – MALONĖ AR PAREIGA?
Diskusija (pagal straipsnį „Klaipėdos“ (2013-11-11) laikraštyje. Savo paramos ir labdaros fondą įsteigęs klaipėdietis
Aleksandras Grindinas supranta, kad padėti silpnesniems privalo kiekvienas verslininkas. Jis turi savo fondą į kurį
niekieno neverčiamas perveda pagal galimybes kokią tai sumą...Įsivaizduokime, kad būtų toks miesto fondas į kurį
kiekvienas, radęs laisvesnį litą, pervestų ir kuris remtų organizacijas ir gal pavienius piliečius, atsidūrusius ant
prarajos slenksčio, juk buvo neseniai, kaip pensininkas išvarytas iš savo būsto neturėjo kur dingti ir tokie atvejai
mūsų mieste ne taip ir retai atsitinka ir neabejoju, kuo toliau – tuo daugiau tokių atsiras, nes žmonės negali galą
su galu sudurti per nepakeliamus (pagal jų pajamas) mokesčius, paskui stebimės, kad Lietuvoje per metus
1000 nusižudo.
Tokia mūsų vyriausybės politika: žmogus iš akių ir problemos nebėra...užtat tūkstančiai šildo kišenę...o sąžinė –
atygyvenusi savoka...                                                                       


Garbė tokiems, kaip Aleksandras Grindinas!
                                                                                                                
 
Mūsų narių kūryba
                                                                              GEMA PANGONIENĖ
                                             
                                                 SENJORAI
                                    (Bendrijos metų sukakčiai)
 
Štai pavasaris Lietuvoj,
Vyturėlis čiurena viršuj,
Rodos ir oras šiek tiek atšilo,
O plaukai jau daugiau pražilo.
 
Senjorai susibūrė į Bendriją
Kuriai vadovauja Aldona Marija.
Jos ryžtas teikia mums jėgų,
Čia susirinko daug žmonių garbių.
 
Jau metai praėjo šios veiklos
Dvidešimt du metai Lietuvos laisvos.
Bastomės nuomodami namus,
Nors norėtų senjorai turėt nuosavus.   
                                                                         
 Susirinkę visi gražiai pabendrauja,
 Taryba įvairių pramogų prisigalvoja.
 Turi norų senjorai dar didelių,
 Daugybe nenuilstančių mūsų narių.
 
Kam norisi taip kartu pasėdėt,
Ant peties draugiškai ranką padėt.
Kas eilėmis braunasi į sielą,
Gal su kūryba kuo prisidės!
 
Daug vasarų, pavasarių praleidę,
Savęs pratęsimui atžalas išleidę,
Lyg gęstančios žvaigždės danguje,
Nepalūžę dar gyvenimo audroje.
 
Svajones į priekį vis dar kuriam,
Darbui jėgas seniai atidavėm,
Mintys kupinos gyvybės,
Norim gyvenimo džiaugsmo realybės!
 
                                   Sueikim krūvon, viens kitą nepašiepkim,
Pažabokim norus, kitų sielų nertrypkim,
Į pavargusį, klūpanti atsigręškim,
Ir širdies į širdį šilumą neškim!
 
                                                                                                           
Aldona Marija praneša:
gyvenimas sudėtingas, manau, kad kai kas smerkia mano žygius dėl geresnio mūsų gyvenimo (dėl patalpų,
dėl noro įkurti pensininkų centrą) tai aš noriu tokiems pasakyti tik tiek: esu Lietuvos pilietė ir turiu vidinį poreikį
kovoti dėl mūsų visų gerovės. Labai skaudu matyti ir girdėti kas darosi mūsų Lietuvėlėje – vieni nebesuskaičiuoja
savo tūkstančių, kiti ant bado ribos…Suprantu, kad jeigu būtų daugiau supratingumo o ne formalumo –
gyvenimas būtų visai kitos…Yra pas mus daug sunkiai besiverčiančių, tačiau žudo abejingumas tų, kurie gali,
bet nenori nieko keisti, dėl ko labai gaila…
 
 
                                                                                                           
 
 
 
 
 
 Dar apie keliones:
                                                   Sigita Prialgauskienė
 
    Pajudėjom penktadienio rytą nuo Muzikinio teatro. Saulute, nor sir nesirodė, bet šiek tiek padūmavęs rudeninis dangus, rodė būsiant gražią dieną. Visų keliauninkų švytinčios akys ir besišypsantys veidai sakė, kad bloga nuotaika ir visos negerovės bei ligos – paliktos namie.
   Pirmasis sustojimas Ievos Simonaitytės muziejus Priekulėje. Laimos – muziejaus direktorės – pasakojimų vedami, galėjome apžiūrėti namelį – vasarnamį, prisiliesti prie Didžiosios Rašytojos minčių ir svajonių prisigėrusių sienų, apžiūrėti aplinką, suolelį, kur Evė sėdėdavo ir dūmodavo šiltais vasaros vakarais, pavaiksčioti takeliais, kur jos pėdos įspausta.
   Po valandos tęsėm kelionę link Agluonienų. Prie kryžkelės 9kaip toj pasakoj) mūsų laukė trys nuostabios moterys, svarbiausia – Irena.
Agluonienų gyventojos, kurios su tokiu nuoširdumu ir užsidegimu visą likusią dienos dalį pasakojo ką pačios žinojo irk č buvo girdėję iš vyresnių apie Mažosios Lietuvos gyventojų papročius, gyvenimo būdą. Įdomiausia, kad konkrečiai parodė tą ribą tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos ( išlikęs griovelis). Parodė vokiečių statytus pastatus: buvusią muitinę, paštą, siauruko geležinkelio stotį, žandarmeriją su kalėjimu, mokyklą. Mums beliko tik aikčioti ir stebėtis, o kai nuvežė į Vanagų evangelikų – literonų bažnyčią miškelio vidury, tai iš vis žadą praradom…
   Po pietų sušvito saulutė, sužibo visas lapų auksas ir varies žerėjo pakeldami mūsų nuotaikas į pačias aukštumas.
   Kelionės finalas – vaišės Kultūros namuose ( turėjom ir mes kai ką). Stalai buvo nuostabiai papuošti baltomis hrizantemomis ir rožėmis iš nukritusių lapų, kuriomis buvome apdovanotos ir mes.
   Ari š balos tas linksmumas tų mūsų moterų: pirmos ir šokti ir dainuoti, o juk visos mes jau po kelis kartus aštoniolikmetės…
   Dar kartą įsitikinau, kad gyvenam pačiam gražiausiam žemės kampely – Lietuvoj. Kol galim džiugu keliauti, pažinti gimtąjį kraštą, todėl važiuokim, keliaukim, pajauskim savo krašto vertę ir bendrakeleivių šilumą ir gerumą.
 
Ekponatai iš Ievos Simonaitytės muziejaus:
 
 
 
  Mūsų narės Pranutės nuotraukos
 
Prie Majoro skulptūros Ievai Simonaitytei jos dvare…
Pastaba: visos nuotraukos mūsų laikraštėlyje, kurį gaunate elektroniniu paštu.
 
                                                                                                           
                       SVEIKATA

2012 rugsėjis
Prieš porą dienų Lietuvą palikęs ilgaamžis jogas iš Indijos Swami Yogananda pasidalino keliais puikiais
patarimais
, kuriais pasinaudojus, kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybė turėtų tapti tikrai kur kas
geresnė
.
104 metų Swami teigia, jog nugyventi  ilgesnį bei produktyvesnį gyvenimą gali padėti šie keli,
laiko patvirtinti patarimai:
1. Valgykite ciberžolę su medumi;
2. Nepamirškite ryte suvalgyti bent truputį česnako;
3. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų sausą maistą drėkinti;
4. Kas rytą palaikykite gurkšnį vandens burnoje ir  sudrėkinkite akis vandeniu;
5. Žmonės, kuriems jau virš 50 metų, turėtų nebevartoti pieno, alkoholio, rūkalų, nevalgyti žuvies, mėsos,
kiaušinių;
6. Nepersivalgyti, taip pat nevalgyti nejaučiant alkio ir negerti, kai nejaučiamas troškulys;
7. Ryte nepamirškite pasimankštinti;
8. Valgyti tuos vaisius, kurie auga Jūsų šalyje;
9. Žmonės, kuriems virš 70 metų, turėtų valgyti viso grūdo duoną ir nevartoti jokių proteinų, visiškai atsisakyti
mėsos;
10. Svarbu labai gerai sukramtyti maistą, kurį valgote bei tinkamai jį sudrėkinti seilėmis,  kitaip šiuo darbu yra
apsunkinamas žarnynas;
11. Praktikuokite pranajama- kvėpavimo pratimus, kad būtų tinkamai atverti plaučiai;
12. Užsiimkite joga, važinėkite dviračiu, bėgiokite, plaukiokite – judėkite!
13. Pasistenkite atsisakyti vaistų, jei tik galite – jie žmogui sukelia labai daug šalutinių poveikių;
14. Nepamirškite juoktis, į gyvenimą žiūrėkite pozityviai, būkite ramūs – tik taip galėsite kažką gero padaryti ir
kitiems;
15. Jokio streso! Ir miego turėtų būti nemažiau nei 7 valandos;
16. Atsisakykite cukraus, saldumynų bei alkoholio;
17. Pabudus ryte “atverkite” širdį ir juokitės;
18. Pavalgę turite duoti organizmui pakankamai laiko suvirškinti maistą, todėl nevalgykite iš karto kito maisto;
19. Jeigu vartojate druską, tuomet gerkite daugiau vandens;
20. Nevalgykite, kai esate susinervinę.
Gyvenimo pilnatve besidžiaugiantis ilgaamžis Swami, apibendrindamas dar kartą pakartoja, jog geriausias būdas
išlaikyti subalansuotas gyvybines jėgas padės natūralus, geras maistas, tinkamas kvėpavimas bei geras miegas.
Na, o didžiausieji gyvybinių jėgų eikvotojai yra persivalgymas bei rūkymas.
Taigi, mylėkite save, galvokite, kaip elgiatės su savimi!

 

   



 

*********************************************************************************************
Konkursą laimėjo "Auksinis ruduo", kurio autorius Saulius Savickis organizacijos
"Mano miestas Klaipėda" prezidentas
.
Dėmesio - konkursas baigėsi ir "MŪSŲ ŽINIOS" PAVADINIMAS DINGSTA IŠ mūsų gyvenimo.

Nugalėtojas "Auksinis ruduo" valio, valio!!!
šitas pavadinimas surinko daugiausiai balsų visuotiniame susirinkime,
o tai reiškia, kad jis tapo teisėtas...
Sekantis numeris bus jau "Auksinis ruduo" 14 (36).

 
2.Labutis,
 
Jūsų leidinys visai neblogas, man patinka stilius, kuris yra nenuobodus, lengvai ,,veda"skaitantyjį.Tikrai įdomus.
Šaunuoliai, kad taip aktyviai veikiate, va- ir patalpų klausimą ko gero išsispręsite...
 
 Geros vasaros p.Aldonai Marijai,
 pagarbiai  Renata Senavaitienė

3.Laba diena, gerb. Aldona Marija,

džiaugiuosi Jūsų energija ir dėkoju, kad nuolat primenate apie save. Perskaičius laikraštuką lydi labai pozityvūs ir šilti jausmai. Jūsų organizacijos veikla labai džiugina, tenkina įvairių skonių ir veiklos
sričių gama. Žinoma norėtūsi, kad būtų kuo daugiau žalių kortelių turėtojų:)) Dėkoju ir linkiu kuo geriausios sėkmės. Nepamirškite, kad dar
vis vyksta festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje".
Pagarbiai
Vita Petrauskienė
 
4.Sveiki p. Aldona,
 
Jūsų laikraštis kuo toliau, tuo labjau geresnis(bent mano akimis:)
Labai patiko ataskaita-kiek nuveikta!Šaunuoliai!Ir darbo pasiskirstymas (kortelės) atliktas vykusiai-man reikės apie kažką panašaus pagalvoti...
Labai džiaugiuosi, kad veikiate, išbalansuojate veikloje nieko (kaip ir mes)
neturėdami finansų, ir tikiuosi kad išliksite tokie dori, teisingi ir draugiški visada.Mano svajonė sulaukti tokio laiko kai Klaipėdoje bus tik niekam
nepriklausomos ir neperkamos NVO...
Tuo pačiu norėčiau paklausti ar nežadate savo laikraštyje kada nors aprašyti kokia padėtis yra su III-io amžiaus institutu?Visokios kalbos sklando mieste, niekas nieko nežino...Lyg-ir tų ,,trečiųjų institutų" yra vienas, lyg-ir du...kas vadovauja, kokia veikla?..
 Na bet čia tarp-kitko...
 Geros jums vasarėlės ir kad jūsų soduose visada žydėtų gėlės:)
 Pagarbiai
 Renata Senovaitienė
NVO asociacijos ,,Klaipėdos piliečiai"
pirmininkė

5.Sveiki, gerbiamieji. Paskaitinejau Jusu laikraštėli -pirmą kartą. Jūsų draugija -puikus reiškinys. Daugumai ,ypač vienišų žmonių
-kaip tyro oro gūsis. Ir Jūsų veikla turi tyrą pagrindą ir tikslus - bent kiek padėti visų skriaudžiamiems pensininkams.Tai , kad tarp
Jūsų yra visokio išsilavinimo žmonių daro Jūsų bendriją labai įdomią ir savitarpiai naudingą. Aišku dabar pagrindinis Jūsų tikslas turėtų būti -
išsikovoti savo būstinės patalpas, kur galėtumet laisvai jaustis. Gal del to reiktų kreiptis ne tik į savivaldybę, bet ir į kokias stambesnes įmones.
Pavyzdžiui buvusi 'Švyturio' alaus darykla turi dižiulį tuščią administracinį pastatą. .. 
 Laikraštėlis,mano nuomone,pakankamai išsamus Jūsų veiklos apibūdintojas. Aplinkui mus dabar
labai daug įvairios rašytinės informacijos, todel gal neverta ten kišti įvairių papildomų 'įdomybių',
kurių gali rasti net bet kokiam prekybos centre.
 Pagarbiai 
   KU Botanikos sodo lapuočių kolekcijos kuratorė
   Rita Goliakovienė

Labai ačiu už komentarą - mūsų laikraštėlis teikia įvairiapusišką informaciją - toks jo tikslas, juk kur neįdomu - galima neskaityti, ar ne?
Sunku bus surasti naujos ir įdomios informacijos, tačiau laikraštėlis turi išeiti laiku, tai teks pasistengti...
Jei turite ką nors mums tinkamo, mielai atspausdinčiau,
pagarbiai Aldona Marija

Labas vakaras ger. Aldona Marija,
Jūs atliekate labai vertinga ir prasmingą darbą. Jūsų leidžiamas laikraštis pristato bendrijos veikla, plečia bendrijos narių akiratį, manau, kad ir
pritraukia naujų narių, kuriems aktuali jūsų bendrijos veikla. Sėkmės darbuose.
k.mockus 2013-10-30
 
 
Parašiau visiems atsakymus...               
                                    

*************************************************************************

        
KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debreceno61)
         16 val.
                   INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
862033739-
866673965
Pirmin.Aldona Marija
                   
867643478-p.pavaduotoja Staselė
860448571- pavaduotoja LIUBA(laikinai nedirba)
                Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį – to mėnesio Šventė! 26/09 mėnesio ŠVENTĖ...ji vyks priklausomai nuo orų prognozės...
                Registruojame norinčius keliauti: 1.Į Japonišką sodą .
 

 

                                              
 
KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debreceno61)
         16 val.
               INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
862033739-
866673965
Pirmin.Aldona Marija
               
867643478-p.pavaduotoja Staselė
860448571- pavaduotoja LIUBA
            Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį –šį mėn. Šventė bus -29/10 ji vyks
„Trobos“ kavinėje
(Šventė nukelta į antradienį dėl Vėlinių)
 
            
Bus įdomių paskaitų, sekite informaciją...mūsų svetainėje: http://www.kjpzb.lt
            
 
 
 

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2013-09-06.
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.19 (41)
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
                                                             
Dar ruduo nesitraukia,
O jau artinas šiaurys...
Ateina laikas prisiminti,
Tuos, kurie niekad nebegrįš...
O buvo juk tarp mūsų ir buvo taip arti...
Iškeliausime ir mes kažkada,
Bet žemėje smagiau...Te džiaugsmas lydi ir sėkmė
 Mūsų dienas ir naktis,
Ateis pavasaris ir žemė vėl pražįs...
                                                                                   (autorius nežinomas)
APSKRITAS STALAS – TAI SVARBIAUSIAS ĮVYKIS    
             MŪSŲ (Bendrijos) TRUMPAME GYVENIME...
    2013 m.spalio 24 d.15.00 val.,"Klaipėdos" dienraščio redakcijoje vyko Apskritojo stalo diskusija tema:
"KLAIPĖDOS SENJORŲ UŽIMTUMO PROBLEMA:REALIJOS IR GALIMYBĖS".
   Diskusijoje dalyvavo: MMK prezidentas Saulius Savickis (susitikimo organizatorius), MMK narys jaunimo
laisvalaikio centro direktorius Aleksas Bagdonavičius, mero patarėjas Simonas Gentvilas, Klaipėdos VŠĮ
Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas Saulius Liekis, VŠĮ "Trečias amžius" direktorė
Irena Linkauskienė, Klaipėdos m.pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Kristina Buslajeva, Klaipėdos
m.JPŽB pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė, Klaipėdos m.JPŽB pirmininkės pav.Liuba Krūminienė bei
dienraščio "KLAIPĖDA" korespondentė Evelina Zenkutė.
   Aldona Marija Gedvilienė pasveikino susirinkusius, pabrėžė, kad šis susitikimas pirmas viešas susitikimas,
kur sprendžiami pensininkų reikalai. Ji pasakė, kad šis susitikimas įeis į mūsų KJPŽB istorija, padėkojo susitikimą
suorganizavusiam MMK prezidentui Sauliui Savickiui. Pateikė informaciją apie svarbiausius JPŽB tikslus, uždavinius,
poreikius bei problemas. Akcentavo,jog pagrindinis poreikis šiai dienai, tai patalpos, kurios reikalingos Bendrijos darbui.
   Liuba Krūminienė papildė, paaiškindama probleminę situaciją,kad neturint savo patalpų tenka taikytis prie visokių
susidariusių situacijų, todėl geriausia būtų įkurti Klaipėdos m. Pensininkų Centrą. Savas problemas bei poreikius išsakė
Irena Linkauskienė ir Kristina Buslajeva. Vyko diskusija. Joje paliestos visos išsakytos problemos. Pateikta keletą
pasiūlymų,kaip išspręsti mūsų Bendrijai reikalingų patalpų problemą: ištuštėjusioje mokykloje įrengti bendrą centrą
senjorams arba steigti miesto kvartaluose bendruomenės namus. Susirinkimo moderatorius gerb.Aleksas Bagdonavičius
pasiūlė ir visi pritarė, kad parengti,įvardinus išsakytas problemas, poreikius bendrą kreipimąsi(rezoliuciją) ir pateikti
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kas artimiausiu metu ir bus padaryta.
Autorius KJPŽB pirm.pav. Liuba Krūminienė
 
REZOLIUCIJA
ASOCIACIJOS „MANO MIESTAS KLAIPĖDA“ INICIATYVA ORGANIZUOTO APSKRITOJO  STALO, TEMA „KLAIPĖDOS
MIESTO SENJORŲ UŽIMTUMO PROBLEMA: SITUACIJA IR GALIMYBĖS“,
                  ĮVYKUSIO 2013 M. SPALIO 24 d. „KLAIPĖDOS“ REDAKCIJOJE,
                                               REZOLIUCIJA
           
       Apskritojo stalo dalyviai: MMK prezidentas Saulius Savickis, Klaipėdos miesto savivaldybės mero patarėjas
Simonas Gentvilas, MMK atstovas Aleksas Bagdonavičiaus, Klaipėdos m. pensininkų asociacijos prezidentė
Kristina Buslajeva, Pajūrio vietos bendruomenės pirmininkas Saulius Liekis, Klaipėdos m. Jungtinės Pagyvenusių
Žmonių Bendrijos (toliau KJPŽB) pirmininkės pavaduotoja Liuba Kruminienė ir pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė.
       Pasisakė visi dalyvavę susitikime ir išdėstė savo problemas, diskusijos pabaigoje priimta bendra rezoliucija:
1.      Klaipėdos mieste yra per 40000 pensininkų, jie skundžiasi ne tik mažomis pensijomis     bet ir socialine
atskirtimi, todėl Klaipėdos miestui reikalingas pensininkų centras (Tautinių kultūrų centro pavyzdžiu),
( Sofoklis yra pasakęs: „Idėjos galingesnės už žmogaus fizines galias“),
kuris sujungtų visas pensininkų organizacijas
ir būtų visos sąlygos pensininkams bendrauti, klausytis paskaitų, žaisti stalo žaidimus, repetuoti ir išgerti kavos
puodelį, paklausyti muzikos, pašokti, t.y sudaryti visas sąlygas nuoširdžiam bendravimui. Be to būtų sudarytos sąlygos
vietoje gauti įvairias konsultacijas: psichologo, juristo, socialinio darbuotojo ir t.t. Kol kas Klaipėdoje dar kai kurios
pagyvenusių žmonių organizacijos visai neturi jokių patalpų savo veiklai, kaip, pavyzdžiui, KJPŽB. Šios organizacijos
nariai vaikšto glaudžiasi kavinėse ir kitose epizodiškose patalpose, kas labai trukdo rimtesniam organizacijos darbui.
(Visi šios organizacijos žmonės dirba nemokamai savanorystės principu).
2.      Visi apskrito stalo dalyviai vieningai nutarė, kad Savivaldybėje turėtų būti pareigybė, koordinuojanti pensininkų
reikalus, o dar geriau, jeigu būtų senjorų atstovas, kai sprendžiami tos kategorijos žmonių problemos, tai palengvintų
pensininkų problemų sprendimą ir užtikrintų kad jos aplamai būtų sprendžiamos.
3.      Labai trūksta lėšų paprasčiausioms darbui reikalingoms priemonėms įsigyti, viską reikia pirkti iš savo varganų
pensijų. Turėtų būti sukurtas koks nors minimalus, bet pastovus finansavimo mechanizmas nors gerai dirbančioms
organizacijoms. Projektai būtų kaip premija.
Ydinga, žeminanti sistema eiti prašinėti paramos, ar nebūtų galima pakalbėti su gamybininkais, verslininkais, kad
sukurtų vieną bendrą sąskaitą į kurią savo noru pastoviai pervestų savo pelno kokį tai procentą ir pagal tai, kaip
aktyviai pensininkų organizacijos veikia skirti finansavimą, į tą sąskaitą galėtų paaukoti ir kiti miesto gyventojai,
taip būtų išsaugotas organizacijai vadovaujančių žmonių orumas ir būtų galimybė įsigyti nors kanceliarines prekes...
Darbui reikalingą techniką kol kas naudojame savo asmeninę o tai irgi kainuoja, nes spausdintuvams rašalas labai
brangus.
4.      Kadangi Klaipėdos mieste yra daug pensininkų organizacijų, bet nėra jokios galimybės jiems susisiekti,
pageidaujame atgaivinti nevyriausybinių organizacijų informacinį centrą arba pabandyti Klaipėdos miesto
laikraščiuose įkurti pensininkų nemokamos informacijos skyrelį, kuriame būtų skelbiamos visos miesto pensininkų
įvairių organizacijų organizuojami renginiai: paskaitos, susitikimai, koncertai ir kt.
5.      Klaipėdos mieste yra daug įvairių kultūros įstaigų, gal galėtų nors retkarčiais, pagal galimybę, pakviesti
dovanodami nemokamus bilietus...
6.      Pagal spaudą – Klaipėdos m. savivaldybė labai turtinga, bet apie pensininkus visiškai pamiršta. Pensininkai
turi pragyventi iš mažiausių pajamų, ypatingai vieniši – jie neturi kas jais pasirūpintų, todėl jiems net informacija
apie nuolaidas sunkiai pasiekiama. Jeigu yra šeimoje dviese, tai dar šiaip taip galą su galu gali sudurti, tačiau
bendrai apsvarsčius nutarta prašyti Klaipėdos m. savivaldybės sudaryti sąlygas nors kam per 70 metų pravažiavimą
miesto transportu padaryti – nemokamą. Miesto laikraščiuose vis parašo apie pensininkų dingimą iš namų arba
bandymus nusižudyti. Tai labai slogus įspūdis ir tai jų nevilties išraiška, tai įrodymas, kaip reikalingas aktyvus visų
bendravimas...
7.      Pageidautume nors kas ketvirtį kad savivaldybė mums išskirtų nemokamą autobusą ekskursijoms.
             Gerbiami savivaldybės Tarybos nariai, mes esame Jūsų tėvai, močiutės, seneliai, pasirūpinkite mumis
tinkamai, nes Jūsų taip pat laukia mūsų dabartinė lemtis, pagalvokite apie tai būdami vieni, gal tada mūsų
problemos taps ir Jūsų problemomis, būsime dėkingi už Jūsų rūpestį mumis ir stengsimės Jūsų nenuvilti, juk esame
viena šeima – mūsų miesto Klaipėdos šeima.
Pagarbiai
Klaipėdos m. VĮ Trečio Amž. Universiteto. Direktorė Irena Linkauskienė.......................................
Klaipėdos m. pensininkų asocijacijos prezidentė Kristina Buslajeva........................................
Klaipėdos m. Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė ........   
MMK prezidentas Saulius Savickis....................................................
MMK atstovas švietimui Darius Rekis.................................................
MMK susitikimo moderatorius Aleksas Bagdonavičius.......................              
Pastaba: visiems dalyvavusiems bus išdalintos rezoliucijos teksto kopijos.
*****************************************************************************
 
           Gimusiems spalį(posmelių asorti)
                                      
Bėkim spalį palydėti -                                Mėnuo buvo “spalių”-
Toks puošnus žygiuoja                              Rašo senos knygos,
Kas šį mėnesį užgimę -                              O beliko spalis,
Džiaugias ir dainuoja                                 Bet vistiek išdykęs…
 
Spalio mėnesį kas gimė,                            Pirma medžius nudažo
Dienos paauksuotos,                                 Spalvų spalvom saulėtom,
Lyg myluoja lyg supuoja                            Paskui pasamdęs vėjus
Lapų margas šokis…                                   Dažus šalin nuplėšia…
 
Danguje koncertai -                                    Stumdos bėga debesėliai,
Pauksčiai iškeliauja,                                    Blėsta saulės ratas.
Klykdami “Sugrįšim!”                                 Padirvėj ėriukai šėlsta...
...Gal šiek tiek graudu.                               Baigias metų takas.
- - - -                                                              - - - -
Tu spalio vaikas. Tu taikus.                      Spalio spalvos, spalio spalvos! –
Visuomet grįžki į namus,                           Medžiai mainės, kurs labiau…
Į taką savo, į medžius,                               Tolumoj banguoja kalvos,
Į nenurimstančius pauksčius.                   Kas už jų nė nežinau.
- - - -
Verčia vagą artojėlis,                                  Gal ten Tavo tėviškėlė,
Kvepia žemė iš gelmės.                              Kur supais ant lapo,        
 Šalia kelio šventuolėlis                              Prieš užgimdamas gyventi
Dar ilgai ilgai budės…                                 Iš tėvelių sapno…
 
                                               Su meile – Janina Zvonkuvienė
                                              2013 spalis
*****************************************************************************  
 ĮSPŪDŽIAI IŠ KELIONIŲ CIKLO „PAŽINKIME GIMTĄJĮ KRAŠTĄ“
       1.KELIONĖ BUVO Į STEPONO DARIAUS GIMTINĘ.
       2.KELIONĖ – Į STASIO GIRĖNO GIMTINĘ.
       3.KELIONĖ KLAIPĖDA – PRIEKULĖ – AGLUONIENAI – VANAGAI
   2013-10-11 dieną grupė aktyvių, mėgstančių keliauti Klaipėdos m. Jungtinės Pagyvenusių Žmonių
Bendrijos (KJPŽB) narių važiavo į ekskursiją po savo gretimą kraštą Lietuvoje. Pirmiausia atvykome į
Priekulę, kur aplankėme I.Simonaitytės memorialinį muziejų. Čia mus pasitiko muziejaus direktorė
Laima Lemažienė. Ji labai įdomiai papasakojo apie I.Simonaitytės gyvenimą, jos kūrybą, apie jos
draugus ir pažįstamus.
   Atsisveikinę su Laima vykome toliau į Agluonienus. Čia mus pasitiko mūsų pirmo filialo vadovė –
mokytoja – artistė - dainininkė Irena Stanevičienė. Pasirodo, Agluonienuose labai įdomu, yra į ką
pasižiūrėti: įdomiausia vieta, jaudinanti vieta – tai Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos pasienio
griovelis (toks mums pasirodė). Tais laikais, kai jis buvo veikianti zona – reikėdavo leidimo, kad būtų
galima iš Didž.Lietuvos patekti į Mažąją...Tam buvo pastatyti įvairūs pastatai ir ne tik muitinė ir paštas,
bet ir siauruko geležinkelio stotis. Dabar žmonės prisimena buvus geležinkelį ir pasakojo, kad
geležinkeliu, kuris važiuodavo labai lėtai, žmonės važiuodami į Klaipėdą galėdavo pasigrožėti gamta,
kuri čia tikrai nuostabi...
     Vieviržėnai ir dar toliau buvo – Mažoji Lietuva, o Pėžaičiai jau buvo Vokietija...Aplankėme buvusią
pradinę mokyklą...Šis pastatas dabar asmeninė buvusios mokyklos direktoriaus žmonos Ernos Kugelis
– Ubienės (1928m gim.) nuosavybė . Teritoriją tvarkoma kartu su sūnaus šeima...Atrodo gana įdomiai...
matosi, kad vyksta kūrybinis procesas...
   Sekantis sustojimas Vanagai – Vanagų bažnyčia – pastatyta 1980m. liuteronų – protestantų tikėjimui
skirta bažnyčia atrodo didingai. Apie bažnyčios atsiradimo istoriją papasakojo kunigas Gediminas
Klainas. Šioje bažnyčioje meldėsi ir Ieva Simonaitytė, ji bažnyčiai padovanojo vargonus...Vanaguose
labai nuostabi kaimo turizmo aplinka – čia ilsėtis sudarytos visos sąlygos ir jaunavedžiams taip pat –
lankėmės jaunavedžių apartamentuose – tiesiog puiku...Svečiams skirta 70 miegamųjų, yra pirtis ir ne
viena. Yra puikios vaikų žaidimo aikštelės, gydomosios molio procedūros ir visa kita, kas padeda
maloniai be rūpesčių pailsėti...Visa tai įkurta buvusioje senojoje girininkijoje...
   Aplankėme Agluonienų teatro sodybą ir žymųjį klojimo teatrą, kuriam jau 30 metų. Su teatro veikla
ir etnografine sodyba mus supažindino jaunutė vadovė Gabija...
   Lankėmės Agluonienų piliakalnyje, kurį supylė patys agluonėniškai , kurį jie dabar vadina trijų kryžių
kalnu. Čia švenčiamos šventės, deginami laužai, netoli teka upė Agluona...Neįtikėtina, kiek daug
įdomių vietų – turi kuo didžiuotis agluonieniškiai...o kur dar J.Čepo sodyba, joje veikia tikras SPA,
tik sakė, kad kainos kandžiojasi, todėl ne kiekvienam prieinamos paslaugos...Buvo labai įdomu, tačiau
kai kas pavargo, tai visko ir nepajėgėme apžiūrėti...Oras buvo puikus – nors saulutė pasirodė tik dienai
įpusėjus...Pagaliau pasiekėme kultūros namus, kur vyko mūsų Šventė, nes Aluonėniškiai tapo mūsų
pirmuoju filialu, su kuo ir pasveikino mūsų KJPŽB pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė ir įteikė
prisiminimui suvenyrą – angelą...Agluonėniškiai - mūsų nariai labai puikiai pasiruošė – stalas buvo
nuostabiai papuoštas ir mūsų bendra Šventė tikrai pavyko, prisiminsime ilgai...Visi mes irgi buvome
apdovanoti, stebėjomis jų sugebėjimais, gerėjomis iš rudens lapų padarytomis rožėmis ir papuoštais
obuoliais. Žmogiška šiluma jautėsi kiekviename žingsnyje, esame dėkingi mokytojai Irenai Stanevičienei, kuri taip šiltai mus priėmė ir jos dėka mes labai daug įdomių dalykų sužinojome apie Agluonienus...Grįžome į Klaipėdą labai gerai nusiteikę ir laimingi, dėkingi ir vairuotojui Albertui, kuris
buvo labai draugiškas ir paslaugus...
     Irena Arsenjeva – KJPŽB Turizmo klubo vadovė ir Aldona Marija Gedvilienė
 
                                                                                              Nuotrauka Pranės Kaminskienės
Prie Majoro Ievai Simonaitytei paminklo Ievos Simonaitytės dvare.
****************************************************************
 
  MŪSŲ NARIŲ KŪRYBA                            
 
                                 
                                                               STANISLAVA PALUCKIENĖ
                                            BOBŲ VASARA
Štai sulaukėm: mūsų amžius jau brandus,
Kaip prabėgo šitiek metų – nepamatėm.
Betgi žinom: bobų vasara dar bus!
Mes ir vėl pasijaučiam mergaitėm!
 
                        Mes vėl šokam, juokiamės, dainuojam,
                        Ir pamirštame visus vargus.
                        Nors jaunystė, aišku, ne pirmoji,
                        Bobų vasara aplankė mus!
Kiek metelių prakukavo jau gegutė?
Kiek dar prakukuos argi svarbu?
Gal gyvensim dieną, gal minutę,
Bet tikėkim – bobų vasara dar bus!
                         Reikia juoktis šokti ir dainuoti,
                         Ir linksmai praleisti likusius metus.
                         Nors veideliai raukšlių išvagoti!
                         Bet sulauksim: bobų vasarų dar bus!
 
 BOTANIKOS SODAS
Puikus mus Botanikos sodas
Kokia augmenijos gausa;
Čia mes susitinkam ir ,rodos,
Patekom kažkur į dausas…
      
                   Pakalbinu gėlės žiedelį,
                   Dėkoju aš jam mintyse:
                   Jis puošia gyvenimo kelią –
                   Užgimsta viltis širdyse.
Pabūnu aš čia tartum rojuj,
Gerai pailsėju dvasia.
Nebaisūs jau jokie pavojai:
Gyvena viltis širdyse!
 
 2013-08-05                                                                    
                                                                                         A.M.Gedvilienės nuotraukos
                             2013 vasara paskaitų metu I kurso sodininkystės mūsų studentai…
Atsiliepimas apie laikraštėlį: Labas vakaras ger. Aldona Marija,
Jūs atliekate labai vertinga ir prasmingą darbą. Jūsų leidžiamas laikraštis pristato bendrijos veikla, plečia bendrijos narių akiratį, manau, kad ir
pritraukia naujų narių, kuriems aktuali jūsų bendrijos veikla. Sėkmės darbuose.
k.mockus
 
                                               
                          KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖS PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJOS
                            MŪSŲ SVEIKATA IR MŪSŲ LAIMĖ – MŪSŲ RANKOSE!
                                                             2013m. LAPKRIČIO MĖN. DARBO PLANAS

Eil.Nr.
Data
Tikslas
Renginio pavadinimas
 
Atsakingas
1.
05/11
Savanorystės klubo narių susirinkimas
Seniųno rinkimai
Pirm.pav. Liuba
2.
07/11
Paskaitų ciklas apie sveiką gyvenseną. Paskaita Nr.1
Mokymai sveikai gyventi
 
 
pavaduotojos
3.
12/11
Informacinis susirinkimas naujiems nariams.
Naujų narių supažindinimas su
mūsų ĮSTATAIS,
  TIKSLAIS IR UŽDAVINIAIS
Pirmininkė,pavad.
4.
14/11
Diskusijų klubas
Renkamas vadovas
Pirmininkė
5.
19/11
Redakcinė grupė
Pokalbis apie laikraštėlį
Pirmininkė
6.
21/11
Sekmadieninių pasivaiksčiojimų klubas
Seniūno rinkimai.
Pirm.pavad. Staselė
Tarybos n. Onutė
7.
26/11
Literatų klubo nariai
Seniūno rinkimai.
PIRMININKĖ
Pirm.pav.Liuba
8.
28/11
ŠVENTĖ
LAPKRIČIO ŠVENTĖ
Pirmininkė
9.
20/11-Kiekvieno mėn. trečias trečiadienis
Tarybos posėdis
Praėjusių renginių įspūdžiai ir ateities planas
Pirmininkė ir pavaduotojos

Pastaba: Taryba pasilieka teisę darbo planą keisti, papildyti ar patikslinti.
                                             


                                      
SVEIKATA




















                                                                

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2013-09-06.
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.16 (38)
Pavadinimo autoriu Gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
                                                               
Mūsų Šventė KU Botanikos sode – priekyje gerb. Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė, kairėje antram plane mūsų šaunieji muzikantai ir mūsų linksmieji nariai KU Botanikos sode...
KELIAUKIME:
 
 
 
 
 
Kai kurie mūsų nariai labai žavisi šiuo pasiūlymu ir nori keliauti. Antradienį pradėsime registraciją į šią kelionę ir baigsime registraciją, tų – kurie nori pamatyti tikrą Japonišką sodą Lietuvoje.
 Aldona Marija praneša: daug įspūdžiųpo ataskaitinio susirinkimo sukėlė mūsų Tarybos narių pasikeitimas. Faktiškai  popieriuje buvo 7 Tarybos nariai, tačiau kadangi jie buvo surašyti pačioje mūsų organizacijos kūrimosi pradžioje, kol dar nepažinojome vieni kitų, tai buvo užrašyti tokie, kurie nebuvo net mūsų nariai. Iš tikrųjų tai likome mes keturiese iš kurių tik du dirbo už visus…Viena – Onutė - iš keturių parašė pareiškimą, kad dėl sveikatos problemų atsisako Tarybos nario pareigų – kita Elvyra – pasinėrė į verslo peripetijas irgi prašė kol kas palikti tik nariu, o dar viena – Genovaitė - visai nebuvo mūsų narė, todėl dalyvauti Taryboje neturėjo teisės. Už mūsų Tarybos papildymą balsavo balsavome. Dauguma, 1 susilaikė. Tai štai teko iš naujo rinkti visus trūkstamus Tarybos narius. Susirinkimo metu iškelti kandidatai,  kuriuos visi jau pažįsta. Labai džiugu, kad pagaliau turėsime pilną Tarybą, kuri padės spręsti visus iškilusius klausimus, liko tik sutvarkyti dokumentus ir užregistruoti juos Registrų centre.
                                                                              
Brangūs RUGSĖJINUKAI SVEIKINAME SU GIMTADIENIU:
   Pažvelkite į Saulę,
   Kad būtumėt šviesesni,
  Apglėbkite medį,
  Kad būtumėt stipresni,
  Prisiglauskite prie Žemės,
   Kad didelė Meilė lydėtų Jus
   Gyvenimo kely…
 
RUGSĖJO MĖN.GIMTADIENIAI
1947-09-01 Natalija Šelamova; 846419225;
1936-09-01 Juozapas Slavikas; 861194328;
1946-09-01 Valerija Regina Rosinienė;861156016;
1948-09-04 Tatjana Amchanickaja; 867236933;
1955-09-05 Regina Mikužienė; 868147353;
1941-09-06 Irena Jenkuvienė; 846252160;a.
1935-09-06 Regina Birutė Krukauskienė;bibl.865180561;
1934-09-11 Irena Arsenjeva; 846218089;869484073;
1941-09-17 Aldona Mitulienė; 860184026;
1948-09-20 Vincentas Trilikauskas; 865269329;
1936-09-22 Emilija Nikitina; spec.v.860817160;
1950-09-23 Virginija Baginskienė; aukštesn.860989894;
1949-09-24 Marija Girdvainienė; 860051152;
1960-09-25 Nijolė Šiurkienė; 846235460;
1942-09-26 Eugenija Čeponaitė; 846341055;
1948-09-28 Laimutė Krivickienė; 865650565;
           Viso:17.      1930-09-29 Elena Damulaitė; 846314366;
 
 
                                                                              
 
                         Kvietimas
    2013-09-14 16 val. kviečiame visus senjorų kolektyvų vadovus…
KLAIPĖDOS JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA (toliau KJPŽB)
              MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!
Nori susitikti su visais Pensininkų kolektyvų vadovais ir kviečia pas save
2013-09-14   16 val. į kavinę „Troba“ (Debreceno 61).
Jus kviečiame pasitarti visais svarbiais mums visiems klausimais, todėl tikimės, kad su Kristinos leidimu ar be jo, Jus visi atvyksite pas mus į pasitarimą. Visa kita informacija bus pateikta pasitarimo metu.
pagarbiai Aldona Marija Gedvilienė Klaipėdos Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos (KJPŽB) pirmininkė http://www.kjpzb.lt ; e-mail aldonamarija2@takas.lt;amgedv@gmail.com; telef.862033739
                                                                              
KLAIPĖDOS JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA (toliau KJPŽB)
                 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!
KJPŽB ir Klaipėdos Pensininkų Asocijacija – dvi skirtingos organizacijos su skirtingais tikslais. Klaipėdos mieste yra per 40000 pensininkų, todėl kuo daugiau pensininkų organizacijų – tuo geriau pensininkams – didesnis pasirinkimas…Panagrinėsiu panašumus ir skirtumus: panašumas tik išorinis, nes abejose dalyvauja pensininkai. Asocijacijoje pensininkams smagu: nereikia nieko galvoti – tik smagiai leisti laiką, na šiek tiek problemos su patalpomis repeticijoms, nes už jas reikia mokėti, o gal ir nebereikia… KJPŽB – sudėtingiau, nes čia kiti tikslai ir uždaviniai. II ĮSTATŲ skirsnyje parašyta, cituoju:”Tikslas – Klaipėdos miesto pensininkų VIENYBĖ ir PAGALBA vieni kitiems…Atstovauti savo narių ekonominiams, socialiniams, kultūriniams poreikiams ir ginti juos visų lygių valdžios institucijose”. “Vienas svarbiausių tikslų – pensininkų Centro įkūrimas – pensininkų Senjorų rūmų įkūrimas ir vystymas (jeigu kitaip neįmanoma – PROJEKTAVIMAS IR STATYBA)”… – ši veikla pradėta 2009-05-12, palaikyti tautines – kultūrines tradicijas…ir t.t. Kaip visi žinome – Lietuvoje tautinės mažumos labiau gerbiamos negu lietuviai pensininkai, nes jos turi savo Rūmus pačioje gražiausioje miesto vietoje – M.Mažvydo parke
        Peržvelgus Klaipėdos miesto Savivaldybės Kultūros sk ATASKAITĄ .(kurią mes gavome) apie pensininkų užimtumą mieste matosi, kad jis labai ir labai menkas (mieste 40000 pensininkų), o atskaitoje retoje grafoje 2000- tai tikriausia tie skaičiai, kai mes gavome nemokamus bilietus į Klaipėdos Valstybinį Muzikinį Teatrą, daugumoje labai nedideli skaičiai, kai kur nesiekia net 10.  Pensininkų Asocijaciją palaiko miesto savivaldybė – Asocijacijos prezidentė turi apmokamą etatą (taip ji pati sakė mūsų nariams) , t.y. dirba savo darbą už pinigus, savivaldybė apmoka už patalpas (pagaliau mūsų pastangos neveltui!) Žvejų Rūmuose. Sužinojau apie tai, nes buvau pakviesta pas Kūltūros sk. Direktorę gerb.p. Nijolę Laužikienę dėl patalpų mūsų organizacijai – pažadėjo, tačiau nors praėjo jau visas mėnuo atsakymo jokio negavome ir suprantama, nes savivaldybė turi pasirašiusi įstaymą, kad du metus nuo įkūrimo dienos registruota organizacija neturi teisės gauti savo veiklai patalpų, tai mums liko nebedaug laiko laukti to termino. t.y. iki 2014-04-05. Mums skambina ir rašo  miesto žmonės ir pasakoja apie mieste esančias tuščias – nenaudojamas patalpas, todėl mes žinome, kad mieste pilna tuščių patalpų… Mes, t.y. KJPŽB visi dirbame visuomeniniais pagrindais, neturime savo veiklai jokių patalpų, tiesa, esame dėkingi “Trobos” kavinės direktoriams, kurie leidžia mums naudotis kavinės patalpomis du kartus savaitėje. Dirbame visi savo iniciatyva, nes manome, kad turime padėti visiškai užmirštiems mūsų miesto pensininkams ir kurie užmiršti ne tik savivaldybės, bet ir auksčiausių mūsų Lietuvos valdžios institucijų. Mūsų KJPŽB jau turi per 183 narius ir pasipildo vis naujais nariais. Pas mus yra jau 15 klubų, kuriuose mūsų nariai pasirenka veiklą pagal savo norus. Pats nuosekliausias iš klubų – tai sodininkystės klubas už kurį esame labai dėkingi Klaipėdos Universiteto Mokslo prorektoreiprofesorei Ingai Dailidienei,kuri pasirūpino nemokamomis sodininkystės studijomis ir Botanikos sodo direktorei gerb. Onai Rūtai Žadeikienei, kurios dėka turime unikalią - nuostabią dviejų metų studijų programą. Mūsų nariai domisi įvairiapusiška veikla, yra diskusijų klubas, kurio veikla dar nevisai įsibėgėjo…Mes dar labai “jauni” , - ką reiškia kai organizacijai tik vieni metukai - dar daug darbo laukia ateityje kol viskas bus sutvarkyta. Planuojame organizuoti draugystės vakarus su įvairiais pensininkų kolektyvais, jau mezgasi ryšiai su Kauno miesto pensininkais, ruošiamės kurti filialus su rajonų pensininkais…Mūsų nariai labai mėgsta keliauti, jau turėjome keletą kelionių iš ciklo “Pažinkime gimtąjį kraštą” Registruojame naujoms kelionėms kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį “Trobos” kavinėje nuo 16 val.(Debreceno 61). Kviečiame visus norinčius ateiti pas mus, tikrai nenuobodžiausite…
     2013-09-14 16 val. į”Trobos” kavinę (Debreceno 61) kviečiame visų pensininkų kolektyvų vadovus – norime pasitarti svarbiais mums visiems klausimais, juk problemų niekada netrūksta. Neturime kitos galimybės kaip pranešti visiems, kaip tik per laikraštį, tikimės, kad   mūsų laikraščiai “KLAIPĖDA” ar “Vakarų ekspresas” išspausdins šią informaciją, t.y. praneš, ačiu jiems.
    pagarbiai Aldona Marija Gedvilienė Klaipėdos Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos (KJPŽB) pirmininkė  
                                                                              
   Klubinė veikla dar kai kurie klubainiekaip neišsijudina...matyt, išjudės, kai baigsis sodininkų rūpesčiai soduose...Geriausias klubas – tai sodininkų – šitos studijos populiariausios KU Botanikos sodo direktorės ir kt. darbuotojų dėka, ačiu Jiems visiems...Tiek džiaugsmo ir žinių gauname tame įspūdingame mūsų miesto kampelyje.
Pasigrožėkite – štai jis Botanikos sodas (sodo fragmentas).        
Mūsų Šventės dalyviai...kartu su KU Botanikos sodo darbuotojomis – mūsų dėstytojomis...
                                                                           
 Sveikata
Dvi baltosios mirtys: ko reikia atsisakyti pirmiausiai – druskos ar cukraus
Inga Saukienė,
2013 m. rugpjūčio 31 d. 17:14
Specialistai skambina visais varpais: jei sumažintume druskos ir cukraus kiekį savo mitybos racione, gerokai sumažintume šiuolaikinių lėtinių ligų, nuo kurių kasmet miršta didžioji dalis žmonių, riziką.
Pasirodo vis nauji tyrimai, bylojantys apie pragaištingą šių produktų žalą mūsų organizmui. Tačiau jų atsisakyti nėra paprasta ne tik dėl mūsų įpročio valgyti vienokio ar kitokio skonio maistą, bet ir dėl to, kad didžioji druskos ir cukraus dalis šiuolaikiniuose maisto produktuose yra paslėpta. Taigi ko reikėtų vengti labiau – druskos ar cukraus?
Nuo ko mus išgelbėtų druskos atsisakymas
Respublikinio mitybos centro Lietuvos suaugusių gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, 2007 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartojo 8,75 g druskos (vyrai – 10,75 g, moterys – 7 g). Medikai teigia, kad jei mes bent keliais gramais mažiau per dieną suvartotume druskos, gerokai sumažintume ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Žinia, šios ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Pasak Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovo Mariaus Miglino, vartojant 6 g ar daugiau valgomosios druskos, per keletą metų viršutinis kraujo spaudimas gali padidėti 10 punktų. Padidėjęs druskos vartojimas siejamas ir su kitomis ligomis – inkstų akmenlige, osteoporoze (kaulų išretėjimu) bei skrandžio vėžiu.
minėtą Ingos Saukienės straipsnį galite perpublikuoti laikraštyje nurodant autorių ir šaltinį - DELFI.lt
 Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Kęstutis Cemnolonskis
 
Mano pastebėjimas: kai organizmui trūksta druskos – jis ją pasisavina iš kaulų – nepamirškite, kad visos organizmo ląstelės turi skystį (taip pat ir kraujas), kurį sudaro fiziologinis tirpalas, o jam pagaminti būtinai reikalinga druska (NaCl)
 
                                                                           
       VIENUOLIŲ TAISYKLĖS KASDIENINIAM GYVENIMUI
Jau buvo atspausdinta: ritualai, tyla, svetingumas, o šiandien paskutinis patarimas:
MEDITACIJA
*    Kodėl tai padeda? Meditacija padeda surasti stiprybės, net kai regis viskas slysta iš po kojų. Meditacija grindžiama buvimu čia ir dabar, susitelkimu į šią akimirką, nuvejant pašalines mintis ar užplūstančius negatyvius jausmus. Tyrimai rodo, kad tai – vienas efektyviausių būdų įveikti nerimą ir atsipalaiduoti.
            Kaip tai pasiekti? Kiekvieną dieną skirkite nors penkias minutes meditacijai – geriausia ką tik atsibudę ir prieš eidami miegoti. Ųsitaisykite patogiai tylioje aplinkoje. Užsimerkite, sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą ir kylančius pojūčius, išstumdami iš galvos bet kokias mintis. Pajuskite, kaip ramybė pamažu apsemia Jūsų kūną – tarsi po truputį žengtumėte gilyn į šiltą vandenį. Stebėkite ir atkreipkite dėmesį į dalykus, už kuriuos jaučiatės dėkingi. Kiekvieną vakarą prieš miegą pagalvokite ar užrašykite, kam pasakytumėte „ačiu“. Tai nebūtinai turi būti dideli įvykiai, bet smulkmenos, kurios tą dieną suteikė Jums malonių jausmų.
                                                                           
                                                 Iš mūsų gyvenimo...Šventėje...
Centre – nauja mūsų Tarybos narė Donata Aželienė – ji iš Utenos...
 
      Laikraštėlio autorė, redaktorė, korektorė ir nuotraukų autorė A.M.Gedvilienė
 











KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519    Klaipėda-2012-04-05. (įkūrmo data).
                                          Klaipėda 2013-08-06.
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.15 (37)
Konkursą, dėl pavadinimo iš 18 pasiūlytų, laimėjo
Gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
2013-08-05 visuot.susir. balsų dauguma patvirtintas pavadinimo pakeitimas.
                                                          
22 rugpiūčio 1989 m. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje vyko daugiatūkstantiniai Sąjūdžio mitingai Molotovo – Ribentropo 50-mečiui paminėti.
23 rugpiūčio - Juodojo kaspino diena, BALTIJOS KELIAS. Vergovės panaikinimo diena.
24 rugpiūčio Šv. Baltramiejaus, Gandrų išskridimo diena.
Atidaromas atstatytas Smiltynės sveikatingumo takas
2013-08-21
Sekmadienį, rugpjūčio 25 dieną, Smiltynėje atidaromas atstatytas sveikatingumo takas. Smiltynės sveikatingumo takas buvo pastatytas 1989 m. Algimanto Laurinaičio, bendradarbiaujant su sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centru Klaipėdoje. Šio tako tikslas buvo pritraukti didesnį žmonių srautą aktyviai ir sveikai leisti laiką bei apsaugoti Smiltynės mišką nuo gaisrų. Žmonės, traukdami prie jūros, čia vaikščiodavo su šeimomis, vaikais, buvo įrengtos poilsio ir sportavimo zonos. Tako unikalumas buvo tas, kad viskas buvo natūralu - padaryta iš medžio. Visa tai buvo nemokama ir skirta visiems žmonėms. Bėgant metams takas nyko, medinės konstrukcijos išsiardė, pirminė sveikatingumo tako paskirtis lyg ir užsimiršo. Lygiai prieš metus prasidėjo projekto "Atstatykime Smiltynės sveikatingumo taką" darbai. Projekto iniciatorius klubas "Mes galim" - savanoriška, pelno nesiekianti organizacija, įkurta 2012 metais. Klubo nariai - skirtingų profesijų ir amžiaus žmonės, kurie siekia gerovės visuomenei savo idėjomis, darbais ir pagalba. Šiandien galima pasidžiaugti tuo, kad pirmoji Smiltynės sveikatingumo dalis jau baigta. Pastatyti įrenginiai, sutvarkyta aplinka. Svarbiausias projekto tikslas buvo - atstatyti Smiltynės sveikatingumo taką, neišleidus nė lito.
Sveikatingumo tako atidarymas - 2013 m. rugpjūčio 25 d. 12.15 val. Smiltynėje.
2
 
Nuo rugpjūčio 1 d. visi gydęsi ir ligoninėse gulėję pacientai galės sužinoti, kiek už jų gydymą sumokėjo valstybė.
     ORUMAS
pagal Kęstučio Mockaus straipsnį, paruošė AMG.
(„Žmogaus orumO ugdymas: filosofinė, psichologinė ir pedagoginė interpretacijA“ Klaipėdos universitetas.)
gautas autoriaus sutikimas naudotis straipsniu (24/08), ačiu jam…
          Žmogaus vieta ir vertė visuomenėje visais laikais buvo vienas aktualiausių klausimų. Pagrindinis veiksnys,
atskleidžiantis žmogaus vertę, – žmogaus orumas, kuris suprantamas kaip pagarba sau pačiam ir kitam asmeniui.
„Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje“ (1948) parašyta, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir
teisėmis“. Tai reiškia, kad savarankiškumo prielaidos glūdi pačioje individo prigimtyje ir priklauso nuo to kokia jo
dorinė (nuo ž.doras) branda.Todėl naujas švietimo turinys turi padėti ugdyti tokias asmens vertybines nuostatas
kaip savigarba, pasitikėjimas savimi, sąžiningumas ir pareigingumas, tolerancija.
Orumas yra svarbi asmenybės dorybė. Asmenybę vadintume žmogų, turintį savo vertybių sistemą ir aktyviai
ją įtvirtinantį visuomenėje. Orumo pripažinimas demokratinėje visuomenėje reiškia pagarbą savo asmenybei,
 toleranciją kitaip mąstančiam ir veikiančiam žmogui. Orumas – tai visavertis žmogaus autonomijos suvokimas ir
išgyvenimas, kartu tai žmogaus doros pamatas.
    Tyrėjai pastebi, kad Lietuvos visuomenėje silpsta žmogaus orumo, kaip nelygstamos vertybės, pajautimas,
nuvertinami humanistiniaiidealai, tautos kultūrinis paveldas ir net valstybingumas. Panagrinėkime mūsų
visuomenėje pensininkų orumą: negalima sakyti, kad orumas ir pinigai neturi nieko bendro, matome,
koks pažemintas jaučiasi žmogus, gaudamas tokią pensiją, kurios neužtenka pragyvenimui. Koks orumas mūsų
visuomenėje, jei žmogus, dirbdamas visuomeninį darbą visuomeniniais pagrindais turi vaiksčioti ištiesęs ranką
ieškodamas rėmėjų…Koks žmogaus orumas, jei jis gali pirkti tik nukainuotas maisto ir kt. prekes?
Ar daug galvoja apie orumą mūsų vyriausybės nariai, kai grąžina teisėjams atlyginimus, o neranda galimybės
grąžinti pensininkams pensijas…
     Moralinių vertybių nykimas lemia vis didėjantį nusikaltimų, įvairių priklausomybių, smurto, savižudybių
ir kitų nusižengimų žmogui skaičių.Istorinė mūsų praeitis ir patyrimas, gyvenimas socialinių pokyčių laikotarpiu
verčia perkainoti vertybes. Ar mūsų Seimo nariai visada įvertina orumo reikšmę priimdami įstaymus, spręsdami
pensininkų problemas? Jeigu taip būtų – rūpinimasis pensininkais būtų visiškai kitoks.
     Požiūris į žmogaus orumą žmonijos istorijoje kito. Tai lėmė konkretaus laikotarpio žmonių socialinė padėtis,
puoselėjamos vertybės. Orumo sampratos įvairovė ryški ir Antikos mąstytojų darbuose žmogaus orumas apibrėžiamas
garbės, tiesos ir proto sąvokomis.Žmogaus orumas, Demokrito teigimu, kaip ir tiesa, mėgsta slėptis, bet negali likti
nepastebėtas. Romėniškuoju Antikos epochos laikotarpiu požiūris į žmogaus orumą išryškėja stoikų etikoje
(Tatarkiewicz, 2001). Ši dorybė buvo priskiriama žmonėms, kurie turėjo socialinę valdžią ir turtų. Orumas suvoktas
kaip mažumos privilegija, tad kilmingu ir oriu galėjo būti ne kiekvienas. Žmogaus orumo pajautimą lėmė jo
išsiauklėjimas, išsimokslinimas, kuris tada buvo prieinamas tik valdovams. (ar visada išsimokslinimas atitinka orumo
sampratą?)
      Atsidavimas kitam žmogui, pagarba ir meilė suprantami kaip orumo apraiškos.
      Bet ta pati meilė, tik nukreipta į save, lemia netikro gėrio pasirinkimą, negarbingą elgesį su kitais
(Tatarkiewicz, 2001). Ankstyvaisiais viduramžiais orumas suprantamas kaip žmogaus savybė, būdinga daugeliui.
Pagarba žmogui suvokiama ne kaip priklausanti nuo žmogaus padėties, bet kaip vidinė savybė, kad žmogui būtina
išmintis, kuri padeda suderinti priešybes, tai lemia žmogaus orumą.  B. Spinozos teigimu, orūs žmonių santykiai
grindžiami Dievo meile. B. Paskalis  „Mintyse“ akcentuoja, kad didžiu ir oriu žmogų padaro mąstymas. Tad orumo
savybės neatskiria nuo gebėjimo mąstyti.Taigi meilė artimui, pagarba kitam traktuojama kaip veiksnys, lemiantis orius
žmonių santykius.
I.Kanto nuomone, žmogaus orumą atskleidžia asmenybės branda. Priešingai santykinei vertybei, kuri padeda siekti
tikslo, orumas suprantamas kaip absoliuti vertybė. Orumo esmę, I. Kanto teigimu, sudaro gerbtinas kiekvieno
žmogaus būties savikritiškumas, žmogaus, kaip asmens, protingas apsisprendimas, autonomija ir laisvė. Todėl žmogus
kitam žmogui negali būti priemonė tikslui pasiekti, nes jis pats yra tikslas.
Taigi orumas, filosofų požiūriu, lemia ne tik asmeninę, bet ir visuomeninę gerovę. Taigi filosofų darbuose išryškėja
orumo, kaip dorovinio žmogaus gyvenimo pagrindo, svarba. Aptariant orumo sampratą, akcentuojama laisvė, kaip
teisingai suprasta vertybė.  Laisva asmens valia, jų supratimu, yra moralumo pagrindas, o tai įpareigoja žmogų ne
tik pačiam atsakingai naudotis savo laisve, bet gerbti ir kitų autonomiją. Filosofai
 nurodo, kad XX a. slegia dvasinė
krizė, nes užmirštas Dievas ir būtis. Taigi XX a. pabaigoje viena pagrindinių vertybių išlieka orumo pajautimas ir
pagarba žmogui, visuomenė neturi leisti reikštis nežmoniškumui, tam, kas žeidžia asmens orumą, pastebi, kad sielos,
proto ir dorybių užmiršimas lemia orumo vertybės silpnėjimą        „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“orumas
apibrėžiamas kaip žmogaus savybė, kurios dėka žmogus turi vidinės pagarbos ir jaučia savo vertę, orumas
atskleidžia žmogaus brandumą, dorą, žodžiu, žmoniškumą. V.Žemaitis orumą aiškina kaip jausmą, kuris neleidžia
būti nesąžiningam, nepagarbiam, neprincipingam, veidmainiškam. Orumo įsisąmoninimas leidžia žmogui pasitikėti
savimi, šis jausmas jį drausmina, kelia didesnius reikalavimus sau ir kitiems
Taigi orumas kiekvienoje epochoje suprastas savaip: antikinėje Graikijoje tai buvo žmogaus savybė, priskiriama
tik aukščiausių socialinių sluoksnių atstovams ir priklausė ne nuo moralinių žmogaus vertybių, o nuo jo turto,
visuomeninės padėties; viduramžiais orumas suprantamas kaip žmogaus vertybė, kuria galėjo didžiuotis kiekvienas
save gerbiantis žmogus; vėliau – kaip pagarba kitam žmogui. Šiandien orumą rodo pagarba sau ir kitam, tai
esminiai orumo komponentai. Vis dėlto nūdienos visuomenėje egzistuojanti dvasinė krizė rodo žmogaus dvasingumo
ugdymo aktualumą, visų pirma orumo ugdymo reikmę. Visuose žmonijos raidos etapuose vienas aktualiausių
klausimų buvo žmogaus vieta visuomenėje, jo vertingumas, garbingi žmonių santykiai.  Aš tarktuojamas kaip
lygiavertis manajam Aš. Tokie santykiai apibūdinami kaip aukščiausios visuomenės struktūros, demokratinės
visuomenės pagrindas (Meškauskienė,) A. Vaišvilos teigimu, “norint suprasti žmogaus orumą, reikia atsakyti į
klausimą, kam žmogus turi būti tinkamas, kad visuomenė jį laikytų oriu, vertingu. Pažymima, kad asmens
tinkamumas gyventi visuomenėje – tai jo gebėjimas gyventi santarvėje su artimu.” Taip gyventi gali tas, kuris
geba derinti savo teises ir pareigas. Tad jo socialinis vertingumas neatsiejamas nuo jo orumo. Bet žmonių
santykiai gali susiklostyti ir taip, kad jie praras žmoniškumą ir su kitu pradės elgtis kaip su daiktu, o ne kaip su
žmogumi. Savo asmenybės teorijoje jis ypač akcentuoja žmogaus reikmes – pagarbą ir savigarbą. Savigarbos reikmė
rodo žmogaus gebėjimą net didžiausiuose varguose išlikti oriu.       Žmogui svarbus suvokimas, kad yra garbingas,
gali atlikti užduotis, kurias iškelia gyvenimas. Jam reikia žinoti, kad tai, ką daro, yra pripažinta ir vertinama kitų
žmonių. Tada atsiranda pasitikėjimas savimi, suvokimas, kad žmogus yra naudingas ir reikalingas pasauliui. Priešingu
atveju jam kyla nevisavertiškumo, beprasmybės jausmas.
 Amerikiečių psichologės B. H. Lemme pateiktame savigarbos modelyje ryški hierarchinė seka. Modelyje išryškėja
keturios savigarbos rūšys:
·     akademinė, kurią sudaro žmogaus išsimokslinimas;
·     socialinė – atskleidžianti žmogaus santykius su šeima ir draugais;
·     fizinė – nusakanti asmens požiūrį į savo kūną ir fizines ypatybes;
·     profesinė – nusakanti gebėjimą atlikti savo pareigas užsiimant konkrečia veikla
(Lepeškienė). D. Gailienė, L. Bulotaitė, N. Sturlienė konstatavo, kad Lietuvoje trūksta teigiamosavęs vertinimo, orumo
pajautos, gebėjimo valdyti emocijas, įveikti įtampą, konstruktyviai spręsti konfliktus ir problemas.
       Šiandieninėje visuomenėje, išaugus galimybėms rinktis gyvenimo būdą, kartu turėjo padidėti ir asmeninė
kiekvieno atsakomybė už savo pasirinkimą. Pasirinkti gyvenimo būdą, principus ir vertybes.
Žmogaus orumas kiekvienoje epochoje buvo suprantamas savitai: antikinėje Graikijoje tai buvo žmogaus savybė,
kuri priskiriama tik aukščiausių socialinių sluoksnių atstovams ir priklausė ne nuo moralinių žmogaus vertybių, o nuo jo
turto, visuomeninės padėties; viduramžiais orumo samprata pasikeitė, jis suprantamas kaip žmogaus vertybė, kuria
gali didžiuotis kiekvienas save gerbiantis žmogus; vėliau orumas neatsiejamas nuo pagarbos kitam žmogui. Šiandien
orumą apibūdina pagarba sau ir kitam, tai esminiai orumo komponentai. Bet nūdienos visuomenėje egzistuojanti
dvasinė žmogaus krizė atskleidžia žmogaus dvasingumo ugdymo aktualumą, visų pirma orumo ugdymo reikmę
jaunimui mokyklose. Mano asmenine nuomone – orumas paveldimas ir priklauso nuo to kaip tėvai jį supranta, nuo
tėvų dorovinės sampratos…
                                                                       
*                                                           
 
MŪSŲ GYVENIMAS:
Mes su svečiais KU Botanikos sode po suolelio Šventės…
 Aldona Marija praneša: artinasi mūsų rugpiūčio mėn. Šventė.Yra 23 mūsų nariai gimę rugpiūtyje. Šventė turėtų
vykti KU Botanikos sode 29/08 (kaip visada paskutinį mėn. ketvirtadienį) 12 val., jeigu oras bus tam tinkamas…Jeigu
kartais išdrįstų lyti ar bus labai šalta - tai Šventė bus “Trobos” kavinėje ir keičiasi laikas - 16 val.
     Pirmiausia sveikiname visus, gimusius rugpiūtyje su GIMTADIENIU,  brangieji ,visi linkėjimai eilėraštyje:
                                                           Gimusiems rugpjūtį 
Jei gimei rugpjūtį, imk sėkmės truputį –
Tau kitokios žvaigždės svajones pašauks:
 Iš arčiau jos žiūri ir likimą buria
 Sidabrinėm saulėm iš gelmių dangaus.
     ***
Laukuose rugpiūtis jau pagyrė pjūtį,-
Skamba žvanga dalgiai, rugio pašaukti.
Vėl ražienos kvepia, ūkanos artėja,
Žalumų atolai driekasi toli...
 
Žolinė auksinė į šventovę kviečia,
Paskutinį javą puokštėn dėdama...
Obuoliai baltieji atlaiduos kvepėjo
Ir sesutės barstė smėliu takelius...
 
Išmiegok ant šieno su svajonėm vienas –
Kaži kur nuaidi užmiršta daina...
Tik žiogų orkestrai, smuikus sustygavę,
Vakarą malonų Tau aplinkui gros!
 
Klaipėda, 2013m.rugpiūtis                                  Su meile – Janina Zvonkuvienė
Prisiminimai iš renginio “Aktyvūs senjoraS”
Renginio vedantysis Žiubrys ir KJPŽB pirmininkė AMG – pakvietė visus senjorus prisijungti prie mūsų…. Visos įteiktos gėlės iš mūsų sodų…
Renginyje dalyvavo ir Kristina Buslajeva…Jai taip pat buvo įteiktos gėlės…
 
 
Gėles Čekuoliui …
       
Gėles Vaidai Genytei …             
KJPŽB nariai kartu su V.Genyte
Kartu su Vytautu Šiškausku…
                             Nuortaukos mūsų narės Onos Žilienės
 
Sveikata
                            Liepų arbata – visiems žinoma, nuostabi ir sveika, nepamainoma žiemą peršalus...
Būkite atsargūs pirkdami turguje – mačiau kaip močiutė rinko juos Sportininkų gatvėje...
MAISTO  PRIEDAI
SVEIKATAI KENKSMINGŲ MAISTO PRIEDŲ SĄRAŠAS
     Prancūzijos „Villejuif“ centro, tiriančio konservantų, dažų ir kitų priedų poveikį žmogaus organizmui , parengtas
kenksmingų žmogaus sveikatai maisto priedų sąrašas.
Gali sukelti vėžinius susirgimus:E 131, E 142, E 210, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239,
E 330
Didina cholesterolio kiekį: E 320, E 321
Didina kraujo spaudimą: E 250, E 251, E 252
Uždrausti vartoti“ E 103, E 105, E111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181
Pavojingi vartoti: E 102, E 110, E120, E 124, E 127
LABAI PAVOJINGI: E 123
Sukelia odos susirgimus: E 232, E 233
Sukelia išbėrimus: E 311, E312
Įtariama, kad yra pavojingi: E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471
Naikina vit B 12: E 220
Sukelia virškinimo sutrikimus:                                KONSERVANTAI: E 200-299
E 222, E 223, E 224, E 226
DAŽIKLIAI E 100-199                                             ANTIOKSIDATORIAI:   E 300-399
Aromatą ir skonį stiprinančios medžiagos               Emulsikliai, stabilizatoriai E 400-499,
 saldikliai E 900 – 999                                                  E 1400 – 1499
*                                                            
 
                                               VIENUOLIŲ TAISYKLĖS KASDIENIAM GYVENIMUI: ankstesniuose
numeriuose jau buvo : RITUALAI, TYLA...po SVETINGUMO dar bus       MEDITACIJA...
      
                            SVETINGUMAS
   Kodėl tai padeda? Mokėjimas priimti žmones tokius, kokie jie yra, jų neteisiant ar kritikuojant, plečia pasaulėžiūrą,
leidžia geriau pažinti aplinką. O tai suteikia neįkainuojamos patirties, naujų žinių, galbūt padeda atrasti naujų
pomėgių ir pašaukimų. Būdami draugiški visiems, net ir tiems, su kuriais regis, neturime apie ką šnekėti, ugdo
toleranciją ir empatiją – įgūdžius, būtiniems santykiams užmegsti ir palaikyti.
Kaip tai pasiekti? Plėskite socialinę grupę, bendraudami su jums neįprastais žmonėmis. Užkalbinkite asmenį,
kuris paprastai jūsų nesudomintų. Nepertraukdamas išklausykite pašnekovo ir neprikiškite savo nuomonės, net
jei jūsų požiūriai nesutampa. Pabandykite į situaciją pažvelgti jo akimis, neteisdami ir neturėdami išankstinių nuostatų. Kartkartėmis išbandykite naujas veiklas, iš anksto jų nenurašydamas. „Man tai neįdomu“. Atraskite kiekviename dalyke pozityvių, jums patrauklių aspektų.
Autorius, redaktorius ir korektorius Aldona Marija Gedvilienė (jei kas ne taip – prašau atleisti ir patarti, kaip gali
būti geriau...
 
 
                                                                                    
                                                                                                                                       
                                                                                        
    


                                                                                                                                                              



                                              
KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debreceno61)
         16 val.
                   INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
862033739-
866673965
Pirmin.Aldona Marija
                   
867643478-p.pavaduotoja Staselė
860448571- pavaduotoja LIUBA(vėl laikinai nedirba).
                Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį – to mėnesio Šventė! 31/10 mėnesio ŠVENTĖ...ji vyks
„Trobos“ kavinėje
                Registruojame norinčius keliauti: 1.Į AGLUONIENUS, VANAGŲ BAŽNYČIĄ, I.SIMONAITYTĖS MUZIEJŲ- registracija ir kelionės organizacija antradienį bus perduota Turizmo klubui
                
 
 
 
                                                                                                                                              


 

                                              
 
KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debreceno61)
         16 val.
               INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
862033739-
866673965
Pirmin.Aldona Marija
               
867643478-p.pavaduotoja Staselė
860448571- pavaduotoja LIUBA
            Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį –šį mėn. Šventė bus -29/10 ji vyks
„Trobos“ kavinėje
(Šventė nukelta į antradienį dėl Vėlinių)
 
            
Bus įdomių paskaitų, sekite informaciją...mūsų svetainėje: http://www.kjpzb.lt
            
 
 
 

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2013-09-06.
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.19 (41)
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
                                                             
Dar ruduo nesitraukia,
O jau artinas šiaurys...
Ateina laikas prisiminti,
Tuos, kurie niekad nebegrįš...
O buvo juk tarp mūsų ir buvo taip arti...
Iškeliausime ir mes kažkada,
Bet žemėje smagiau...Te džiaugsmas lydi ir sėkmė
 Mūsų dienas ir naktis,
Ateis pavasaris ir žemė vėl pražįs...
                                                                                   (autorius nežinomas)
APSKRITAS STALAS – TAI SVARBIAUSIAS ĮVYKIS    
             MŪSŲ (Bendrijos) TRUMPAME GYVENIME...
    2013 m.spalio 24 d.15.00 val.,"Klaipėdos" dienraščio redakcijoje vyko Apskritojo stalo diskusija tema:"KLAIPĖDOS SENJORŲ UŽIMTUMO PROBLEMA:REALIJOS IR GALIMYBĖS".
   Diskusijoje dalyvavo: MMK prezidentas Saulius Savickis (susitikimo organizatorius), MMK narys jaunimo laisvalaikio centro direktorius Aleksas Bagdonavičius, mero patarėjas Simonas Gentvilas, Klaipėdos VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas Saulius Liekis, VŠĮ "Trečias amžius" direktorė Irena Linkauskienė, Klaipėdos m.pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Kristina Buslajeva, Klaipėdosm.JPŽB pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė, Klaipėdos m.JPŽB pirmininkės pav.Liuba Krūminienė bei dienraščio "KLAIPĖDA" korespondentė Evelina Zenkutė.
   Aldona Marija Gedvilienė pasveikino susirinkusius, pabrėžė, kad šis susitikimas pirmas viešas susitikimas, kur sprendžiami pensininkų reikalai. Ji pasakė, kad šis susitikimas įeis į mūsų KJPŽB istorija, padėkojo susitikimą suorganizavusiam MMK prezidentui Sauliui Savickiui. Pateikė informaciją apie svarbiausius JPŽB tikslus, uždavinius, poreikius bei problemas. Akcentavo,jog pagrindinis poreikis šiai dienai, tai patalpos, kurios reikalingos Bendrijos darbui.
   Liuba Krūminienė papildė, paaiškindama probleminę situaciją,kad neturint savo patalpų tenka taikytis prie visokių susidariusių situacijų, todėl geriausia būtų įkurti Klaipėdos m. Pensininkų Centrą. Savas problemas bei poreikius išsakė Irena Linkauskienė ir Kristina Buslajeva. Vyko diskusija. Joje paliestos visos išsakytos problemos. Pateikta keletą pasiūlymų,kaip išspręsti mūsų Bendrijai reikalingų patalpų problemą: ištuštėjusioje mokykloje įrengti bendrą centrą senjorams arba steigti miesto kvartaluose bendruomenės namus. Susirinkimo moderatorius gerb.Aleksas Bagdonavičius pasiūlė ir visi pritarė, kad parengti,įvardinus išsakytas problemas, poreikius bendrą kreipimąsi(rezoliuciją) ir pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kas artimiausiu metu ir bus padaryta.
Autorius KJPŽB pirm.pav. Liuba Krūminienė
 
REZOLIUCIJA
ASOCIACIJOS „MANO MIESTAS KLAIPĖDA“ INICIATYVA ORGANIZUOTO APSKRITOJO  STALO, TEMA „KLAIPĖDOS MIESTO SENJORŲ UŽIMTUMO PROBLEMA: SITUACIJA IR GALIMYBĖS“,
                  ĮVYKUSIO 2013 M. SPALIO 24 d. „KLAIPĖDOS“ REDAKCIJOJE,
 
REZOLIUCIJA
           
       Apskritojo stalo dalyviai: MMK prezidentas Saulius Savickis, Klaipėdos miesto savivaldybės mero patarėjas Simonas Gentvilas, MMK atstovas Aleksas Bagdonavičiaus, Klaipėdos m. pensininkų asociacijos prezidentė Kristina Buslajeva, Pajūrio vietos bendruomenės pirmininkas Saulius Liekis, Klaipėdos m. Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos (toliau KJPŽB) pirmininkės pavaduotoja Liuba Kruminienė ir pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė.
       Pasisakė visi dalyvavę susitikime ir išdėstė savo problemas, diskusijos pabaigoje priimta bendra rezoliucija:
1.      Klaipėdos mieste yra per 40000 pensininkų, jie skundžiasi ne tik mažomis pensijomis     bet ir socialine atskirtimi, todėl Klaipėdos miestui reikalingas pensininkų centras (Tautinių kultūrų centro pavyzdžiu),( Sofoklis yra pasakęs: „Idėjos galingesnės už žmogaus fizines galias“),
kuris sujungtų visas pensininkų organizacijas ir būtų visos sąlygos pensininkams bendrauti, klausytis paskaitų, žaisti stalo žaidimus, repetuoti ir išgerti kavos puodelį, paklausyti muzikos, pašokti, t.y sudaryti visas sąlygas nuoširdžiam bendravimui. Be to būtų sudarytos sąlygos vietoje gauti įvairias konsultacijas: psichologo, juristo, socialinio darbuotojo ir t.t. Kol kas Klaipėdoje dar kai kurios pagyvenusių žmonių organizacijos visai neturi jokių patalpų savo veiklai, kaip, pavyzdžiui, KJPŽB. Šios organizacijos nariai vaikšto glaudžiasi kavinėse ir kitose epizodiškose patalpose, kas labai trukdo rimtesniam organizacijos darbui. (Visi šios organizacijos žmonės dirba nemokamai savanorystės principu).
2.      Visi apskrito stalo dalyviai vieningai nutarė, kad Savivaldybėje turėtų būti pareigybė, koordinuojanti pensininkų reikalus, o dar geriau, jeigu būtų senjorų atstovas, kai sprendžiami tos kategorijos žmonių problemos, tai palengvintų pensininkų problemų sprendimą ir užtikrintų kad jos aplamai būtų sprendžiamos.
3.      Labai trūksta lėšų paprasčiausioms darbui reikalingoms priemonėms įsigyti, viską reikia pirkti iš savo varganų pensijų. Turėtų būti sukurtas koks nors minimalus, bet pastovus finansavimo mechanizmas nors gerai dirbančioms organizacijoms. Projektai būtų kaip premija.
Ydinga, žeminanti sistema eiti prašinėti paramos, ar nebūtų galima pakalbėti su gamybininkais, verslininkais, kad sukurtų vieną bendrą sąskaitą į kurią savo noru pastoviai pervestų savo pelno kokį tai procentą ir pagal tai, kaip aktyviai pensininkų organizacijos veikia skirti finansavimą, į tą sąskaitą galėtų paaukoti ir kiti miesto gyventojai, taip būtų išsaugotas organizacijai vadovaujančių žmonių orumas ir būtų galimybė įsigyti nors kanceliarines prekes...Darbui reikalingą techniką kol kas naudojame savo asmeninę o tai irgi kainuoja, nes spausdintuvams rašalas labai brangus.
4.      Kadangi Klaipėdos mieste yra daug pensininkų organizacijų, bet nėra jokios galimybės jiems susisiekti, pageidaujame atgaivinti nevyriausybinių organizacijų informacinį centrą arba pabandyti Klaipėdos miesto laikraščiuose įkurti pensininkų nemokamos informacijos skyrelį, kuriame būtų skelbiamos visos miesto pensininkų įvairių organizacijų organizuojami renginiai: paskaitos, susitikimai, koncertai ir kt.
5.      Klaipėdos mieste yra daug įvairių kultūros įstaigų, gal galėtų nors retkarčiais, pagal galimybę, pakviesti dovanodami nemokamus bilietus...
6.      Pagal spaudą – Klaipėdos m. savivaldybė labai turtinga, bet apie pensininkus visiškai pamiršta. Pensininkai turi pragyventi iš mažiausių pajamų, ypatingai vieniši – jie neturi kas jais pasirūpintų, todėl jiems net informacija apie nuolaidas sunkiai pasiekiama. Jeigu yra šeimoje dviese, tai dar šiaip taip galą su galu gali sudurti, tačiau bendrai apsvarsčius nutarta prašyti Klaipėdos m. savivaldybės sudaryti sąlygas nors kam per 70 metų pravažiavimą miesto transportu padaryti – nemokamą. Miesto laikraščiuose vis parašo apie pensininkų dingimą iš namų arba bandymus nusižudyti. Tai labai slogus įspūdis ir tai jų nevilties išraiška, tai įrodymas, kaip reikalingas aktyvus visų bendravimas...
7.      Pageidautume nors kas ketvirtį kad savivaldybė mums išskirtų nemokamą autobusą ekskursijoms.
             Gerbiami savivaldybės Tarybos nariai, mes esame Jūsų tėvai, močiutės, seneliai, pasirūpinkite mumis tinkamai, nes Jūsų taip pat laukia mūsų dabartinė lemtis, pagalvokite apie tai būdami vieni, gal tada mūsų problemos taps ir Jūsų problemomis, būsime dėkingi už Jūsų rūpestį mumis ir stengsimės Jūsų nenuvilti, juk esame viena šeima – mūsų miesto Klaipėdos šeima.
Pagarbiai
Klaipėdos m. VĮ Trečio Amž. Universiteto. Direktorė Irena Linkauskienė.......................................
Klaipėdos m. pensininkų asocijacijos prezidentė Kristina Buslajeva........................................
Klaipėdos m. Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė ........    MMK prezidentas Saulius Savickis....................................................
MMK atstovas švietimui Darius Rekis.................................................
MMK susitikimo moderatorius Aleksas Bagdonavičius.......................              
Pastaba: visiems dalyvavusiems bus išdalintos rezoliucijos teksto kopijos.
*****************************************************************************
 
           Gimusiems spalį(posmelių asorti)
                                      
Bėkim spalį palydėti -                                Mėnuo buvo “spalių”-
Toks puošnus žygiuoja                              Rašo senos knygos,
Kas šį mėnesį užgimę -                              O beliko spalis,
Džiaugias ir dainuoja                                 Bet vistiek išdykęs…
 
Spalio mėnesį kas gimė,                            Pirma medžius nudažo
Dienos paauksuotos,                                 Spalvų spalvom saulėtom,
Lyg myluoja lyg supuoja                            Paskui pasamdęs vėjus
Lapų margas šokis…                                   Dažus šalin nuplėšia…
 
Danguje koncertai -                                    Stumdos bėga debesėliai,
Pauksčiai iškeliauja,                                    Blėsta saulės ratas.
Klykdami “Sugrįšim!”                                 Padirvėj ėriukai šėlsta...
...Gal šiek tiek graudu.                               Baigias metų takas.
- - - -                                                              - - - -
Tu spalio vaikas. Tu taikus.                      Spalio spalvos, spalio spalvos! –
Visuomet grįžki į namus,                           Medžiai mainės, kurs labiau…
Į taką savo, į medžius,                               Tolumoj banguoja kalvos,
Į nenurimstančius pauksčius.                   Kas už jų nė nežinau.
- - - -
Verčia vagą artojėlis,                                  Gal ten Tavo tėviškėlė,
Kvepia žemė iš gelmės.                              Kur supais ant lapo,        
 Šalia kelio šventuolėlis                              Prieš užgimdamas gyventi
Dar ilgai ilgai budės…                                 Iš tėvelių sapno…
 
                                               Su meile – Janina Zvonkuvienė
                                              2013 spalis
*****************************************************************************  
 ĮSPŪDŽIAI IŠ KELIONIŲ CIKLO „PAŽINKIME GIMTĄJĮ KRAŠTĄ“
       1.KELIONĖ BUVO Į STEPONO DARIAUS GIMTINĘ.
       2.KELIONĖ – Į STASIO GIRĖNO GIMTINĘ.
       3.KELIONĖ KLAIPĖDA – PRIEKULĖ – AGLUONIENAI – VANAGAI
   2013-10-11 dieną grupė aktyvių, mėgstančių keliauti Klaipėdos m. Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos (KJPŽB) narių važiavo į ekskursiją po savo gretimą kraštą Lietuvoje. Pirmiausia atvykome į Priekulę, kur aplankėme I.Simonaitytės memorialinį muziejų. Čia mus pasitiko muziejaus direktorė Laima Lemažienė. Ji labai įdomiai papasakojo apie I.Simonaitytės gyvenimą, jos kūrybą, apie jos darugus ir pažįstamus.
   Atsisveikinę su Laima vykome toliau į Agluonienus. Čia mus pasitiko mūsų pirmo filialo vadovė – mokytoja – artistė - dainininkė Irena Stanevičienė. Pasirodo, Agluonienuose labai įdomu, yra į ką pasižiūrėti: įdomiausia vieta, jaudinanti vieta – tai Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos pasienio griovelis (toks mums pasirodė). Tais laikais, kai jis buvo veikianti zona – reikėdavo leidimo, kad būtų galima iš Didž.Lietuvos patekti į Mažąją...Tam buvo pastatyti įvairūs pastatai ir ne tik muitinė ir paštas, bet ir siauruko geležinkelio stotis. Dabar žmonės prisimena buvus geležinkelį ir pasakojo, kad geležinkeliu, kuris važiuodavo labai lėtai, žmonės važiuodami į Klaipėdą galėdavo pasigrožėti gamta, kuri čia tikrai nuostabi...
     Vieviržėnai ir dar toliau buvo – Mažoji Lietuva, o Pėžaičiai jau buvo Vokietija...Aplankėme buvusią pradinę mokyklą...Šis pastatas dabar asmeninė buvusios mokyklos direktoriaus žmonos Ernos Kugelis – Ubienės (1928m gim.) nuosavybė . Teritoriją tvarkoma kartu su sūnaus šeima...Atrodo gana įdomiai...matosi, kad vyksta kūrybinis procesas...
   Sekantis sustojimas Vanagai – Vanagų bažnyčia – pastatyta 1980m. liuteronų – protestantų tikėjimui skirta bažnyčia atrodo didingai. Apie bažnyčios atsiradimo istoriją papasakojo kunigas Gediminas Klainas. Šioje bažnyčioje meldėsi ir Ieva Simonaitytė, ji bažnyčiai padovanojo vargonus...Vanaguose labai nuostabi kaimo turizmo aplinka – čia ilsėtis sudarytos visos sąlygos ir jaunavedžiams taip pat – lankėmės jaunavedžių apartamentuose – tiesiog puiku...Svečiams skirta 70 miegamųjų, yra pirtis ir ne viena. Yra puikios vaikų žaidimo aikštelės, gydomosios molio procedūros ir visa kita, kas padeda maloniai be rūpesčių pailsėti...Visa tai įkurta buvusioje senojoje girininkijoje...
   Aplankėme Agluonienų teatro sodybą ir žymųjį klojimo teatrą, kuriam jau 30 metų. Su teatro veikla ir etnografine sodyba mus supažindino jaunutė vadovė Gabija...
   Lankėmės Agluonienų piliakalnyje, kurį supylė patys agluonėniškai , kurį jie dabar vadina trijų kryžių kalnu. Čia švenčiamos šventės, deginami laužai, netoli teka upė Agluona...Neįtikėtina, kiek daug įdomių vietų – turi kuo didžiuotis agluonieniškiai...o kur dar J.Čepo sodyba, joje veikia tikras SPA, tik sakė, kad kainos kandžiojasi, todėl ne kiekvienam prieinamos paslaugos...Buvo labai įdomu, tačiau kai kas pavargo, tai visko ir nepajėgėme apžiūrėti...Oras buvo puikus – nors saulutė pasirodė tik dienai įpusėjus...Pagaliau pasiekėme kultūros namus, kur vyko mūsų Šventė, nes Aluonėniškiai tapo mūsų pirmuoju filialu, su kuo ir pasveikino mūsų KJPŽB pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė ir įteikė prisiminimui suvenyrą – angelą...Agluonėniškiai - mūsų nariai labai puikiai pasiruošė – stalas buvo nuostabiai papuoštas ir mūsų bendra Šventė tikrai pavyko, prisiminsime ilgai...Visi mes irgi buvome apdovanoti, stebėjomis jų sugebėjimais, gerėjomis iš rudens lapų padarytomis rožėmis ir papuoštais obuoliais. Žmogiška šiluma jautėsi kiekviename žingsnyje, esame dėkingi mokytojai Irenai Stanevičienei, kuri taip šiltai mus priėmė ir jos dėka mes labai daug įdomių dalykų sužinojome apie Agluonienus...Grįžome į Klaipėdą labai gerai nusiteikę ir laimingi, dėkingi ir vairuotojui Albertui, kuris buvo labai draugiškas ir paslaugus...
     Irena Arsenjeva – KJPŽB Turizmo klubo vadovė ir Aldona Marija Gedvilienė
 
                                                                                              Nuotrauka Pranės Kaminskienės
Prie Majoro Ievai Simonaitytei paminklo Ievos Simonaitytės dvare.
****************************************************************
 
  MŪSŲ NARIŲ KŪRYBA                            
 
                                 
                                                               STANISLAVA PALUCKIENĖ
                                            BOBŲ VASARA
Štai sulaukėm: mūsų amžius jau brandus,
Kaip prabėgo šitiek metų – nepamatėm.
Betgi žinom: bobų vasara dar bus!
Mes ir vėl pasijaučiam mergaitėm!
 
                        Mes vėl šokam, juokiamės, dainuojam,
                        Ir pamirštame visus vargus.
                        Nors jaunystė, aišku, ne pirmoji,
                        Bobų vasara aplankė mus!
Kiek metelių prakukavo jau gegutė?
Kiek dar prakukuos argi svarbu?
Gal gyvensim dieną, gal minutę,
Bet tikėkim – bobų vasara dar bus!
                         Reikia juoktis šokti ir dainuoti,
                         Ir linksmai praleisti likusius metus.
                         Nors veideliai raukšlių išvagoti!
                         Bet sulauksim: bobų vasarų dar bus!
 
 BOTANIKOS SODAS
Puikus mus Botanikos sodas
Kokia augmenijos gausa;
Čia mes susitinkam ir ,rodos,
Patekom kažkur į dausas…
      
                   Pakalbinu gėlės žiedelį,
                   Dėkoju aš jam mintyse:
                   Jis puošia gyvenimo kelią –
                   Užgimsta viltis širdyse.
Pabūnu aš čia tartum rojuj,
Gerai pailsėju dvasia.
Nebaisūs jau jokie pavojai:
Gyvena viltis širdyse!
 
 2013-08-05                                                                    
                                                                                         A.M.Gedvilienės nuotraukos
                             2013 vasara paskaitų metu I kurso sodininkystės mūsų studentai…
Atsiliepimas apie laikraštėlį: Labas vakaras ger. Aldona Marija,
Jūs atliekate labai vertinga ir prasmingą darbą. Jūsų leidžiamas laikraštis pristato bendrijos veikla, plečia bendrijos narių akiratį, manau, kad ir pritraukia naujų narių, kuriems aktuali jūsų bendrijos veikla. Sėkmės darbuose.
k.mockus
 
                                               
                          KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖS PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJOS
                            MŪSŲ SVEIKATA IR MŪSŲ LAIMĖ – MŪSŲ RANKOSE!
                                                             2013m. LAPKRIČIO MĖN. DARBO PLANAS

Eil.Nr.
Data
Tikslas
Renginio pavadinimas
 
Atsakingas
1.
05/11
Savanorystės klubo narių susirinkimas
Seniųno rinkimai
Pirm.pav. Liuba
2.
07/11
Paskaitų ciklas apie sveiką gyvenseną. Paskaita Nr.1
Mokymai sveikai gyventi
 
 
pavaduotojos
3.
12/11
Informacinis susirinkimas naujiems nariams.
Naujų narių supažindinimas su
mūsų ĮSTATAIS,
  TIKSLAIS IR UŽDAVINIAIS
Pirmininkė,pavad.
4.
14/11
Diskusijų klubas
Renkamas vadovas
Pirmininkė
5.
19/11
Redakcinė grupė
Pokalbis apie laikraštėlį
Pirmininkė
6.
21/11
Sekmadieninių pasivaiksčiojimų klubas
Seniūno rinkimai.
Pirm.pavad. Staselė
Tarybos n. Onutė
7.
26/11
Literatų klubo nariai
Seniūno rinkimai.
PIRMININKĖ
Pirm.pav.Liuba
8.
28/11
ŠVENTĖ
LAPKRIČIO ŠVENTĖ
Pirmininkė
9.
20/11-Kiekvieno mėn. trečias trečiadienis
Tarybos posėdis
Praėjusių renginių įspūdžiai ir ateities planas
Pirmininkė ir pavaduotojos

Pastaba: Taryba pasilieka teisę darbo planą keisti, papildyti ar patikslinti.
 
 
                                           
                                                                
SVEIKATA
Gyvenimo filosofija:
JEIGU PASITIKI SAVO JĖGOMIS, JEIGU ŽINAI, KAD EINI TEISINGU KELIU –
VISKAS BUS GERAI
!Almos Adamkienės žodžiai
                                                                                                                  (2013-11-03)   
 
 

















                                                                                                                                                    

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519; Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2013-09-06.
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.18 (40)
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
                                                               
                 AR TAI TEISINGA?
Mūsų šalies ekonominė situacija jau taip pagerėjo (atsirado galimybė) sugrąžinti sumažintus atlyginimus
teisėjams
ir kt. darbuotojams, kurie ir taip gauna nemažus atlyginimus – tai Konstitucinio teismo nutarimas...
Kitas Konstitucinio teismo nutarimas skelbia (cituoju):
 „Nutarime pažymėta,kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl   itin sunkios ekonominės,
 finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti,
paskirtos ir 
mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių
lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų 
mažinimo mastą;   sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl  
pensijų sumažinimo
susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą.“ :(
2011m. birželio 9d.) "Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia   ir patvirtina
sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos
aprašą". Peršasi logiška išvada, kad ekonominei situacijai pagerėjus turėtų būti paskelbtas mechanizmas,
kaip ir kada bus grąžintos pensijos. Laikas būtų pagalvoti ir apie mažiausių pensijų padidinimą,
privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų“(Konstit.teismas)
    Tai kur šiandieną mes matomekonstitucinį lygiateisiškumo, proporcingumo principą? Jeigu skaičiais
palygintume dabartinį tarnautojų atlygį ir pensijos dydį, tai gali ištikti šokas, tai kur tas Konstitucinio
teismo skelbiamaS lygiateisiškumo, proporcingumo principas?
    Mieli Lietuvos žmonės, ar mes galime tylėti, kai su mumis pensininkais taip elgiamasi? Kur tie protingi
mūsų rinkti Lietuvos žmonės dingo, kurie supranta visą esamos padėties absurdą? Susimąstykite,
brangieji... Tylėjome, viską iškentėme, o dabar, kai ekonomika atsigavo – tai susimąstykite, kas svarbiau,
o gal Jūs sąmoningai siekiate, kad pensininkai, kurie atidavė visą savo gyvenimą mūsų Tėvynei, nieko
verti? Savo šiandieniniu elgesiu Jūs parodote, kad Jūs šiandien norite, kad jie kuo greičiau išmirtų?
Bet rytoj ir Jūs būsite pensininkais, ar taip sunku įsivaizduoti, kaip jausitės būdami mūsų vietoje...
Pensininkams mūsų šalyje nėra elementariausios pagarbos, pasimokykime iš kitų tautų, kur labiau
civilizuotas požiūris į vyresnius žmones, kur vertinama žmogiška patirtis ir vaikai mokomi rodyti pagarba...
*********************************************************************
                                                                                                                                                
                       DOSNUMAS
2013-09-17 „Vakarų ekspresas“
Andrius Kubilius siūlo Vyriausybei iki spalio 31 d. paruošti ir priimti nutarimus, kuriais vidutinė pensija
būtų didinama 15,00lt (dabar kalbama apie 10,00lt) litų (PREMJERI PADIDĖS 2500lt), tam kitų metų
„Sodros“ biudžete numatant reikalingas lėšas.
2013-1963      GEMA PANGONIENĖ                     
                           TĖVYNĖ
Tėvyne – turėk stiprybės,
Per amžius nėr Tau ramybės,
Tavo Žemę priešai mindė,
Ją sutrypę, krauju girdė.
                           Galvos akmenų apsamanyję,
                           Kiek daug jau jie regėję.
                           Čia žemė kaulais patręšta,
                           Ji nemirus, tik krauju švęsta.
Išguit per amžius norėta baltus,
Lyg tauta būt kuo nusikaltus,
Daug kartų gaudė pavojaus varpai,
Stojo į kovą,- karžygių pulkai!
                             Kiek čia būta prašmatnių dvarų,
                             Čia prakaitu nulieta žemė burų
                             Sunaikinti viską dar nespėjo,
                             Krauju palieta Žemė vėl atgijo.
Apglėbkim rankomis Tėvynę,
Nusilenkim tiems, kurie ją gynę,
Branginkim vandenis, miškus ir jūrą,
Branginkim žemę,- šios padangės orą!
                                                                                  
 
                Gimusiems rugsėjį
 
        Ant rugsėjo debesėlio atplaukei gyventi,
        Pasitiko trys sėjėjai Tavo pirmą šventę:
       Vienas sėjo Mokslą, kitas Duoną lydi...
       O trečiasis (jo nežinom) rodė Meilės brydę...
                                            Kiekvienam rugsėjis varpeliu skambėjo –
                                            Kupini takeliai skubančių vaikų.
                                            Baltą lapą verčia virpančios rankelės,
                                            O Sėkmė prabyla: aš jau ateinu...
--- --- --- --- --- --- --- ---
Pėdina rugsėjis lyg gerasis dėdė –
Derliaus dovanoja, kiek tik užmatai.
Po dirvas gentainiai ropomis ropoja -
Kasa renka bulves...Liejasi daina...
                                             Ten maišai lyg ponai, eilėmis sustoję,
                                             Pamažu kalbėjos, koks ruduo gražus...
                                             Cepelinų balius talką vainikuoja,
                                             O močiutės džiausto jau tuščius maišus...
Vėjuose rugsėjo bilda obelėlės,
Beria obuolėlius po senom šakom.
Gervės ieško draugių skrydžiui rudeniniam,
Šalnos sidabruoja rimstančius laukus.
                                             Dar jaukiam darželį juokias jurginėlis –
                                             Jis jau paskutinis biteles mylės.
                                             Paauksuotas lapas, beržą pabučiavęs,
                                             Rudenio likimui pirmas pasiduos.
___ ___ ___ ___ 
Išlydėk rugsėjį, savo geradėją,
Per laukus, per dangų – lyg kažką brangaus.
Grįš namo sėjėjas, rugelius pasėjęs,
Atsisės ant slenksčio, minčiai susikaups...
Su meile – Janina Zvonkuvienė
2013 rugsėjis
                                                                                
 ALDONA MARIJA PRANEŠA: prabėgo jau dvi savaitės, per praėjusį laikotarpį keliavome į Girėno
gimtinę. Kelionei vadovavo mūsų nuostabioji ekskursijos vadovė Janina Zvonkuvienė, kuri visada turi labai
daug žinių apie tą vietovę į kurią keliaujame...Žmonės džiūgavo tą kelionę prisiminę...Šį penktadienį
keliaujame į Agluonienus. APLANKYSIME viską, kas verta dėmesio, tame tarpe ir Vanagų bažnyčią.
Pakeliui užsuksime į Priekulę į  Ievos Simonaitytės muziejų...
Dar neišdilo įspūdžiai iš kelionės po Japonišką sodą. Nejučiom kyla mintis kokia erdvė...Japonai, kaip
žinome, taupo kiekvieną savo žemės pėdą, matyt, su laiku bus sutvarkytas kiekvienas žemės kampelis,
nes dabar dar tik pradžia...Įdomių augalų turi ir pardavimui...Kelios nuotraukos iš kelionės:
 
                                                                                 SVEIKATA
          AROMATERAPIJOS ĮTAKA SVEIKATAI
            Seminarą pristato sveikatos terapijos specialistė – Vida Daugėlienė su kuria žadame
artimiausiu metu susitikti...
 
AUKŠTOS KOKYBĖS IR ORGE.A. (1)
Aukštos kokybės E.A. nusako:
botaninį augalo pavadinimas. Botaninis tikslumas;
kilmės šalis;
augalo dalis iš kurio išgautas E.A.;
eterinio aliejaus talpa;
dozatorius;
Aromaterapijos sąvoka ir jos istorija (1)
Žodis aromaterapija pirmą kartą panaudotas 1928 m., kuomet parfumeris Renė
Mauricijus Gatefossas
nusideginęs ranką gydėsi levandų aliejumi. Jis laikomas "šiuolaikiniu aromaterapijos
tėvu".
Apskritai Aromaterapija - tai gydymas kvapais ir eteriniais aliejais.
Ekologiški aliejai vertinami dėl jų natūralumo,  grynumo ir 100 proc. Ekologiškumo;
Aromaterapijos sąvoka ir jos istorija (2)
          Graikų romėnų tautos eterinius aliejus jau naudojo prieš tūkstančius metų,    
tačiau sąvoka gydomoji aromaterapija, arba kitaip tariant aromatinė medicina, pradėta
vartoti nuo 1970 m.
;Egiptiečiai žoleles mirkydavo riebaluose. Jie buvo kvepalų pagrindu
ir jais balzamuodavo faraonus
;Tutanchamono kapavietėje alebastro induose aptikti bosvelijų
dervos eterinis aliejus, tikrasis miramedis, kurie kartu su kedrų mediena ir prieskoniais buvo
naudojamas balzamavimui
;
Hipokratas degindavo žoleles virš ligonių;
Irake ir Pakistane rasti įrankiai rodo, kad distiliacija galėjo būti naudojama jau prieš kelis
tūkstančius metų. Avicena išrado distiliacijos me
todą;
ETERINIŲ ALIEJŲ MAIŠYMO MENAS (3)
Bazilikų eterinis aliejus (toliau – E.A.) Graikijoje vadintas „Augalų Karaliumi“, nes šiuo aliejumi
buvo tepami karaliai. Hindu religijoje ant mirusiųjų krūtinės ląstos dėdavo baziliko šakelę,
manydami kad ji apsaugos nuo blogio;
Bergamočių E.A. į Europą atvežė Kristoforas Kolumbas;
Švitrūnų E.A egiptiečiai jį naudojo maistui pagardinti, romėnai – kepdami duoną;
Kardamonų E.A. naudojamas esant epilepsijai ir gydant reumatą;
Per antrąjį pasaulinį karą morkų E.A. ypatingai naudodavo pilotai, siekdami pagerinti regėjimą
nakties metu;
Atlantinių kedrų E.A. buvo naudojamas Šiaurės Amerikos indėnų gentyse siekiant padidinti dvasinį
gyvenimą;
          AROMATERAPIJOS SĄVOKA IR JOS ISTORIJA(4) ir t.t.
                                                                          
 GYVENIMO FILOSOFIJA
                                  DESIDERATA
    Ženk ramiai per triukšmą ir skubėjimą – atmink, kokią ramybę galima surasti tyloje. Neatsisakydamas savęs,
visada, kai tai įmanoma, palaikyk gerus santykius su kitais žmonėmis. Savo tiesą garsink aiškiai ir ramiai. Išklausyk
kitus, nes juk ir kvailys ir netikėlis turi savo apysaką. Jeigu susilyginsi su kitais, gali pasijusti tuščias, apkars ir
gyvenimas, kad visuomet surasi geresnių ir blogesnių už save. Tegu Tavo džiaugsmo šaltinis bus savi planai ir
 pasiekimai. Savo darbą, kad ir koks jis bebūtų kuklus, atlik iš širdies: jis yra tikra vertybė kintančiuose likimo
vingiuose. Būk atsargus, ką nors sumanydamas – pasaulyje yra pilna apgavystės, bet tegul Tau neužsiskleis tikrų
dorybių prasmė. Daugybe žmonių siekia dorų idealų ir visur gyvenime rasi daug heroizmo. Būk savimi, nesistenk
nugalėti jausmus, nebūk ciniškas meilei, nes visoje nejautrumo bei nusiyvylimo akivaizdoje ji yra amžina, kaip
gyvenimas. Ramiai priimk metų naštą be nusivylimo atsisakydamas jaunystės bruožų. Ugdyk sielos tvirtybę, kuri
skaudžioje nelaimėje galėtų apginti ir tapti tau skydu. Nesikankink dėl vaizduotės tvarinių. Didelė baimė ir nerimas
gimsta dažniausiai iš nuovargio ir vienatvės, šalia sveikos disciplinos būk sau švelnus. Esi visatos vaikas ne mažiau
negu medžiai ar žvaigždės, turi teisę būti čia. Ar Tau aišku ar ne, neabejok, jog visata yra tokia kokia ir turi būti.
Kokie bebūtų Tavo troškimai, ar ką nors darai, būk taikoje su Dievu. Ir triukšme ir gyvenimo sūkury išlaikyk
pusiausvyrą. Nors pasaulis apgaulingas, nuobodus, kupinas neišsipildžiusių, išsisklaidžiusių svajonių, žinok – jis puikus.
Būk atidus. Stenkis būti laimingas. Anoniminis tekstas, surastas senojoje Šv.Povilo bažnyčioje. Baltimorėje, 1692m
Atspausdinta iš žurnalo „MOKSLAS, EZOTERIKA, ŽMOGUS“ Nr.3 2009 pavasaris, psl.
Vaizdeliai Iš mūsų Švenčių....
Nuotraukų ir teksto autorius, recenzentas,korektorius A.M.Gedvilienė

                                                                                                          
 
 
                                                       


KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ



 
      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519  Klaipėda-2012-04-05. (įkūrmo data).
                                          Klaipėda 2013-08-06.
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.14 (36)
Konkursą, dėl pavadinimo iš 18 pasiūlytų, laimėjo
Gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS

2013-08-05 visuot.susir. balsų dauguma patvirtintas pavadinimo pakeitimas.
                                         
Rugpiūtis – atostogų metas, aplinkui tvyro tokia ATOSTOGŲ nuotaika – viskas aplink kvepia atostogom...
ir GIMTADIENIAI
Sveikiname visus visus (jų yra 23) su RUGPIŪČIO Gimtadieniu – būkite sveiki ir laimingi, dalyvaukite aktyviai mūsų
KJPŽB veikloje, nes to labai reikia...
 Įsivaizduokite, kas būtų, jei kiekvienas asmeniškai prisidėtų prie mūsų Bendrijos veiklos – tai SVAJONĖ ir tikėjimas,
kad ateis tokia diena, kai mes išdidžiai pasakysime: tai MŪSŲ VISŲ BENDRIJA ir aš didžiuojosi, kad esu jos narys,
tegu pavydi tie, kurie miega ir nieko nenori veikti...
SĖKMĖS DIDŽIAUSIOS – RUGPIŪTĮ GIMĘ LABAI PROTINGI...
tai įrodykite SAVO VEIKLA , kad tai tiesa
                                     
                                      
 
                          
Gimusiems rugpjūtį 
Jei gimei rugpjūtį, imk sėkmės truputį –
Tau kitokios žvaigždės svajones pašauks:
 Iš arčiau jos žiūri ir likimą buria
 Sidabrinėm saulėm iš gelmių dangaus.
     ***
Laukuose rugpiūtis jau pagyrė pjūtį,-
Skamba žvanga dalgiai, rugio pašaukti.
Vėl ražienos kvepia, ūkanos artėja,
Žalumų atolai driekasi toli...
 
Žolinė auksinė į šventovę kviečia,
Paskutinį javą puokštėn dėdama...
Obuoliai baltieji atlaiduos kvepėjo
Ir sesutės barstė smėliu takelius...
 
Išmiegok ant šieno su svajonėm vienas –
Kaži kur nuaidi užmiršta daina...
Tik žiogų orkestrai, smuikus sustygavę,
Vakarą malonų Tau aplinkui gros!
 
                                  Su meile – Janina Zvonkuvienė
                                  Klaipėda, 2013m.rugpiūtis
Pas mus darbymetis...
 Aldona Marija praneša: 2013-08-05 įvyko mūsų ataskaitinis susirinkimas. Tai mūsų KJPŽB svarbus įvykis. Buvo
pakviesti du svečiai: tai mūsų nuoširdžiausi žmonės:  gerb.dr. Natalja Istomina ir gerb. prof. Artūras Razbadauskas.
Dr.Natalja Istomina atsiprašė, kad bus komandiruotėje, o gerb.profesorius atvyko, bet labai išskubėjo, nes turėjo
dalyvauti kitame renginyje, tačiau pranešimą išklausė beveik iki galo...gaila, pasisakymo neišgirdome, bet tikimės,
kad jis parašys nors kokį komentarą į mūsų laikraštėlį, tai laukiame..
     Labai gaila, kad auditorija teko maža ir žmonės netilpo, teko koridoriuje stovėti, atsipašau visų, nes ne nuo mūsų
tai priklauso, kol savo neturi, tai džiaugiesi tuo, ką gauni...
     Susirinkimo dienotvarkė buvo įtempta, tačiau nuotaika buvo puiki, nes mums koncertavo mūsų Bendrijos nariai
Agluonos moterų ansamblis (jų taip pat labai atsiprašau dėl dėmesio stokos ir ankštos patalpos).

              KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖS PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   BENDRIJOS 
                              PIRMININKĖS  PRANEŠIMAS – VIENŲ METŲ 
                            KJPŽB VEIKLOS ATASKAITINIAM SUSIRINKIMUI
                                             (2013-08-05)
Sveiki, brangieji, kadangi mūsų KJPŽB įkurta 2012-04-05 ir norime, kad finansiniai metai atitiktų mūsų veiklos
metus, o jie skaičiuojami nuo Naujų iki Naujų, tai ataskaitą pateiksiu tik už devynius mėnesius – bet ir sutapimas –
per devynis mėnesius šeima susilaukia kūdykėlio, o mes taip pat – kaip kūdykėlį kūrėme savo Bendriją. Mūsų
Bendrijoje šiandie yra 183 registruoti nariai iš jų pagal išsilavinimą apytikriai, nes ne visi nurodė:
   2 – mokslų daktarai: tai Danute Bagdonienė ir Janina Gailienė .
 84 - su aukštuoju išsilavinimu;
 16 - su aukštesnioju išsilavinimu;
 51 – su spec. vidur.
 27 – su viduriniu;
         27 - vairuoja automobilį ne visi nurodė.
  3 - gydytojai;
  6 – inžinieriai;
 12 – ekonomistų;
Trumpa įkūrimo istorijos apžvalga (su detalia įkūrimo istoriją galite susipažinti mūsų svetainėje :
http://www.kjpzb.lt), bet juk ne visi turime internetą, todėl paminėsiu pačius svarbiausius momentus.
Pirmas viešas pasirodymas 2009-05-12 “KLAIPĖDOS” laikraštyje (buvo Jų ir daugiau, gal vėliau sutalpinsiu
juos mūsų svetainėje) straipsnis, kuris vadinosi “Pensininkams burtis reikia patalpų”, kuriame išdėstėme to meto
pensininkų svarbiausias problemas. Jį pasirašėme tryse: ata p.Vidas Sutkus (tuo metu Pensininkų asocijacijos
vadovas), Birutė Odeta Aleksandravičienė (tuo metu “Bočių” draugijos pirmininkė ir aš – “Bočių” ir Treč.amž. narys
– straipsnio autorius.
Pačioje pradžioje – pirmas mūsų organizacijos pavadinimas buvo: Laikina JPŽ Taryba: įkūrimo susirinkime,
kuris vyko gerb. tada Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus patalpose: dalyvavo 10 įvairių pensininkų organizacijų vadovų
yra 10 parašų (4 nedalyvavo). Dalyvių sąrašą padiktavo velionis Vidas Sutkus.
     2011-02-09 posėdyje ir buvo įkurta Taryba. Tarybos pirmo  posėdžio metu buvo įkurtas Senjorų Rūmų
STATYBOS IR PROJEKTAVIMO KOMITETAS iš trijų žmonių (ta Taryba ir išgąsdino kai kuriuos, tame tarpe ir
p. Evaldą Jurkevičių, kad kai kurie net išsigandę atsisakė tapti mūsų nariais):
Aleksandra Vida Vaitilavičienė (buvo III amž. narė, dabar nėra mūsų narė)
Genutė Zabitienė taip pat III amž. narė – netapo mūsų nare)
Aldona Marija Gedvilienė tada buvau ir III amž. Ir “Bočiuose”
       Tam pritarė ir Seimo narys Evaldas Jurkevičius (tiesa – vėliau to atsisakė) ir atskirame pokalbyje tada
dar Seimo narys gerb. Vytautas Grubliauskas pokalbis vyko neoficialioje aplinkoje buvome dviese: aš ir Aleksandra
Vaitilavičienė, kuri taip pat netapo mūsų nare. Po to susirinkimo protokolu trys parašai: Aleksandra Vida Vaitilavičienė,
Aldona Marija Gedvilienė ir gerb. Evaldas Jurkevičius.
Yra sakoma: iš dainos žodžių neišmesi, o taip pat ir iš istorijos (šiuo atveju iš protokolo) faktų negalima
nei išmesti nei pakeisti.
Kadangi buvau pati ir “Bočių” ir Trečio amž. Universiteto narė, tai mačiau jų problemas ir nusprendžiau visomis
jėgomis padėti pensininkams tapti pilnaverčiais savo miesto, savo Šalies piliečiais.
       Mes labai daug diskutavome su Treč.amž. Universiteto direktore Irena Linkauskiene, kurios pasakojimai
apie jų veiklą kėlė visokiausias prieštaringas mintis. Ji – viena iš priežasčių, kad mes atsiradome… Mes susipažinome
visai atsitiktinai, kai pradėjau lankyti Trečio amž. Universiteto paskaitas, netyčia sužinojau, kad mes gyvename beveik
vienoje gatvėje…
      Mūsų Bendrijai įsteigti įkūrėme iniciatyvinę grupę, kurioje buvo trys žmonės: aš, Birutė Odeta Aleksandravičienė
ir Romana Gailiuvienė (dalyvavo susirinkime, ačiu), kuri vėliau dėl sveikatos problemų atsisakė dalyvauti tolimesnėje
mūsų veikloje. Tačiau protokolai pasirašyti ir iniciatyvinės grupės pirmininke išrinkta Aldona Marija Gedvilienė. Toliau
vyko pasisakymai per Treč.amž. universiteto paskaitas, vyko registracija į mūsų narius, tikiuosi prisimenat tuos laikus
kai kvietėme Treč. Amž. Universiteto studentus tapti mūsų nariais.                                                         
        O mūsų dabartinis pavadinimas KJPŽB PIRMASIS STEIGIAMASIS susirinkimas įvyko 2011-11-11 16:30 val.
Jo metu išrenkama pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė. Po protokolu trys parašai, nes tik tiek žmonių dalyvavo mūsų
Bendrijos steigime – viskas notaro patikrinta ir priimta. Cituoju protokolo išrašą:
2012-03-30 KJPŽB steigėjai nusprendė:
 1. Įsteigti Klaipėdos m. JUNGTINĘ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJĄ (šita data – tai mūsų organizacijos
gimimo
diena)…
            3.1. Įgaliota patvirtinti, pasirašyti ir užtvirtinti pas notarą JPŽB įstatus (įstatai pridedami) pavesta JPŽB
pirmininkei Aldonai Marijai Gedvilienei.
             3.2.Išrinkti valdymo organai:
             3.3.JPŽB Tarybą – 7 žmonės: Aldona Marija Gedvilienę, Birutę Odetą Aleksandravičienę,
Stasė Jaskutelienę, Ona Ksavera Akranglienę,Liuba Krūminienę, Elvyra Venckūnienę, Genovaitė Pareigienę
(G.P. nukrypo į ezoteriką ir pasinėrė į jos studijas, todėl mūsų nare taip ir netapo).
        2012-03-22 Išrinkta Tarybos pirmininkė (pagal įstatus – Tarybos pirmininkė tampa Bendrijos pirmininke) 
Aldona Marija Gedvilienė ir revizijos komisija,kurios sudėtyje yra trys nariai: Irena Kalnienienė, Stasę Tarozienė,
Monika Aldoną   Simonavičienę.
        Išrinkta buhalterė Birutė Bloškienė ir sekretorė Viganda Suimienė.
        4. Stojamasis mokęstis ir nario mokęstis nustatomas atskiru Tarybos nutarimu.
Narių  susirinkime nustatytas stojamasis ir nario mokęsčiai: stojamasis 5 lt ir už kiekvieną mėn. po 1 lt. t.y.
už metus 12 litų.
       Veikla per devynius mėn.:
       1. Įregistravome mūsų KJPŽB  2012-04-05. Jos pavadinimas taip pat įregistruotas Registrų centre
( mūsų svetainėje yra tie dokumentai).
        pomėgius (o pomėgiai pagal spalvas) :
  Pasirinkę tamsiai raudonas korteles atsakingi už naujų narių priėmimą ir gautų pareiškimų svarstymą;
  Geltonos kortelės - informacijos paskelbimas, korespondencijos tvarkymas ir leidyba; 
  mėlinieji -  paskaitų, apmokymų organizavimas;
  rožinių kortelių  savininkai - filialų kūrimas ir registravimas;
  žalių kortelių savininkai - tai pramogų organizatoriai;
   oranžinių kortelių turėtojai - tai buhalteriai, ekonomistai, architektai, statybininkai (rezervas); 
          baltos kortelės – tai tik apsipratimo ir susipažinimo etape (pakeitus pasirinkimą ir kortelių spalva bus
pakeista). Tai mūsų nariai, kurie dar nesugalvojo kokią veiklą pasirinkti (bet su laiku pasirinks). 
    Tos spalvotos kortelės laikinai atstoja mūsų organizacijos nario bilietą, ant jų užrašoma  vardas, pavardė
ir registracijos Nr. Yra pageidaujančiu turėti tikrą nario bilietą, artimiausiu laiku tuo bus pasirūpinta.
Už spalvotas korteles balsavome 2012-03-09 susirinkime (ši data yra susirinkimo protokole). Tame susirinkime
išrinkti ir spalvotų kortelių vadovai       
          Štai jie:
Raudonų kortelių vadovas Stasė Jaskutelienė;
Geltonų – Diana Ševčenko;
Mėlynų – Liuba Krūminienė;
Rožinių – Janina Mažūnienė (netapo mūsų nariu – pakeisime);
Žalių – Danutė Bagdonienė;
Tai viena iš Bendrijos valdymo formų, tai pasirinkto darbo organizatoriai. Dar mes turime patarėjų grupę
(žmonės užsirašė savo noru), bet patarėjų grupės vadovo dar neturime, todėl artimiausiu laiku reikės juos sukviesti
(manau gal rugsėjo mėn.) ir išrinkti vadovą. Patarėjai mums labai reikalingi, nes mes neturime pilnos Tarybos
(kai kurie pasitraukė dėl įvairių priežąsčių), o klausimų visokių reikia spręsti, patarėjai bus labai reikalingi.
        
 Redakcinę grupę sudaro:  Danutė Vaišvilienė, Ina Kmitienė ir Gema Pangonienė.
2012-08-07 išrinkta ir Etikos komisija – jai vadovauti sutiko Liuba Krūminienė, o nariai Danutė Bagdonienė
ir Elvyra Venckūnienė – ji yra mūsų narė, tačiau nebesilanko, todėl turime šiandien išrinkti vietoj jos naują narį.
Šitą klausimą perduodu susirinkimo pirmininkui ir kai pabaigsiu savo pranešimą, galėsime išrinkti. Kol kas pagalvokite
apie kandidatūrą. Pagalvokite dar dėl vienos kandidatūros, nes kontrolės narė Monika Aldona Simonavičienė, kuri
buvo įrašyta kaip kontrolės grupės narė, pasirodo - visai nėra mūsų narė ir dėl to turime išsirinkti dar vieną narį į
kontrolės grupę. Balsuosime ir dėl mūsų laikraštėlio pavadinimo. Dabar yra pasiūlyta 18. Mano pranešimo pabaigoje
duosime žodį Danutei Vaišvilienei - redakcinei komisijai kuri ir padės išrinkti naują pavadinimą. Jeigu sugalvosite,
galėsite ir šiandien dar siūlyti naujų pavadinimų – laimėtoją įrašysime į laikraštėlį.
       Labai liūdna konstatuoti, kad vis dar esame be patalpų, renkamės tai vienoje tai kitoje kavinėje –
kol kas“Troboje” suradome savo namus,( už ką esame dėkingi jos direktoriams) kad ir laikinus…tai jau trečia
kavinė ir ko gero paskutinė kol gausime patalpas. Susitikime su Savivaldybės Kultūros sk. direktore Nijole Laužikiene
išgirdome, kad du metus nuo veiklos pradžios mes neturime teisės gauti patalpų. Kaip žinote, daug ką mums
savivaldybė sakė (ir labai gaila – netiesos apie įstatymus) dėl to, norėdama, kad savivaldybė turėtų reikiamus
istatymus kreipiausi į įvairias mūsų Valstybės aukščiausias įstaigas tačiau rezultatų jokių dar nėra, ir matyt, dar
negreit bus. Kaip žinote, mūsų susirinkimo nutarimu mes rinkome parašus, kad prašome savivaldybės skirti mums
patalpas, surinkta viso 133 parašai. Artimiausiu metu užsiregistruosime pas savivaldybės direktore Juditą Simonavičiutę
ir įteiksime jai mūsų prašymą su parašais.
Pradėdami savo veiklą, pirmiausia mes kreipėmės ir į buvusį Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių, tačiau jis
mums nieko nepadėjo. Išrinkome naują merą Vytautą Grubliauską, tačiau irgi be rezultatų. Savivaldybė vis teisinasi,
kad nėra tai tokio tai anokio įstatymo – tas ir privedė prie minties rašyti į įvairiausius valdymo organus, kad mūsų
Lietuvos Vyriausybė išleistų tuos trūkstamus įstatymus, bet yla išlenda iš maišo ir pasirodo, kaip įsitikinome, kad
savivaldybė viską gali, tik nenori ir tiek, nes juos visiškai nedomina pensininkų gyvenimas…
       Pirmas ir ne paskutinis kreipimasis į Savivaldybės mero pavaduotoją gerb. Vytautą Čepą (jis atsakingas
už nevyriausybines organizacija) parašytas 2012-05-07, (kreipėmės kelis kartus) kuriuose buvo surašytos mūsų
problemos, tai kurį laiką vyko atsirašinėjimas be jokių rezultatų…   
       Kaip žinote, 2012-09-22 buvo įteiktas kreipimasis tuo metu Seimo pirmininkei gerb. Irenai Degutienei,
kuriame aprašytos visos mūsų to meto problemos. To pasiekoje gavome per 3000 nemokamų bilietų į Klaipėdos
Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklius. Tikriausiai prisimenat  kas darėsi pas mus tuo metu: buvo apgultis, nes visi
mūsų miesto ir ne tik pretendavo į tuos bilietus, norėjo tų nemokamų bilietų…Mes labai geranoriškai dalijomes jais su
kitais nors juos iškovojome juk mes. Kai kas reiškė pretenzijas su pykčio prieskoniu, stebėjomės žmonių nesupratingumu.
Buvo labai gerai ir mums ir Muzikiniam teatrui, nes žiūrovų labai pagausėjo ir aktoriams nereikėjo vaidinti pustuštėje
saleje. Padėkojome to meto švietimo ministrui Gelūnui ir muzikinio teatro administracijai. Mums smarkiai pasisekė –
buvo puikios dienos, nes mes pamatėme visus Muzikinio Teatro spektaklius…Tačiau visos kitos mūsų problemos liko ir
vėl užmarštyje, déjà...
         Apie kitus mano rašytus raštus, Jūs išgirsite, kai skaitysiu pranešimą jau už antrus 2013 metus. Tada
paskaitysiu ir gautus atsakymus.
         Vienas iš svarbiausių mūsų veiklos pasiekimų mano nuomone  
        1. tai mūsų bendros Šventės, kurių metu mes turime progos artimiau  susipažinti, pabendrauti,
padainuoti, pašokti – labai svarbus bendras stalas, bendri rateliai suartina mus, gera kai jauti vienas kito petį…
          2.internetinės svetainės įkūrimas, kuri taip ir vadinasi Klaipėdos m. Jungtinės Pagyvenusių Žmonių
Bendrijos svetainė – pradžioje tai buvo tik du papildomi psl. prie mano asmeninės svetainės “sveikata savo jėgomis”
su kuria turėjote progos susipažinti ir Jūs. Mūsų svetainės gimimo diena
 2013-08-20 už metus teko sumokėti 203,28lt. Joje visada rasite visus pakvietimus, visą informaciją apie mūsų veiklą,
darbo planus, įdomiausias nuotraukas ir kt. Svetainė dar nebaigta, tvarkau ją palaipsnui, jeigu turite kokių nors
pasiūlymų, pageidavimų – visada galite pasakyti ar parašyti.(atsiprašau – čia 2013m.)
       3. “Mūsų žinių” mūsų laikraštėlio įkūrimas. Jo gimimo diena
 2012-05-22. Per 2012 metus viso išleista 22 numeriai. Kaip žinote,  norime pakeisti laikraštėlio pavadinimą,
yra paskebtas konkursas, kuriame gali dalyvauti visi mūsų nariai. Dėl pavadinimo pranešimui pasibaigus šitas
klausimas pavestas redakcinės grupės atstovei Danutei Vaišvilienei. Jūs gavote laikraštėlio pavadinimus, kurių yra
18, tai tikrai puiki galimybė iš jų išsirinkti patį tinkamiausią.
    Buvome sukvietę įvairių pensininkų organizacijų vadovus, dalyvavo 13, su manim 14. Kaip žinote mūsų šūkis
visų pensininkų vienybė – tai skelbia ir mūsų įstatai, ta tema ir kalbėjome…per švelniai pasakyta – kalbėjome…
Visos vaizdavo labai reikšmingas damas, nors Kristina sakė, jeigu spręsite svarbias problemas mes pasirašysime, be to
metė replicką: Jūs dirbkite, o mes pasinaudosime – taip ir gavosi – jie gavo patalpas Žvejų kultūros rūmuose ir
N.Laužikienės žodžiais – nemokamas (už jas pilnai sumokės savivaldybė) manau, kad tai rodo, kad dirbta neveltui…
   Mums dar nepavyko apjungti visų miesto pensininkų, bet tos minties neatsisakome. Nuo pat pradžių mūsų
organizacijos kūrimo buvo įrašytas (2012-12-04 dienos protokole), kad mūsų tikslas Klaipėdoje įkurti
Pensininkų Centrą, į kurį galėtų kreiptis visi pensininkai ir kuriame dirbtų įvairių specialybių žmonės, kad
pensininkai gautų atsakymą į bet kokius jiems rūpimus klausimus…Šito tikslo dar nepasiekėme.nors pas mus yra
jau tos problemos sprendimo pradžia, kaip žinote į mus gali kreiptis mūsų nariai bet kokioje sudėtingoje gyvenimo
situacijoje, mes turime raudonųjų kortelių grupę, turime Tarybą ir patarėjus, kurie visada pasiruošę padėti bet
kokioje situacijoje, tačiau per minėtą laikotarpį besikreipiančiu dar nebuvo, nors kai kuriuos teko moralei palaikyti.
Dėl pensininkų centro įkūrimo galiu pasakyti tik tiek, kad vieno palaikymo jau sulaukėme – tai “Mano miestas
Klaipėda” prezidentas Saulius Savickis, su kuriuo buvau susitikusi ir dalykiškai pabendravome, bet čia jau 2013 metų
reikalai, tai grįžtu į 2012 metus.
         Ką mes dar gero nuveikėme?
      1.2012-12-06 pirm.pavad. Liuba pakvietė VR kriminalistę Aliną Vaičekauskienę paskaityti mums paskaitą
“Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių”, kuri supažindino su kriminalistų išaišintais nusikaltimais ir patarė saugotis o,
esant reikalui, skambinti 112.
      2.Pirm.pavad.Liuba aplankė kūdykiu namus, nunešė dovanėlių, dėkojame jai už tai. Parnešė mums vaikučių
rankomis sukurtą suvenyrą.
     3. išklausėme dvi labai įdomias paskaitas: Kazimiero Daugėlos ir Arūno Miliausko. Paskaitos buvo tikrai labai
aukšto profesinio lygio, padedančios skirtingais metodais pagerinti sveikatą, paskaitos buvo suorganizuotos viso miesto
žmonėms, tačiau klausytojų galėjo būti daugiau… Nežinau, kaip elgsimės ateityje dėl paskaitų organizavimo, susitiksim
su mėlynų kortelų žmonėmis tai jie atsakingi už paskaitų organizavimą ir aptarsime tolimesnius mūsų planus.
   Dalyvavome dviejose ypatingai svarbiuose nemokamose seminaruose:
       4. “Smarkt Star” nemokamas seminaras verslininkams. Mokymus vedė žymus verslininkas - milijonierius
Arvydas Strumskis. Jis nustebo mus pamatęs, per pertrauką priėjo ir paklausė, kas mes tokios (buvome dviese su
Danute Bagdonienę). Aš jam pasakiau, kas mes esame ir kodėl dalyvaujame (priežąstis – turime svajonę - pastayti
senjorams rūmus – jis atsakė – Jūs tikrai pastatysite) buvo smagu girdėti tokius žodžius.
      5.Buvome pakviesti į konferenciją ”Savanoriškos veiklos dabartis ir perspektyvos” – tai buvo labai įdomi ir
naudinga konferencija, ją organizavo Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras, vykdydamas projektą
“Klaipėdos apskrities nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas ir savanoriškos veiklos populiarinimas” Jei kam
įdomu, galite pasižiūrėti internete adresu:
www.buksavanoriu.lt
     Visa tai buvo padaryta, dabar kritiškai pažvelgsiu, kas liko nepadaryta:
     1.Pirm.pavad. Liuba buvo pasiūliusi pakviesti paskaitai gamtininką Olšauską ir pakviesti visus miesto
pensininkus jos pasiklausyti, manau ateityje, gal rugsėjo mėn. taip ir padarysime.
     2.Neįgyvendintas sumanymas (Irenos Stanevičienės pasiūlytas) aplankyti Agluonos Vanagų bažnyčią,
I.Simonaitytės muziejų Priekulėje, etnografinę sodybą (tračiadieniais nedirba), būtinai tą padarysime, ar ne?
   3. Buvo kalba apie K.Donelaičio paminklą, kuris yra Rusijoje – mūsų kaiminystėje – Kaliningrade –
Tolimkiemyje. Neprisimenu, kas pasiūlė, atrodo, kad Liuba, reikėtų kada susiruošti ir tai kelionei.šita informacija –
mūsų Turizmo klubui, tiksliau – Sirmantei, kuriai dėkojame už gerą pradžią.
    4.Įkurti diskusijų klubą žmonės pageidavo jau 2012 metų liepa. Galime pasidžiaugti – mes jį jau turime.
Daug žmonių – reiškia daug nuomonių ir tai yra gerai, tačiau neužtenka turėti savo nuomonę – reikia ją ir įgyvendinti,
o tam reikia pastangų, kurių mūsų žmonėms tikrai netrūksta…
       Sveikinome “Senolius” 30 metų jubiliejaus proga;
       Sveikinome Treč. Amž. Universitetą (per laikraštį) 10 metų proga. Tarp kitko mes pasiūlėme
p. Irenos Linkauskienės Treč.amž. direktorės kandidatūrą per Klaipėdietės rinkimus ir mes gausiai ją palaikėme ir ji
pateko  į septintuką, kaip pensininkei tarp verslininkų, manau, tai labai geras rezultatas…
      Sveikinome gerb. Irenos Marijonos Gelgutienės kolektyvą 20 – mečio proga.
      Buvo keletas pakvietimų į susitikimus su kitais kolektyvais (kvietė daugiau asmeniškai), tačiau mes buvome
dar tokie naujokai, kad dar nebuvome pasiruošę tokiems susitikimams…tarp kitko – mes buvome reikalingi, kol
turėjome nemokamus bilietus…o iš tikrųjų - tai mūsų darbo trūkumas ir mes turime tai ištaisyti… Artimiausiu metu
būtų gerai pradėti draugauti su senjorų kolektyvais, kaip Jūs galvojate? Tai turėtų rūpėti pramogų organizatoriams,
juk jų yra per 160, ar pavyks juos visus sukviesti, kad pasiskirstytų pareigomis…Vieni organizuoja gimtadienius, kiti
organizuos draugystės vakarus ir mums bus tikrai smagu…
      Bendraujame su “Klaipėdos piliečiai” pirmininke Renatą Senavaitiene, kartais pritariame jų ruošiamoms
akcijoms, buvome viena iš daugelio organizacijų proteste dėl “Fortum” pardavimo ir gavome visi kartu teigiamą
rezultatą.
   2012-06-26 plaukėme laivu “Ventus” po uosto akvatorija, šitą ekskursiją pakartosime netrukus rugpiūčio
16d - žmonės jau yra užsirašę, apgailestauju, bet daugiau priimti nebegalime, nes ten į laivą leidžia tik griežtai pagal
sąrašą. Jeigu kas nors norėtų pasitikrinti ar yra sąraše, atvykite antradienį ar ketvirtadienį 16 val į “Trobą” visada
gausite visą reikiamą informaciją.
   Kreipėmės į KU Tęstinų studijų prodekanę Dirgelenę dėl mūsų noro studijuoti sodininkystę (2012-11-13),
kuris buvo įgyvendintas. Prisimenate, net pati Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė kartu su savo mokslinėm
darbuotojom atvyko mums programos pristatyti…Programa buvo tikrai nuostabi…
    Ar pilnai išnaudojame savivaldybės teikiamas nemokamas sporto paslaugas? Prasidės tikriausiai po rugpiūčio
naujas sezonas – nauji pasiūlymai, nepamirškime pasidomėti…nes sportas – judėjimas – tai geros sveikatos pagrindas.
   Galvojome padėti pensininkams, gaunantiems mažiausias pensijas, bet taip nieko ir nepadarėme…reikėtų tuo
pasirūpinti, juk mes turime savanorystės klubą – tai bus užduotis jiems…525lt. vienam šeimos nariui – turi teisę gauti…
Turiu galvoje maisto banką…
   Informuojame žmones apie kompensacijas už šildymą, tačiau viską susitvarkyti reikia pačiam asmeniškai…
Reziumuodama visą mūsų veiklą 2012 metais, kaip vadovas galiu pasakyti, kad dirbau iš visos širdies, bet
suprantama, kad esu žmogus ir klaidų nepavyko išvengti, bet iš šalies geriau jos matosi, todėl prašau visus pasisakyti
ir išsakyti savo nuomonę, būsiu dėkinga…Žinau, kad vieni metai mūsų kūdykiui dar labai mažai, duos Dievas sveikatos
per likusius keturis metus gal pasiseks nuveiksime ką nors rimtesnio…žinoma, jeigu dirbsime visi kartu…nes čia ne
vieno žmogaus darbas…Galiu pasakyti tik tiek, kad skundo neparašiau nei vieno ir nei vieno žmogaus ar valdininko
nenorėjau,stengiausi neižeisti, o mano raštai – visi buvo geranoriški: norėjau padėti savivaldybei turėti tokius įstatymus,
kurie leistų padėti mums pensininkams, bet jeigu jie istaymus turi, bet nenori, sunku paaiškinti ką tai reiškia…Tikiu,
kad pavyko nors šiek tiek sudrumsti visiems tą nesirūpinimą pensininkais , kuris dabar dar vis labai jaučiamas…
   Padėjo mums laikraščiai “Klaipėda” ir “Vakarų ekspresas”, ilgą laiką gavome laikraštį 15min., kurio mums
šiandien labai trūksta…tikrai gaila, kad nebėra…Jiems visiems nuoširdžiausiai dėkojame. Dėkojame “Klaipėdos”
laikrasčio redaktoriui Sauliui Pociui, “Vakarų ekspreso” redaktoriui Tomkui ir ypatingai “15 min” laikrasčio redaktoriui
Rimantui Valatkai. 
     Esame dėkingi gerb.dr. Nataljai Istominai, gerb. Prof. Artūrui Razbadauskui, kurių palaikymą visada
jaučiame ir tikimės, kad ir toliau
bendrausime. Dėkojame savivaldybės direktoriaus pavaduotojai Alinai Velykienėi už palaikymą pačioje pradžioje:
suredagavo neprašyta mūsų pirmą viešą kreipimąsi ir visiems kitiems, kurie nepagailėjo gero žodžio atliekant šią
ypatingą misiją – padėti visiems pensininkams tapti pilnaverčiais savo Tėvynės piliečiais savo miesto patriotais.
Ačiu visiems mūsų nariams, kurie prisideda savo aktyviu darbu, ypatingai mūsų Staselei Jaskutelienėi.
Visų Jūsų vardu, leiskite įteikti jai Padėkos raštą.
     Ačiu už dėmesį…
  KLUBINĖ VEIKLA
                  Ypatingai šiuo metu veikia Liaudies papročių ir tradicijų (paveldo) atgaivinimo klubas, kuriam vadovauja mūsų nuostabioji Janina Zv. Susirinko gausus mūsų narių būrelis, šventė Žolines, atgaivintos senoviškos lietuvių tradicijos skirtos tai Šventei, vyravo nuoširdi ir šilta atmosfera, visiems buvo labai gera kartu...
           Dabar pas mus yra 14 klubų, bet jau turime mintyse dar vieną – gyvenimas diktuoja poreikius, dabar
dar tai paslaptis, kai bus tada ir sužinosite...
            
 Sodininkai studijuoja sodininkystės mokslus sąžiningai kiekvieną
pirmadienį ir yra labai laimingi, galėdami gilintis į sodininkystės paslaptis...Kiekvieną kartą Botanikos sodo augmenija
per savaitę pasikeičia, labai malonu stebėti tuos pasikeitimus ir stebimės jais.

Muzikos teatro klubo veikla sustojo...tikiuosi laikinai...Šito klubo mėgėjų gana daug, tik vadovę išsirinkome nelabai
stiprios sveikatos...
**********************************************************************************************************
  Sveikata
             BIOLOGINIS PAROS LAIKRODIs Mūsų kūnas ir siela gyvena tam tikru ritmu. Šis ritmas sustyguotas pačios gamtos, pagal saulės judėjimą, mėnulio fazes. Štai kaip atrodo para pagal šį laikrodį:
   24.00 – 4.00 val. – gimimo valandos (dauguma naujagimių šiuo laiku ateina į šį pasaulį).
 4.00 – 5.00 val. – ramybės valanda (žemiausias kraujospūdis).
 8.00 – 9.00 val. – meilės valanda (lytinės liaukos išskiria daugiausia lytinių
                               hormonų).
 9.00 – 10.00 val. – skausmo valanda (oda jautriausia injekcijoms, piūviams,
                                traumoms. Stipriausiai jaučiame skausmą).
10.00 – 12.00 val. –kūrybiškumo valandos. (Mūsų pilkosios smegenų ląstelės
                                Dirba efektyviausiai).
13.00 – 14.00 val. – virškinimo valanda (Net jeigu žmogus dar nevalgęs,
                                 skrandis būtent šią valandą išskiria daugiausia
                                 virškinimo sulčių).
14.00 – 15.00 val. – jėgos (stiprybės) valanda. (Visi raumenys dirba efektviausiai).
15.00 – 16.00 val. – meistravimo valanda (Pirštai šią valandą ypač paslankūs ir jautrūs. Geriausias laikas meistravimui, kruopštumo reikalaujančiam darbui).
16.00 – 17.00 val. – augimo valanda. (Greičiausiai auga plaukai ir nagai).
17.00 – 18.00 val. – pojūčių valanda. (Paaštrėja klausos, uoslės, skonio receptoriai ir pojūčiai).
18.00 – 19.00 val. – alkoholio valanda. (Alkoholis mažiausiai   kenkia kepenims).
19.00 – 20.00 val. – gražinimosi (kosmetikos) valanda. (Oda efektyviausiai
                                 Reaguoja į kosmetines priemones ir procedūras).
20.00 – 22.00 val. – jausmingumo valandos (kamuoja neaiškumas, ilgesys,  aštriausiai išgyvenama vienatvė).
24.00 – 2.00 val. – aklumo valandos (staigiai sumažėja regėjimo aštrumas).
 
 
                           Pagal „KLAIPĖDOS“ laikraščio rekomendacijas
                                                            2010.10.07.
 
                         BIOLOGINIS MŪSŲ ORGANŲ DARBO LAIKRODIS
 
 1 – 3val.aktyviausios kepenys;                  13 – 15val. aktyviausias plonasis žarnynas;
 3 – 5val.aktyviausi plaučiai;                        15 – 17val. aktyviausia šlapimo pūslė;
 5 – 7val.aktyviausias storasis žarnynas;   17 – 19val. aktyviausi inkstai;
7       – 9val.aktyviausia kasa;                          19 – 21val. aktyviausia kraujotaka;
10– 11val. aktyviausias skrandis;                21 – 23val trigubas šiltintojas;
11 – 13val. aktyviausia širdis;                       23 – 1val.   tulžies pūslė.

******************************************************************************************************
 
 
TYLA (tęsinys, pradžia praeitame Nr. dar bus „Svetingumas“ ir „Meditacija“.
Kodėl tai padeda? Mūsų kasdienybė persmelkta triukšmo – surasti tylią oazę, kai nesigirdi nei gatvės triukšmo, nei
kaimynų leidžiamos muzikos gana sudėtinga. Tačiau ji būtina, norint pajusti vidinę ramybę ir rasti atsakymus į mums
svarbius klausimus. Tyla padeda giliau pažvelgti į save, įsiklausyti į emocijas, į viduje slypinčius klausimus.Tyrimai rodo,
kad net menkiausias triukšmas kelia stresą, todėl, norint pabėgti nuo įtampos, tyla gali būti vienas iš būdų tai padaryti.
Kaip tai pasiekti? Skirkite sau tylos pasimatymus, kurių metu galėtumėte pabūti tik su savimi. Išeikite pasivaikščioti į
parką, o gal tiesiog pagulėkite vonioje. Neužsiimkite pašaliniais darbais, netikrinkite mobiliojo telefono, neklausykite
muzikos. Mėgaukitės Jus užplūdusia tyla ir ramybe, pajuskite, kaip ji apglobia visą Jūsų kūną. Stebėkite aplinką ir
leiskite jai „žaisti“ su Jumis.
 
Redaktorė, korektorė, sekretorė Aldona Marija Gedvilienė
http://www.kjpzb.lt ; e-mail aldonamarija2@takas.lt;amgedv@gmail.com; telef.862033739
 
 
                                         
 
 
                               
 
 
 
 

 
 
*************************************************************************************************************************
 
                                                                                               
************************************************************************************************* 
                                                           
                             
                                                                     
                               *********************************************************************
 SVEIKATA
VIENUOLIŲ TAISYKLĖS KASDIENINIAM GYVENIMUI
Viso keturios taisyklės: 1.ritualai, 2.tyla, 3.svetingumas ir 4.meditacija


KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debreceno61)
         16 val.
               
INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
862033739-pirm.
Aldona Marija
867643478-p.pavaduotoja Staselė
860448571-p. pavaduotoja LIUBA
            
Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį – to mėnesio Šventė!
29/078 lrugpiūčio mėnesio ŠVENTĖ...ji vyks...dar nežinome...
            
Registruojame norinčius keliauti.
            
 
 
                                                

                                          
 
 
 


Asiliepimas apie laikrštėlį 14-36:

1.Sveikinu
Klaipedos pensininkus isvysčius audringa veikla , kaip
įdomiau linksmiau praleisti savo gyvenimo saulelydį ir visikai būti
abuojiems kas dedasi laisvoj Lietuvoj .Jūs matote kad Lietuva
nyksta,žmones bega is laisvos Lietuvos , gal ir jūsų anukai jau lenkia
nugaras užsienio turtuoliams , o mūsų šalis pasipildo spalvotaisiais is
Azijos , Afrikos ir pan. tad kas gi liks iš mūsų .Kodėl jus tylite
kada Žemaitijoje didziulĖ gresmĖ užtersti pozeminius vandenis
leidžiant Amerikos Sevronui išgauti ir pardavinėti Lietuvos žemes
turtus ir is to krautis milijardinius pelnus . Kodėl jus tylite kai
ruošiamasi leisti svetimšaliams pirkti Lietuvos žemę o lietuviams TEKS
SAVO ŽEMEJE BUŪTI svetimsaliŲ samdiniais . Tad gal geriau uŽsiimkite
paraŠŲ rinkimu Referendumui kad nebutu isparduota Lietuvos zeme o ne
pensininku kuniskais malonumais .Sveikinu jus ir linkiu kad jusu
gretose esntys profesoriai , mokslu daktari ir jus visi uzsiimtumete
naudinga veikla tevynei siuo kritiniu Lietuvai laikotarpiu .
Pranas

Parašiau atsakymą

Labas rytas, kaip pastebėjote (jeigu pastebėjote) mes dar tik kuriamės - tai mūsų veiklos pradžia
neturime neduoda net patalpų mūsų veiklai - tai viena, o antra - Lietuvoje pensininkai visiškai
persona non grata, o visi Lietuvos reikalai mums nėra svetimi - prisidedame prie protingų akcijų.
Gal pasakysite, kas pasirūpins mumis, Jumis (kai būsite pensijoj) jeigu ne mes - šiandieniniai
pensininkai - mums šiandien reikia gyventi, o mes esame beteisiai ir neturime Lietuvoje jokio statuso, ar Jums tai žinoma? Tautinėmis mažumomis yra rūpinamasi Klaipėdoje jie turi savo centrą), o mes nulio vietoje, gal suprasite pagaliau vieną kartą...



**************************************************************************

Naujausias "MŪSŲ ŽINIŲ" Nr.13(35)

 

 

                                              
 
KIEKVIENĄ ANTRADIENĮ IR KETVIRTADIENĮ   RENKAMĖS „TROBOS“ kavinėje (Debreceno61)
         16 val.
               INFORMACIJA TEIKIAMA TELEF.
Pirmin.Aldona Marija
862033739
             
pirm.pav.
 Liuba Kruminienė
860448571
               
867643478-p.pavaduotoja Staselė
           
Naujų Metų ŠVENTĖ 2/01 16VAL.
 Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį –šį mėn. Šventė bus -30/01 ji vyks
„Trobos“ kavinėje
            
Bus įdomių Npaskaitų, sekite informaciją...mūsų svetainėje: http://www.kjpzb.
lt
            
 
 
 

      KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ   
                                     BENDRIJA
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
Kodas302758598 sąsk. Nr.LT137044060007819519                                                                         Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                          Klaipėda 2013-12-31
                                „AUKSINIS RUDUO“ Nr.1
Pavadinimo autorius gerb. SAULIUS SAVICKIS – org.“MŪSŲ MIESTAS KLAIPĖDA“ PREZIDENTAS
                                                           
             SU NAUJAIS 2014 METAIS!
IR LAIMĖS IR DŽIAUGSMO IR SAULĖS !
                                                                                    Nuotrauka iš žurnalo „Prie kavos“
                                                           
SVEIKINAME VISŲ MŪSŲ MYLIMĄ KLAIPĖDOS UNIVERSITETĄ
GIMIMO DIENOS PROGA (
įkurtas 1991-01-01)
                                                                                          
            KRISTIJONO DONELAIČIO METAI 300 metŲ nuo jo GIMIMO...
„Rods, - tarė Selmas, - nei vienam klastot nepareitis,                                                              
O lietuvninkams dar juo daugiau nepritinka.                                              
Žinot, juk visi, kaip kožnas Lietuvą giria                                                                 
Ir kaip daug svetimų žmonių, kad mus pamatytų,                                                       
Iš visų kampų šio svieto jau susibėgo“...
Kristijonas Donelaitis – liuteronų kunigas, garsiausias ir praktiškai pirmasis lietuvių poetas – gimė 1714 m.
sausio 1 d. Lazdynėlių kaime (dabar išnykęs; Gumbinės parapija, Mažoji Lietuva; dabar Gusevo rajonas,
Karaliaučiaus sritis, Rusija). 1731–1736 m. mokėsi Karaliaučiaus katedros kolegijoje, 1736–1740 m. studijavo
Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740–1742 m. dirbo Stalupėnų
(dabar Nesterovas) mokyklos kantoriumi (mokytoju ir bažnytinio choro vedėju), 1742–1743 m. – Stalupėnų
mokyklos rektoriumi (vedėju). 1743 m. spalio 21 d. gavo kunigo šventimus ir buvo paskirtas į Tolminkiemio
liuteronų parapiją, kurioje kunigavo 1743–1780 m., iki pat mirties. 1744 m. spalio 11 d. vedė mirusio Stalupėnų
mokyklos rektoriaus našlę Anną Reginą Ohlefant (†1795); vaikų nesusilaukė. Be tiesioginių savo pareigų, kurios
padėjo gerai pažinti parapijos gyventojų valstiečių materialinį ir dvasinį gyvenimą, Donelaitis užsiiminėjo statybomis,
mechanikos darbais, sodininkyste. Tolminkiemyje pastatė naują mūrinę bažnyčią, mokyklą ir klebonų našlių namus,
rekonstravo kleboniją. Konstravo fizikinius prietaisus (pvz., barometrus ir kt.), muzikos instrumentus (pvz., klavesinus,
fortepijonus). Taip pat jis sukūrė poemą „Metai“, parašė pasakėčių lietuvių ir eilėraščių vokiečių kalbomis. Gyvenimo
pabaigoje, nuo 1775 m., įsivėlė į bylinėjimąsi su Tolminkiemio karališkojo dvaro valdytoju (amtmonu) dėl dvaro,
bažnyčios ir valstiečių žemių separacijos (atskyrimo); atstovavo bažnyčios ir valstiečių pusę; priėmus kompromisinį
sprendimą byla buvo baigta po Donelaičio mirties (1790).Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d.
Tolminkiemyje (Gumbinės apskritis, Mažoji Lietuva; dabar Čistyje Prudy, Karaliaučiaus sritis, Rusija). Palaidotas
Tolminkiemio bažnyčioje.

                                                                          
                                                                          
          SUSIMĄSTYKIME, nes neišvengsime...
     Ilgokas  gyvenimo stebėjimas leidžia pamatyti tai, ko nepastebi gimę anksčiau, o tai yra svarbūs pastebėjimai
pagyvenusių žmonių gyvenimo pilnavertiškumui pagerinti: pirmiausia, kas labai gaila – visiškas Prezidentės,
Vyriausybės ir Seimo abejingumas šitai problemai (pensininkų laisvalaikis visiškai nereglamentuotas) ir iš to
išplaukiantis savivaldybių abejingumas. Ar galima kaip nors pataisyti šitą padėtį – įsitikinau – galima, tik tai reikalauja
didelės kantrybės ir pastovios kovos . Atliktas didžiulis darbas, kad tai įsitikinti. Deja, rezultatai dar ne tokie, kokių
tikėtasi, tačiau  reikalas pajudintas iš mirties taško.                                                                                                                                 
Truputį nukrypsime nuo pradėtos temos ir panagrinėsime, kam viso to reikia, tuo labiau, kad dažnas manęs klausia:
kam Tau to reikia? (atsakymą surasite tekste). Pabandysiu atsakyti.                                                                                                                          Peržvelkime žmogaus gyvenimo etapus: kūdikystė, paauglystė, jaunystė, branda, vėlyvoji branda, senatvė – visi žmonės praeina šiuos etapus ir kiekvienas iš jų yra atitinkamai svarbus. Visų nenagrinėsiu tik aptarsime vėlyvą brandą ir senatvę. Kodėl? Todėl, kad šiame etape esu šiandieną ir geriausiai tas problemas galiu
išanalizuoti, papasakoti. Kaip žmogus jaučiasi vėlyvoje brandoje? Atsakymas priklauso nuo to, kokioje situacijoje jis
randasi šitame savo gyvenimo tarpsnyje: jeigu sveikata leidžia – jis yra savarankiškas ir pilnavertis žmogus, gerai jeigu
finansiškai yra nors vidutiniškai apsirūpinęs ( jei pensija maža gal vaikai paremia?). Dažniausiai jaunoms šeimoms
pačioms reikalinga pagalba ir dažnai tėvai yra priversti remti juos (atiduoti savo pensiją) dėl ko priversti gyventi kartu
ir padėti auginti anūkus ir tai sudaro sąlygas visiškam savarankiškumo praradimui: atimta teisė tvarkyti savo gyvenimą,
valdyti savo pinigus, privalo gyventi tik dėl vaikų ir anūkų tuo prarasdami galimybę gyventi pilnaverti gyvenimą,
susidaro visos sąlygos nepilnavertiškumo kompleksui susidaryti: duktė dažnai net mobiliuoju telefonu neleidžia
naudotis (tai tikras faktas). Suprantama, kad tokiose sąlygose žmogus nebeturi galimybės vystyti savo protinių
sugebėjimų ir palaipsniui praranda protinį aktyvumą, kuris veda į silpnaprotystę...Dar blogiau, jeigu toks žmogus
visiškai izoliuotas nuo išorinio pasaulio – neleidžiama dalyvauti bendraamžių kolektyvuose (kol kas dar ir sąlygos
menkos juose dalyvauti, nes mūsų Nepriklausomoje Lietuvoje niekas neskiria tom problemom dėmesio). Arba viskas
palikta likimo valioje arba trukdoma vystyti tokią veiklą ir taip mūsų Šalyje vykdoma tokia politika, kad žmogus netektų
ne tik galimybės aktyviai gyventi, bet ir sudarytos visos sąlygos silpnaprotystei atsirasti, taip prarandamas ir žmogiškas
orumas. Kiek tokio solidaus amžiaus žmogus gali sėdėti prie lango ir stebėti aplinką, neturėdamas galimybės gyventi
aktyvų gyvenimą, nenuostabu, kad jausdamas gyvenimo beprasmiškumą ir apie savižudybę pagalvoja, nes dažniausiai
supranta, kad už namų slenksčio niekam jis neįdomus, puikiai supranta (kol dar sugeba galvoti), kad Valstybė,
kurioje jis gyvena – nieko nedaro, kad jis turėtų pilnavertį gyvenimą senatvėje...Tai viena šitos problemos pusė. 
Panagrinėkime, kaip jaučiasi žmogus, kai ateina laikas pensijai ir jis netenka darbo, netenka kolektyvo, kuriame jis
ilgiau ar trumpiau dirbo – prieš akis atsiveria tuštuma (jeigu turi vaikus tampi jų vergu – susidaro jau minėta
atmosfera), o jei neturi – lieki vienas ( laimė, jeigu dar sutuoktinis gyvas) tarp keturių sienų...Gerai, jeigu susidomi
veikiančiais mieste pensininkų kolektyvais, bet ten patekęs supranti – jie niekam nereikalingi – žmonės dirba
visuomeniniais pagrindais, stengiasi, tačiau lieka valdžios nesuprasti ir neremiami...paliekami likimui...Kaip būtų gerai,
kad mieste būtų Pensininkų centras (analogiškas Tautinių mažumų centrui), kuris reikalingas 40000 senjorų, dabar
esančių mieste.! Kiekvienas žmogus, nors kiek mąstantis supranta, kad visų laukia toks likimas – gimei, reiškia ir
senatvės sulauksi, tačiau tas gyvenimo periodas kol dar jautiesi pilnaverčiu žmogumi ir dar gali būti visuomenei
naudingu, bet nerandi nieko kas padėtų įgyvendinti šitą poreikį – jautiesi kaip atstumtos kastos žmogus. Lieka tik
stebėtis, kaip visi tie, nuo kurių priklauso šiandieninis gyvenimas gali būti tokie abejingi, žinodami, kad ir jie sulauks
tokio pat gyvenimo laikotarpio? Šį kartą nekalbėsime apie tuos (nors ir reikėtų) kurie tapo jau karšinčiais, t.y. apie
tuos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegali savimi pasirūpinti. Paliksime šitą temą kitam kartui, taip kaip ir
apie hospiso (tai stacionaras jau pasmerktiems mirti, kad galėtų oriai, padorioje aplinkoje, šalia tam reikalingų
specialistų pabaigti savo būtį šioje žemėje. (p.s.labai gera vieta tokiam tikslui būtų buvęs odos- ven. ligų dispanseris
Kulių Vartų gatvėje!) būtinumą mieste. Norėčiau priminti, kol dar esate darbingi, sėdite valdžioje, kodėl nepagalvojate,
 nesusimąstote apie tai, kad žmogus, baigęs savo darbinę veiklą turėtų visas sąlygas pilnaverčiam tolimesniam
gyvenimui, jau nekalbant apie mažas pensijas ir žmogiško orumo naikinimą, nors būtų tinkamai pasirūpinta
oria senatve. Juk seni žmonės nėra prašalaičiai – tai visų tėvai ir seneliai – tai tos pačios šeimos nariai –
Klaipėdos - Lietuvos šeimos nariai.
pagarbiai Aldona Marija Gedvilienė Klaipėdos Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos pirmininkė. http://www.kjpzb.lt, e-mail aldonamarija2@takas.lt; amgedv@gmail.com; telef.862033739; 866673965;
Klaipėda 2013-12-22.
                                                                           
MŪSŲ KŪRYBA         GEMA PANGONIENĖ                        
 2014 metų belaukiant
Mano sieloj kažkas jau vyksta,
Naujųjų arkliai nenustygsta,
Kviečia aikštėn eglės kvapas,
Žybsi žaliaskarės šakos.                                               
                                     Pasikinkę arklius snaigės,
                                      Lekia žemėn iš padangės,
                                      Įvairiausio rašto, dydžio,
                                      Nesudužę nuo to skrydžio.
 Iš dangaus jos šventos kris,
Mūsų žemę padabins.
Nors nešliaužios jau gyvatės,
Bus klajonių arklio metuos.
                                      Prakaltėlėj stovi ėdžios,
                                      Ten ramybę skleidžia Jėzus,
                                      Rasi laimę artimą apkabinęs,
                                      Skleis palaiminimą Jėzus gimęs.
Blyksinčios languos girliandos,
Tiksinčios lyg mažos širdys,
Viltingos šviesos įžiebs,
Meile, gerumu užlies.
                                     Saulės spindulių netekę,
                                     Uždegsim pašventintą žvakę,
                                     Nušvies veidus viltinga ugnis,
                                     Prisikėlimo jėga atgis.
                                                                         
 Aldona Marija praneša: metai rieda į pabaigą, sunkūs buvo mums, mes taip ir neturime patalpų savo veiklai...
Peržvelgus paskutinius įvykius galima pasakyti buvo produktyvus laikotarpis: mes su Trečio amž. Universiteto direktore
Irena Linkauskiene dalyvavome labai svarbiame Nevyriausybinių Organizacijų FORUME (e-mailu gavome kvietimus).
Projektą finansavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Forumo programa labai plati, savais žodžiais komentuojant:
numatoma atlikti labai daug darbų, nes į šį projektą yra įsijungę įvairiausių sričių specialistai: mokslininkai, verslininkai,
įvairų projektų vadovai, NVO informacijos ir paramos centro vadovas Martinas Žaltauskas, Arūnas Kučikas -
LR socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovas, Ramūnas Dilba –Finansų ministerijos Europos Sąjungos
struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas, Vilma Gabrieliūtė – NVO Programos
Lietuvoje projektų priežiūros vadovė ir, kt. Forumas vyko Vilniaus savivaldybėje, meras A.Zuokas pasveikino visus
dalyvaujančius forume. Sveikinimo kalbą pasakė LR Socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimantė Pabedinskienė.
Ji  pasakė – nebijoti svajoti. Ieškoti koordinavimo sprendimų tarp vyriausybės ir savivaldybių, pilietinis požiūris į
užimtumo klausimus, bazės stiprinimo – finansavimo problemas. Finansiniai instrumentai bus plečiami tie, kurie
ateityje turės pridėtinę vertę. ( tai surišta su verslumo skatinimu). Būtina atkreipti dėmesį į  NO veiklos stiprinimo  
klausimus. Yra nauji Europos Sąjungos projektai. Mūsų įžvalgos, idėjos, svajonės turi galimybių kartu su Europos
Sąjungos projektais. Panašūs renginiai turi vykti ir savivaldybės lygmenyje.  Suremti pečius, kad būtų stiprus
bendradarbiavimas.
       Forumo vedančioji Birutė Kurgonienė labai kūrybiška ir geranoriška asmenybė, gal todėl forume vyravo šilta ir
geranoriška aplinka. Kaip suprantate – tiek daug pranešimų pakomentuoti šiuose puslapiuose tikrai neįmanoma,
nors galiu pasakyti tik tiek, kad įsigijome daug adresų, daug pažinčių ir geranoriškų pažadų padėti, o tai, kaip
suprantate, vertinga informacija. Gaila tik dėl to, kad visų norai geri, bet pažiūrėsime kada ir kiek bus...Aplamai
forume sužinojome daug naujos informacijos, kiek jėgos leis – panaudosime praktikoje, nors žinant mūsų vyriausybės
apsisukimų greitį...Ateitis parodys, kokie bus rezultatai, nors dabar jau bus sunkiau apkaltinti neveiklumu...Padarė –
pateisino savo neveiklumą, o dabar lieka laukti konkrečių darbų... Tai svarbiausias praėjusio laikotarpio įvykis...                                              Šiaip mūsų Bendrijos gyvenimas vyksta įprasta vaga – gyvename pagal numatytus darbo planus. Po Naujų Metų šventės aptarsime savo atliktus darbus, išanalizuosime klaidas, kad gyvenimas vyktų įdomiai ir prasmingai. Ne už kalnų mūsų gyvavimo dviejų metų sukaktis, gal kas pagerės ir pas mus, laukiame mūsų miesto savivaldybės supratingumo ir tvirtai tikime, kad pavyks įgyvendinti mūsų pagrindinį tikslą – įkurti mieste Pensininkų centrą – Tautinių mažumų analogą... Mes labai dėkingi „Trobos“ kavinei už svetingumą ir supratingumą, yra dar Žemėje gerų Žmonių, AČIU visiems direktoriams..
                                                                             
 Dar galiu pasidžiaugti, nors ir už savo asmeninius pinigus, bet lankiau seminarą „Veiklos dokumentų rengimas ir
valdymas bei profesionalus biuro administravimas“, gavau pažymėjimą, būtų galima tvarkyti visus mūsų dokumentus,
tačiau neturime kur juos padėti, tai laukiame patalpų...                                                                           
Kelios akimirkos iš seminaro: Seminarą vedė Nina Šukelienė, tai aukštos kvalifikacijos specialistė, todėl
seminaras tikrai visiems buvo labai naudingas jau vien todėl, kad sužinojome visus adresus reikiamai informacijai rasti. 
*      NINA ŠUKELIENĖ - Būsimosios knygos „Knyga biuro darbuotojams ir ne tik jiems: įstaigos darbo organizavimas, raštvedyba,
etiketas“ autorė;
*      Profesinio žurnalo „Biuro administravimas“ redkolegijos narė ir vyriausioji redaktorė, UAB „Pačiolis“ (2003 – 2004 m.);
*      Įvairių straipsnių specializuotoje spaudoje ir „Verslo žiniose apie raštvedybą, biuro darbo organizavimą etiketą versle autorė;
*      Konsultuoja bakalaurus ir magistrus rengiant pranešimus konferencijoms;
*      Vilniaus miesto savivaldybėje ir kai kuriose Lietuvos įmonėse įgyvendino projektus, skirtus raštvedybos sistemų analizei,
modeliavimui, diegimui (1997 – 2002 m.);
*      Verslo technologijų katedros Verslo vadybos fakultete VGTU lektorė (nuo 1993 m.);
*      Baigė Verslo administravimą (MBA) Vilniaus technikos universitete ir Hendersono (JAV) universitete (1992-1994 m.);
*      Techninis asistentė, praktikų vedėja VISIS (VGTU) ir VTU (1979 – 1993 m.)
           Seminaras vyko 2013-11-15 ir taip keletas seminaro akimirkų.
(nuotraukos visos yra e-mail variante - laikraštėlį gauna visi mūsų KJPŽB nariai).

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Nuotraukos A.M.Gedvilienės                    
                                                                            
        SVEIKATA
                      LAURO LAPAI
 
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Lau
NUSIPIRKTUS PARDUOTUVĖJE LAURO LAPUS, PRIEŠ NAUDODOJIMĄ, GERAI NUPLAUKITE BĖGANČIU
 ŠALTU VANDENIU
.
Mes labai nuvertiname šį prieskonį. Iš sanskrito kalbos išvertus jo pavadinimas reiškia „jėgos lapas“. Jis gydo
lytinę-šlapimo sistemą, cistitus, poliartritus. Pastebėta, kad lauro lapas balina dantis ir valo dantų emalį.
Lauro lapas – vyriškas augalas, tad moterims juo piktnaudžiauti nereikia. Lauro lapai naudingi gydant prostatitą,
didina lytinę potenciją. Lauro lapas naudojamas ne tik kaip prieskonis. Jis naudojamas liaudies medicinoje .Gerai
pagerina apetitą, ir padeda geram maisto virškinimui. Turi antimikrobinių savybių. Lauro lapais liaudies medicina
gydo artritą ir podagrą. Iš lauro lapų aliejaus gaminama lauro lapų tepalas, kuris plačiai naudojamas gydant
paralyžių, traukulius ir reumatizmą.
Griežtai draudžiama lauro lapus naudoti nėštumo metu
Cukraligės gydymas lauro lapais
10 lauro lapų užpilti trimis stiklinėmis verdančio vandens ir leisti nusistovėti 3 valandas. Patariama gerti
po ½ stiklinės 3 kartus per dieną.Po to patariama padaryti 10-15 dienų pertrauką ir pakartoti iš naujo.
Gerklės vėžio gydymas lauro lapais
Vieną stiklinę gerai susmulkintų lauro lapų užpilama puse litro degtinės. Laikoma 14 dienų šiltoje ir tamsioje vietoje,
pastoviai sukratant. Nukošti. Šią tinktūrą patariama gerti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną likus 30 min iki
valgio.
Lauro lapai gydo alergiją
Vieną įpakavimą lauro lapų sudėti į puodą su vandeniu ir virinti 0,5 litro vandens 2-3 minutes.Po to nuovirui duoti
nusistovėti (geriausiai tai daryti termose), nukošti .Gydant patariama vaikui duoti po 2-3 lašus į burną 2 kartus per
dieną.
Vyresniems vaikams galima duoti iki 10 lašų 2 kartus per dieną, didinti dozės nereikia, nes ši ištrauka yra stipri. Šia
ištrauka galima įtrinti vaiko odą porą kartų per dieną.
Esant sąnarių skausmams, mėšlungiui, paralyžiui :
30 gramų smulkiai susmulkintų lauro lapų   užpilti 200 g linų arba saulėgrąžų aliejumi, laikyti šiltoje vietoje 10 dienų ,
nukošti , nuspausti .Naudojama įtrynimams.
 
Inkstų nepakankamumas:
1 arbatinį šaukštelį lauro lapų užpilti 2 verdančio vandens stiklinėmis ir pavirinti ant stiprios ugnies 5 min. Leisti
nusistovėti 2 valandas. Patariama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną.
Dar senovės medicinoje kaip vaistą lauro lapus naudojo nuo nervinio jaudulio, veido nervo paralyžiaus, padeda nuo
kepenų auglių, nuo sąnarių skausmo
Lauro lapai padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, be to padidinus dozę tampa puikia vėmimą sukeliančia
priemone. Lauro vaisiai naudojami vėžio gydymui  
Lauro lapų aliejų galima naudoti sumušimų ir raumenų patempimui gydyti, o be šito dar galima panaudoti kaip
nuskausminančią priemonę esant ausų uždegimui. Aliejus naudojamas įtrynimams esant paralyžiaus atvejams. 
Aliejų pasigaminti visai nesudėtinga: 30 gramų susmulkintų lauro lapų užpilti 200 g geru aliejumi , padėti būtinai
šiltoje vietoje .Laikyti 6 dienas.po to nukošti, nuspausti.
Jeigu kas nors susirgo užkrečiama liga , galima dezinfekuoti ligonio kambarį. Tam reikia 5-7 lauro lapų. Puode
užpilkite juos stikline stipriai verdančiu vandeniu , uždenkite dangteliu ir leiskite nusistovėti 15 minučių.
Po to išpilstykite skystį į lėkštutes ir pastatykite ligonio kambaryje.Po kurio laiko lauro lapų kvapas pasklis po
kambarį ir išvalys jį nuo bakterijų.
Jei jūsų vaikas prastai užmiega- užsiūkite į jo pagalvėlę keletą lauro lapų.Jų kvapas puikiai ramins jūsų vaiką.
Sergant cukralige, ir kaip imunitetą stimuliuojančią ir antibakterinę priemonę galima naudoti taip paruoštus
lauro lapus:
vidutinio didumo lauro lapų užpilti stipriai 3 stiklinėmis verdančio vandens, leisti nusistovėti 3 valandas; gertino puse
stiklinės tris kartus per dieną.
Esant odos uždegimams galima pasigaminti lauro lapų aliejaus. Pusantro valgomojo šaukšto susmulkintų lauro
lapų užpilama 1 stikline išvalytu augaliniu aliejumi, laikyti vieną savaitę vėsioje tamsioje vietoje( ne šaldytuve).Po savaitės nukošti.  
Sąnarių valymas
30-35 lauro lapus susmulkinkite, užpilkite 300 mililitrų šilto vandens, pastatyti ant ugnies ir užvirinti. Virinti 5 minutes.
Gautą nuovirą, nenukoštą supilti į termosą` ir laikyti 5-6 valandas kad prisitrauktų.Po to gautą skystį nukoškite.
Patariama gerti po truputį 12 valandų bėgyje mažais gurkšneliais su pertraukomis ne mažiau 20 min.
Tokią procedūrą reikia daryti 3 dienas iš eilės, po to padaryti savaitę pertrauką ir vėl pakartoti.
Užpilo naudojimo metu patariama valgyti daugiau daržovių. Sąnarių valymo rezultatas bus matyti jau po 2-3 savaičių.
Pasijaus lengvumas kojose, sąnarių judrumas, sumažės traškesiai, lengviau lipsite laiptais.
Sąnarių valymo procedūrą su šiuo užpilu reikia pravesti 1 kartą į 3 mėnesius metų bėgyje.Po to 1 kartą metuose.
Prieš pradedant procedūras , patariama išsivalyti žarnyną, kad nebūtų alerginės reakcijos.
Sergant įvairios formos reumatu padeda tepalas iš susmulkintų lauro lapų ir sviesto.
Tepalas:1 dalį kavamale sumaltų lauro lapų sumaišyti su 2 dalimis truputį patirpusiu sviestu, gerai išmaišyti,
leisti prisitraukti įdėjus su indu į kitą indą su karštu vandeniu ir palaikius 30 min, atšaldyti ir naudoti įtrynimams
skaudamoms kūno vietoms.
Taip pat naudojamas ir lauro lapų aliejus:
1 pakelį sumalto su kavamale lauro lapų sumaišyti su 200 gramų gero aliejaus, leisti nusistovėti 1 savaitę, po to
nukošti ir galima daryti įtrynimus .Toks aliejus padeda užsigavus ,išnirimams , paralyžių atveju, patempimams,
greitai nuima skausmą.(laikyti šaldytuve).
Lauro lapų aliejus naudojamas esant chroniškiems holecistitams(geriama po 10-15 lašų su pienu,
kefyru ar arbata 2-3 kartus per parą.
Lauro lapų tinktūra laikyti uždarytame inde.
 Paimti nuplautų 50 gramų lauro lapų, gerai juos susmulkinkite, užpilkite juos puse litro geros degtinės, leisti
nusistovėti šiltoje vietoje 10 dienų geraiuždarytame inde. Po to nukošti ir laikytitinktūrąšaldytuve.
NAUDOTI TIK ĮTRYNIMAMS.
Lauro lapų tepalas
Paimti 50 gramų nuplautų lauro lapų ,sumalkite smulkiai su kavamale. Ištirpdinti 100 gramų sviesto( ar taukų),
sudėti sumaltus lauro lapus ir kaitinkite ant mažos ugnies periodiškai maišydami 30 min.Po to nukoškite, Gautą tepalą
laikyti šaldytuve. Jį naudoti įtrynimams esant sąnarių skausmui, užsigavus, išnirimams ir patempimams gydyti.
Lauro
lapų tepalas padeda visam laikui atsikratyti reumato, traukulių ir paralyžiaus.
Sergant diateze ir alergija lauro lapas naudojamas vonios metu .Voniai pasiruošti 1 litrą lauro lapų nuoviro,
nukoškite ir įpilkite į vonią. Vonios priėmimo laikas 10-15 minučių.Po lauro lapų vonios oda netrinama , o atsargiai
nusausinama labai minkštu rankšluosčiu.
Jau labai seniai lauro lapai liaudies medicinoje buvo naudojami nuo migrenos. Užtenka 2 lauro lapus
užvirinti 1 stikline verdančio vandens .Gerti patariama nedideliais gurkšneliais visos dienos bėgyje.
Sąnarių skausmas, patempimai, sumušimai: 3-4 lauro lapus reikia virti 1 litre vandens 15-20 minučių.
Gautą nuovirą reikia įpilti į vonią. Tokia vonia ne tik atpalaiduos raumenis, nuims sąnarių skausmą, bet ir garantuos
stiprų naktinį miegą.
Nuo pleiskanų. Įpilkite 10-15 lašų lauro lapų eterinio aliejaus į jūsų mėgstamą šampūną ;po 2-3 savaičių jūs
pamiršite šią problemą.
Kovai su kosuliu, skausmu gerklėje ir kitomis nemaloniomis pasekmėmis susidūrus su peršalimu galima
pasigaminti pastą iš lauro lapų nuoviro ir medaus. Į nedidelį puodą dedame 30 g lauro lapų, užpilame 600 ml
šalto vandens, užviriname , sumažiname ugnį iki minimumo ir viriname iki tol, kol skystis nesumažės du kartus.
Nuovirą nukošiame ir sumaišome su medumi. Gauta pasta įtriname nugarą ir krūtinę nakčiai.


                                                                            
Tęsinys ir pabaiga. Pradžia Nr. 20-42
PALAIMINIMAS GYVENIMUI. RYŠYS IR SANTYKIŲ        
                     PABAIGIMAS SU IŠĖJUSIAISIAIS
                                                Kazimieras D. Daugėla
Knyga parengta pagal 2012 m. Kazimiero D. Daugėlos seminarą „Ryšys su
išėjusiaisiais. Vėlines palydint“.
Daugiau informacijos apie mūsų organizuojamas paskaitas, seminarus ir
mokymus įvairiomis temomis (vyras-moteris, tėvai-vaikai, ligos ir sveikata ir kitas)
Kada ryšys su mirusiaisiais mums tampa našta?
Tada, kai nenorim, arba nesugebame išgyventi išsiskyrimo skausmo. Ne pati mirtis
apsunkina gyvųjų gyvenimą, o neišbaigtas gedėjimo procesas. Dažnai mirusio žmogaus likimas, ypač anksti
išėjusiojo, gąsdina gyvuosius: „Jei taip atsitiko jam – tai gali atsitikti ir man“. Tai trukdo gedėjimui ir likimo
priėmimui – tuomet slaptas vidinis gedėjimas gali trukti net visą likusį gyvenimą, o atsisakytą priimti likimą gali
imtis kartoti vėliau atėjusieji. Taip kartais vaikai gyvena liūdesy, „įklimpę“ į kompiuterį, nesugebantys išeiti į
gyvenimą, mokytis. Lyg privalėtųlikti namuose, šalia. Čia įvairūs paguodimai, racionalizacijos, kaip „viskas bus gerai“,
„jiems ten gerai“ (iš kur mes žinome???), „paleisk“ ir kt., mažai padeda. Arba tampa tuo, kas padeda dabar, sąskaita
išgyvenimo ir to išėjusiojo likimo „išstūmimo“ su visomis pasekmėmis. Neįmanoma „paleisti“ to, ko visa širdimi
nepriėmėme – jo gyvenimo ir likimo. Kol juo „nepasisotinome“, kol jis neužpildė mūsų širdžių dėkingai už jo gyvenimą
jo likimui, kuris ne atėmė, o visų pirma – dovanojo tam tikram laikui artimąjį. „Ačiū tau, aš priimu“. Ir ramus palaikymas
tame, kol širdis užsipildo. Vis daugiau. Tada savaime atsigręžiame į gyvenimą – mums paliktą, perduotą.
 
Ar po artimojo mirties viskas prarasta?
Kai kurie gyvena taip, kad atėjus išsiskyrimo laikui su artimuoju, pvz., nugyvenus 30 ar 40 metų, jaučiasi taip, lyg
būtų viskas prarasta. „Visą gyvenimą svajojome, ruošėmės, kad išėję į pensiją atsipūsim ir pagyvensim, o viskas
nuėjo šuniui ant uodegos, nes tu numirei“. Tokiais atvejais gyvenimas tampa beprasmis:
„Beprasmis be tavęs, praėjęs gyvenimas su tavimi – taip pat beprasmis, nes taip ir
nepagyvenom“. Žmogus įkrenta į tokį sunkų gedėjimą, iš kurio labai sudėtinga išlipti.
Taip atsitinka tuomet, kai žmonės begyvendami iš tiesų negyvena, o tik ruošiasi gyventi: „Kai padarysiu tą ar aną,
kai nudirbsiu darbus, kai išeisiu į pensiją“ ir pan.
 
Kas tokiu atveju gali palengvinti kančią ir gyvenimui įpūsti prasmės?
Padėti gali supratimas, kad iš tiesų, net jei artimas išėjo, niekas negali atimti tų metų,
kuriuos praleidom su juo kartu ir žengti į gedėjimą, neprarandant to gyvenimo turto, kuris buvo gyvenant su artimu,
brangiu žmogumi.
„Aš daug gavau iš tavęs per tuos pirmuosius metus, kuriuos buvai šalia. Ačiū už juos. Ačiū už antruosius, trečiuosius
metus, mėnesius, savaites, dienas, kai buvome kartu. Ačiū, ačiū,ačiū... Su kiekvienu prisiminimu, žingsniu per
praėjusį laiką – ačiū, ačiū...
 
Tikroji pagarba mirčiai ir mirusiems
Tie, kas bėga nuo mirties, tas iš tiesų ją pasivys. O tą žmogų, kuris gerbia mirtį ir geba
žvelgti jai į akis, mirtis lyg lydi per gyvenimą. Tačiau lydi jau visai kitu būdu. Padeda jampripildyti gyvenimą tos
pilnatvės, kurioje mes esame, kuri yra aplink. Matyt neatsitiktinai yra ir posakis „memento mori“ – prisimink kad mirsi.
Tai - kamaldulių ir kai kurių kitų vienuolių pasisveikinimo ir atsisveikinimo žodžiai. Žodžiai padedantys su pilna
atsakomybe ir meile nugyventi šią dieną ir gyvenimą kiekvieną dieną. Daug žmonių eidami į kapines daro tai galbūt
ne su visai ramia širdimi ir nejausdami to šilto ryšio, sujungiančio ir užpildančio kažką mumyse. Tik tokio santykio,
kai „aš apie juos prisimenu, blogai nekalbu ir aplankau kapus“, nepakanka širdies užsipildymui, ramybei. Tačiau
įdomu tai, kad būtent tada, kai mes iš tiesų gerbiame mirusiuosius ir jų likimus, kaip jiems teisingus (be priekaištų,
kad anksti pasiėmė), tada, kai iš tiesų širdies gelmėse gimsta dėkinga pagarba mirusiesiems, tada kai yra ta pagarba
ir jų gyvenimams į išėjimui, kaip likimo išsipildymui be apgailestavimo – tuomet mes jaučiame, jog mirusieji yra mums
draugiški.
Draugiški ir laiminantys mūsų šeimas, mūsų santykius, mūsų gyvenimus ir mūsų vaikus.
 
Geras santykis su išėjusiaisiais – palaiminimas gyvenimui
Nebūtinai mirusieji ir santykis su jais turi mus skaudinti. Jei mes galime savo širdyje žvelgt į mirusį ir pasakyti jam:
„Aš priimu tave – tiesiog priimu tave su tavo likimu“.
„Tu turi vietą mano širdyje. Kaip ir tavo dovanotas man gyvenimas. Ačiū“
Kai nebėra priekaištų, mes galime atsiverti tikram netekties, išsiskyrimo skausmui. O jis gali būti iš tiesų gydantis ir
praturtinantis, nes galim prašyti palaiminimo tų, kurių jau nebėra šioje žemėje. Kai mes nusilenkiam mirusių
likimams ir pasakom: „Taip, aš gerbiu tai, kas buvo su tavimi, tu turi vietą mano širdyje. Ačiū“ – mirusieji tampa
mūsų dalimi ir mūsų širdys užsipildo. Ir dėka šio santykio, mes galime tapti turtingesni. Tokiu būdu santykis su
išėjusiais gali stiprinti ir auginti.Šito aš jums ir linkiu.
Daugiau informacijos apie mūsų organizuojamas paskaitas, seminarus ir
mokymus įvairiomis temomis (vyras-moteris, tėvai-vaikai, ligos ir sveikata ir kitas)
galite rasti čia:
www.konsteliacijos-d.lt
Tel.: +370 620 91691, +370 637 74700
VŠĮ " Sisteminių sprendimų institutas"
Ne tik tuomet, kai sunku, bet ir kai norisi atrasti kažką naujo, augti, stiprėti santykiuose,
sprendimuose, meilėje ir gyvenime.

*********************************************************************************
*********************************************************************************
KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ

 

Su dideliu malonumu viską perskaičiau, noriu bendravimo, bet kol kas dar negaliu. Visos keliamos
 mintys tikrai aktualios, labai reikia patalpų, o dar daugiau- geranoriškų žmonių savivaldybėje.
Jaunesniems  atrodo, jog jie  brandaus amžiaus sulauks labai negreitai ir vyresnių žmonių reikalai jų
nejaudina, o viskas ateina taip greit..
.Visuomenė senėja, žmonių planetoje daugėja, pasenę žmonės tampa nebereikalingi, o jie, pamanykit,
 dar kažkokių norų pilni...Štai tada ir tampa patogu geriau pasislėpti už paragrafų, negu pasukti protą,
galvojant kaip senjorams padėti ir parodyti širdį.STASĖ VILKIENĖ


Laba diena,ieskodama informacijos apie foli per google netiketai radau jusu puslapi..negaliu neparasyti
..graziais darbais uzsiimate,puikus puslapis..vertinu ir dziaugiuosi uz jus..turite daug informacijos,gal ir
skaitote paskaitas..rasykite,kurkite,tai yra labai grazu ir reikalinga...sekmes jums..pagarbiai,maja,Šiauliai

 
Miela Aldona,
 
Tai kas daroma su jumis-jokia naujiena.Pati organizacijos kūrimo pradžia jos darbo ir darbo
vykdymo organizavimas, finansavimo ieškojimas yra labai sunkus ir daug laiko bei jėgų reikalaujantis
procesas, kurį pereiti kaip vadovas, gali ne kiekvienas.
Dabar, kada jūsų sambūris jau ,,gyvena", jungia didelę žmonių grupę ir (tikriausiai)
jau turi šiokių-tokių lėšų, bei realių galimybių ateityje ,,ką nors gauti"- va ir atsirado tokie,
kurie norėtų perimti Jūsų pareigas.Tiek gobšūs žmonės, tiek partijos, norinčios pastatyti nemažos NVO
vadovo vietoje savo klapčiuką.
Laikykitės ponia Aldona!Žmogus pats nežino ką gali, todėl kad ir kaip būtų sunku-kovokite ir
nepasiduokite.
Visiškai palaikau Tamstą ir Jūsų poziciją.
 Geros dienos Jūsų draugas (pavardė žinoma)
 Pagarbiai



Laba diena, gerb. Aldona Marija,

džiaugiuosi Jūsų energija ir dėkoju, kad nuolat primenate apie save. Perskaičius laikraštuką lydi labai pozityvūs ir šilti jausmai. Jūsų organizacijos veikla labai džiugina, tenkina įvairių skonių ir veiklos
sričių gama. Žinoma norėtūsi, kad būtų kuo daugiau žalių kortelių turėtojų:)) Dėkoju ir linkiu kuo geriausios sėkmės. Nepamirškite, kad dar
vis vyksta festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje".
Pagarbiai
Vita Petrauskienė



Sveiki p. Aldona,
 
Jūsų laikraštis kuo toliau, tuo labjau geresnis(bent mano akimis:)
Labai patiko ataskaita-kiek nuveikta!Šaunuoliai!Ir darbo pasiskirstymas (kortelės) atliktas vykusiai-man reikės apie kažką panašaus pagalvoti...
Labai džiaugiuosi, kad veikiate, išbalansuojate veikloje nieko (kaip ir mes)
neturėdami finansų, ir tikiuosi kad išliksite tokie dori, teisingi ir draugiški visada.Mano svajonė sulaukti tokio laiko kai Klaipėdoje bus tik niekam
nepriklausomos ir neperkamos NVO...
Tuo pačiu norėčiau paklausti ar nežadate savo laikraštyje kada nors aprašyti kokia padėtis yra su III-io amžiaus institutu?Visokios kalbos sklando mieste, niekas nieko nežino...Lyg-ir tų ,,trečiųjų institutų" yra vienas, lyg-ir du...kas vadovauja, kokia veikla?..
 Na bet čia tarp-kitko...
 Geros jums vasarėlės ir kad jūsų soduose visada žydėtų gėlės:)
 Pagarbiai
 Renata Senovaitienė
NVO asociacijos ,,Klaipėdos piliečiai"
pirmininkė



ATSILIEPIMAI APIE LAIKRAŠTĖLĮ

D.g.p. Aldona Marija,

Labai ačiū už Jūsų atsiųstą informaciją. Perskaičiau su dideliu susidomėjimu. Labai džiugu, kad
buriatės, kuriate, domitės ir nesustojate ieškojimuose. Bet koks triūsas, atliktas su tikėjimu ir nuoširdžiai,
anksčiau ar vėliau duoda derlių. Linkiu, kad jūsų gretos didėtų, sveikata būtų stipri ir turėtumėte
daug jus suprantančių ir palaikančių žmonių.
Pagarbiai
Loreta Jonavičienė


 









 
Paskaitą skaito dr.Janina Gailienė (norintys paklausyti jos paskaitos galite skambinti telef.862033739)


Paskaitos klausytojai...(nuotraukos A.M.G.)


 

 

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje geriausių šalies mokslininkų parengtu socialiniu modeliu siekiama užtikrinti
ekonominę ir socialinę visuomenės gerovę. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, naujų mokesčių įvedinėti nereikės
– mokslininkai siūlo tiesiog protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas. Mokslininkų siūlymas – bazinės
pensijos surinkimą ir mokėjimą per 10-12 m. iš „Sodros“ perkelti į valstybės biudžetą. Atitinkamai pamažu mažinant
„Sodrai“ mokamą pensijų įmokos tarifą (12 proc. per 12 metų). Mokesčiai nedidės, paprasčiausiai siūloma tobulinti
jų surinkimą. Toks žingsnis leistų „Sodrai“ sukurti kaupiamąjį fondą ir iš jo nuolat didinti pensijas.

                                                                         
                                                                         


 

PRADŽIA
AUKSINIS RUDUO
ARTIMIAUSI RENGINIAI
ĮKŪRIMO ISTORIJA
DOKUMENTAI TAPTI NARIU INTERNETU
SVARBŪS PRANEŠIMAI
DVASINIO TOBULĖJIMO KLUBAS
PAGRINDINĖS TEISINGO GYVENIMO TIESOS
LIETUVOS ŽMONIŲ NACIONALINIS SUSITARIMAS
SVEIKATOS PATARIMAI ir KT.
PARODOS - MUZIKOS - TEATRO KLUBAS
SODININKŲ KLUBAS
RANKDARBIŲ KLUBAS
SVEIKOS GYVENSENOS KLUBAS
DISKUSIJŲ KLUBAS
TURIZMO KLUBAS
PASIVAIKSČIOJIMŲ po mišką ir šiaurietiško ėjimo KLUBAS
SPORTO SALĖS LANKYTOJŲ KLUBAS
ISTORIJOS MĖGĖJŲ KLUBAS
LIAUDIES PAPROČIŲ IR TRADICIJŲ PUOSELĖTOJŲ KLUBAS