LIETUVOS PENSININKŲ SUSIVIENIJIMAS
PRADŽIA
ARTIMIAUSI RENGINIAI
ETIKOS U.- DVASINIO TOBULĖJIMO KLUBAS
ĮKŪRIMO ISTORIJA
DOKUMENTAI TAPTI NARIU INTERNETU
SVARBŪS PRANEŠIMAI
PAGRINDINĖS TEISINGO GYVENIMO TIESOS
LIETUVOS ŽMONIŲ NACIONALINIS SUSITARIMAS
SVEIKATOS PATARIMAI ir KT.
PARODOS - MUZIKOS - TEATRO KLUBAS
SODININKŲ KLUBAS
RANKDARBIŲ KLUBAS
SVEIKOS GYVENSENOS KLUBAS
DISKUSIJŲ KLUBAS
TURIZMO KLUBAS
PASIVAIKSČIOJIMŲ po mišką ir šiaurietiško ėjimo KLUBAS
SPORTO SALĖS LANKYTOJŲ KLUBAS
ISTORIJOS MĖGĖJŲ KLUBAS
LIAUDIES PAPROČIŲ IR TRADICIJŲ PUOSELĖTOJŲ KLUBAS
AUKSINIS RUDUO



PILIEČIŲ INICIATYVA SVARBIAU NEI VALDŽIOS VEIKSMAI!

LINAS LINKEVIČIUS


Visi laikraštėliai 
http://www.regionunaujienos.lt/?s=Auksinis+ruduo
Visi 2016 metų laikraštėliai   Regionų naujienos   
www.regionunaujienos.lt
 
https://drive.google.com/folderview?id=0B9scuKv4QwYsZXJING5OaXV1WjA&usp=drive_web
 Nr.4 
http://www.regionunaujienos.lt/kvieciame-skaityti-laikrasteli-auksinis-ruduo-nr-7-51/

   Nr. 5 http://www.regionunaujienos.lt/kvieciame-skaityti-laikrasteli-auksinis-ruduo-nr-5-63/

  Nr. 7  http://www.regionunaujienos.lt/kvieciame-skaityti-laikrasteli-auksinis-ruduo-nr-7-65/
 Nr.8 
http://www.regionunaujienos.lt/kvieciame-skaityti-laikrasteli-auksinis-ruduo-nr-8-66/ http://www.regionunaujienos.lt/kvieciame-skaityti-laikrasteli-auksinis-ruduo-nr-9-67/   

  Nr. 9. 
http://www.regionunaujienos.lt/kvieciame-skaityti-laikrasteli-auksinis-ruduo-nr-9-67/

   Nr, 10A  http://www.regionunaujienos.lt/kvieciame-skaityti-laikrasteli-auksinis-ruduo-nr-9-a-68/ 

„Senatvė neapsaugo nuo meilės, bet meilė apsaugo nuo senatvės.
   Draugai – kviečiame tapti draugais – siųskite savo logo.

                                                                                                                                                                                         

                                                                              

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime 

Arvydas Juozaitis, www.alkas.lt

2017 03 20 07:06

 

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos –
vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės
100-metį.Deja, ši džiugi šventė, išliekant dabarties demografinėms ir emigracijos tendencijoms, taps pirmu ir paskutiniu lietuvių sukurtos valstybės šimtmečio
paminėjimu.

Lietuvių kalba — istorinis energijos šaltinis trijų milijonų tautai; kalbėjusi šia kalba bendruomenė išplėšė iš amorfiškos buvusios LDK teritorijos Vakarų žemes ir
sukūrė šiuolaikinę Lietuvos Respubliką. Buvo įgyvendinta daugiau nei prieš 300 metų pasakyta Mikalojaus Daukšos tiesa: Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu,
ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką
meilę.
 

 Šiuo metu, spaudžiant tiek vidaus, tiek užsieno jėgom lietuvių kalba puolama kaip visuomenės formavimo ir jos gyvavimo pamatas; agresyviai reikalaujama keisti jos
rašmenis ir fonetinį skambėjimą; lygia greta vulgarizuojama jos leksika. Iš valstybinės kalbos statuso lietuvių kalba stumiama į marginalinės kalbos vietą. Tai pasakytina
apie jaunuomenės mokymo programas, o ypač apie bendrą Švietimo ir mokslo ministerijos politiką.

Lietuvos idėja — tai lietuviškumo gyvavimo idėja. Klaidžiojant LDK istorinėse erdvėse šios idėjos rasti negalima. Tuo tarpu visai šalia, Latvijoje, ši idėja gyva jau daugiau
nei 100 metų. Tai — Dainų švenčių tradicija. Latviui ar latvei, išpažįstantiems Dainų šventes kaip savo pasaulio pradą ir savo tapatumą, nekyla klausimo, kas jie esą.
Tuo tarpu lietuvis vis dar klausia, kas jis ir blaškosi LDK ir Lenkijos istorijoje. Ir nors 1988-1990 metų

išsivadavimą iš TSRS imperijos kartu su Baltijos valstybių broliais ir sesėmis vadinome dainuojančia revoliucija, šitai nedaug ką pakeitė. Ne vienas ir ne du viešosios
erdvės veikėjai agresyviai įrodinėja, kad mūsų tapatybė — ne baltiškos, o lenkiškos kilmės. „Lenkijoje dainų švenčių nėra, vadinasi, nereikia jų ir mums”, — skamba vieši
pareiškimai. Toks požiūris įtakoja ir visuomenę, ir pirmuosius valstybės asmenis: į Dainų šventę Lietuvoje žiūrima kaip į koncertą ar karnavalą, t.y. tik viešą renginį. 

Keliasdešimt inteligentų, o ne valstybės institucijos pagaliau įkūrė visuomeninį fondą ir paskelbė Vyčio pamiklo sostinės centre konkursą. Ne tik paskelbė, bet ir
nuvedė šią iniciatyvą iki pabaigos. Lietuvos šimtmečiui sukurtas puikus heraldizuotas Vyčio paminklas, kuris jau gaminamas. Didžiausi šios iniciatyvos priešininkai
buvo Vilniaus meras ir Kultūros ministerija. Tuo tarpu Vytis — valstybės simbolis,  paradoksaliausiu būdu susiejantis istorinę ir pastarojo šimtmečio Lietuvą. Net jeigu
šis šimtmetis taptų paskutiniuoju mūsų žygiu, mes išjotume į nežinią kilniai ir garbingai.

Geopolinė aktualija. Rytinis kaimynas Baltarusija išgyvena veržlų LDK tradicijų gaivinimo metą. Kone visa akademinė ir kultūrinė visuomenė jau seniai susitapatinusi
su istorinės Lietuvos visuomene. Lietuvos didieji kunigaikščiai, Žalgirio ir visi pagrindiniai istoriniai mūšiai įvardinami kaip baltarusių tautos nuosavybė. Kultūrinis
LDK palikimas ir kūrybinės LDK asmenybės — baltarusiai. Politinis Baltarusijos elitas jau akivaizdžiai palaiko šią tradiciją, perkeldamas ją į tarptautinius renginius.
Nebedaug reikia, kad istorinis Lietuvos Vytis vėl taptų Baltarusijos herbu (juo jis jau buvo), o šalis būtų pavadinta slavišku vardu Litva. Tuo būdu lietuviai turėtų priimti
į savo “tapatybės arealą” dešimties milijonų “naujų LDK lietuvių” tautą. Pasekmės būtų pražūtingos, galinčios sukelti net karinius konfliktus.

Lietuvių kalbos ir baltiškos kultūros Lietuva verta valstybės istorinės —  Vyčio vėliavos. Tautiška Trispalvė turėtų užleisti vietą Vyčiui kaip dabartinės valstybės vėliavai.
Trispalvė mums liks, ji liudys XX amžiaus kovas ir laisvę. Tuo tarpu valstybine vėliava tapęs Vytis liudytų  ne tik istorinę, bet ir paskutinės mūsų būties LIETUVĄ.

Vilnius, 2017 metų kovo 7 diena.

REKLAMA

Susiję straipsniai:

1.       A. Juozaitis. Lenkija mus šantažuoja Rusijos pavojaus akivaizdoje: netenkame kalbos, žemės, lito

2.       A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)

3.       Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)

4.       Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)

5.       K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis

6.       Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)

7.       A.Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?

8.       Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)

9.       A. Juozaitis – R. Valatkai: Gaila, kad refleksija Tau nėra būdinga – tik ideologija

10.   Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)

11.   Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą

12.   V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas

13.   Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)

14.   Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Garšva. Lietuvių kalbos substratas gretimose valstybėse

15.   Seime paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-osios metinės

16.   Šiandien Lietuvos valstybinės kalbos gynėjai VRK įteiks surinktus parašus

17.   Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės

18.   V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai

19.   Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)

20.   D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos

KATEGORIJOS: LIETUVOS KELIASNUOMONIŲ RATASPOLITIKA IR EKONOMIKAVISI ĮRAŠAIVISUOMENĖ | ŽYMOS: 100-METISARVYDAS JUOZAITISDAINŲ ŠVENČIŲ TRADICIJADAINŲ
ŠVENTĖS
KONSERVATORIAILDKLEKSIKALIETUVALIETUVA-BALTARUSIJALIETUVIŠKI RAŠMENYSLIETUVIŲ KALBALIETUVOS 100-METISLIETUVOS RESPUBLIKALIETUVOS VALSTIEČIŲ
IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO 100-METISMIKALOJUS DAUKŠARAŠMENYSSEIMASTRISPALVĖTSRSVALSTYBINĖ KALBAVYČIO PAMINKLASVYČIO VĖLIAVAVYTIS.




LAIMA LAVASTE. ŽUDIKŲ LAUKIA NE MIRTIES BAUSMĖ. O PRAGARAS


Galvoj netelpa. Tiek aš, žurnalistė, galėčiau pakomentuoti apie Žurnalistų sąjungos vadovo ir kažkokios Sulikienės, buvusios
violetinės bjaurasties, dalyvės, pasisakymus dėl nužudytos merginos ir ją nužudžiusių išgamų. REKLAMA Gal šis duetas nėra
atsitiktinis, nes Žurnalistų sąjunga iki šiol neįvertino apie Garliavą rašiusių ir Lietuvą klaidinusių bei suskaldžiusių „žurnalistų“
veiklos. Tikiu, kad sąjungos vadovas, būdamas garbingas žmogus, atsiprašys merginos tėvų už neapgalvotus žodžius. Redakcijos
pastaba: D.Radzevičius vėliau atsiprašė ir teigė buvęs nesuprastas. Bet šįkart norėčiau pakalbėt apie kitką. Pasipylė nemažai
komentarų,smerkiančių žmones,kurie išgamoms žudikams reikalauja mirties bausmės ir kalba apie referendumą. REKLAMA
Komentarų rašytojai moralizuoja, kad nužudydami tuos išgamas nesijausime saugesni, kad reikia tobulinti visuomenę, kad mes
patys kalti ir taip toliau. Kaip žurnalistė negalėčiau taip rašyti, bet pasakysiu savo nuomonę, kuri neturi sutapti su redakcijos
nuomone. Taip, skyrę mirties bausmę tiems išgamoms mes gyventume saugiau. Keturiais ar šešiais žudikais būtų mažiau.
Nes ką jie darys po kokių 15 metų išleisti iš kalėjimo ? Garantuoju – tą patį. Nes išėję neturės babkių, mašinų, darbo, ir dirbti
tingės ir niekas jų nepriims. Gal įsivaizduojate, kad supratę savo kaltę dirbs senelių slaugytojais? Ne. Jau po savaitės trauks tų
senelių žudyti. Nes kalėjime išeis dar žiauresnę smurto mokyklą. Juk jie visi jau teisti ir kalėję. Išėjo į laisvę ir dabar įtariama, kad
nužudė merginą. Dėl mašinos, kurią pardavę būtų gavę po keletą tūkstančių? Tiek tiems išgamoms tekainuoja gyvybė. Ir
nebereikia verkšlenti, kad visuomenė kalta, kad mes visi kalti. Taip rašiusi esu ir aš pati. Bet viskam yra ribos. Ar tie išgamos
alkani ir basi? Ar valstybė kiek įstengia jais nepasirūpino? Juk vienas jų net suimtas darbo biržoj, matyt atėjęs eilinės išmokos.
Pasipuošę, laikrodžiais apsikarstę atmatos, tai pačiai visuomenei nedavę nei aguonos grūdelio. Pagaliau kalbėkime tikraisiais
varda
is, kartais perdėtas humanizmas atsisuka ir prieš normaliąją visuomenės dalį. Juk net čigonus vadinti čigonais šiukštu, reikia
vadinti romais, kad jų neįžeistume. Oi, oi, kokie mes humaniški. Ir žudikais jų dar vadinti negalima, nes jie gi dar nenuteisti.
Garantuoju, kad gausiu per galvą nuo žurnalistų etikos sargų. Ir žudikai juk žmonės, turi teisę kalėjime reikalauti dangiškų
migdolų ir gauti tūkstančius už tai, kad kameroj girdi drėgna, kaulus naktį suka, o ir vorų yra. Taip, aš už pačias griežčiausias kiek
įmanoma bausmes jiems. Kai šaly vis daugėja jaunų galimų žudikų grupuočių,kaip pripažįsta kriminalistai, mes nei vienas

negalime jaustis saugus. Ir joks plekšnojimas jiems per petį nepadės, jokios programos ir konsultacijos. Tie išgamos bus išgamos
iki mirties. Tiems,kurie kalba apie humaniškumą jų atžvilgiu,palinkėčiau nors maža dalele suprasti merginos artimųjų skausmą.
Įdomu apie kokį humanizmą jūs kalbėtumėte, atsidūrę jų vietoje? Suprantama, yra daug sunkių nusikaltimų, kurie padaromi
susiklosčius fatališkoms aplinkybėms. Yra daug nusikaltėlių, kurie gailisi ir išgyvena. Bet dalis išgamų – ne. Pamatysime tuos
žudikus teisme – gal kramtančius gumą ir krizenančius. Išeitis? Tik prevencija,negailestinga,tegu ir žiauri. Kitoks žmogaus teisių
supratimas. Teises turi ne tie šūdžiai, teises turi normaliai gyvenantys žmonės. Taip, aš už mirties bausmę tiems išgamoms, nes
žmonėmis jie niekada neatvirs. Deja, tai neįmanoma. Bet džiugu nors tiek, kad visuomenė šiuo atveju parodė,jog tampa brandi,
kad nenusispjaut, jei nelaimė ištiko kitą. Kad mūsų policija,kriminalistai įrodė, jog atlikti deramai savo pareigą jau tapo jų darbo
ženklu. Kad išgamoms, kuriuos dar nešioja mūsų žemė, po tokių nusikaltimų atsivers pragaras. Žinot, kokią geriausią žinią
jiems galima pasiųsti? Ne, ne tą, kad mirties bausmė jiems negresia. O tą, kad ir kalėjimuose yra nemažai dar garbės supratimą
išsaugojusių kalinių. Ir tie išgamos tiesiog maldaus mirties, kai už tokį savo nusikaltimą kalėjime jie gyvens kaip juodžiausiame
pragare. 


Skaitykite daugiau:
http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/laima-lavaste-zudiku-laukia-ne-mirties-bausme-o-pragaras.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

                                                                              

 

                        CENZŪRA, D.ŠAKALIENĖ, LSDP IR KONSTITUCIJA

                                                                    Kęstutis K.Urba

                      Kilęs visuomenės susidomėjimas D.Šakalienės-K.Grybausko pataisomis[1]: „Skandalas: D. Šakalienė teigia
pateikusi socialdemokratų rengtas įstatymo pataisas, 
G. Kirkilas tai vadina nesąmone, neigia ir A. Butkevičius“

  nusidriekė iki Valatkos grąsinimų apkalta D.Šakalienei dėl konstitucijos nesilaikymo. 

                      Kad mūsų žiniasklaida, mažiausiai,  yra pernelyg negatyvi –sutinka daugelis. Tačiau kokiomis priemonėmis ją
„žaboti“? Tiesioginiai draudimai yra negerai, tačiau juk yra ir finansinių priemonių. Valdžia elementariai gali neremti per
Spaudos fondą[2] tų laidų, ir leidinių, kurie pernelyg mėgaujasi negatyvumu ir tuo iškreiptai atspindi realybę, didindami
emigraciją. Akivaizdu, kad 75 proc. nenormali  informacinė terpė, kurioje mes gyvename informacinė terpė, kurioje mes
gyvename nenormali  informacinė terpė, emigracijos apsprendžia nepalanki ekonominė situacija, o 25 proc. – negatyvi ir  
nenormali  informacinė terpė, , kurioje mes gyvename.

Ar buvo pažeista Konstitucija?

Sitauacija gan prieštaringa, nes negatyvumu besimėgaujančiai ir taip darančiai „biznį“ „purvasklaidai“ galima
prisiūti eilės tos pačios konstitucijos normų nesilaikymą, pradedant preambule:

– išsaugojusi savo dvasią,

ir tęsiant straipsniais

21 straipsnis

Žmogaus orumą gina įstatymas.
Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą,

33 straipsnis

Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.

Nežinau, kaip Jums, tačiau tas Lietuvos žiniasklaidos lėkštumas, nuolatinis blogio apraiškų sureikšminimas,
netikėjimo valstybe skiepijimas ir poveikis emigracijoms, mano orumą žeidžia.

Pabandykite pakliūti ir į TV nebūdami jiems reikalingu ar būdami itin nepatogiu. Pvz. KK2 nuo manęs bėga kaip
„pabenzinuota“, kai apkaltinau patyčių kultūros sklaida ir įtaka visai kartai.

Taigi, Šakalienės-Grybausko pataisa gina kitas konstitucines normas, tačiau ne pačiu tinkamiausiu būdu.

                                                                              


Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Apie patyčias ir žiniasklaidos „šventumą“

Šį kartą Seimo narė Dovilė Šakalienė šiek tiek pasikarščiavo pateikdama pataisą žiniasklaidos turiniui reguliuoti. Ją užsipuolė ir solidžiosios, ir geltonosios 
žiniasklaidos atstovai. Atrodo, Seimo narė kliudė bičių avilį, kuris dūgzdamas taip sukilo, kad ji išsigandusi tuoj pat 
siūlomos pataisos atsisakė.

 

Bet poreikis sutramdyti kasdien visuomenei skleidžiamą negatyvią informaciją iš tikrųjų yra. Anot Vytauto V.Landbergio, mūsų žiniasklaida užkandžiams

dažniausiai siūlo siaubo istorijas – Lietuvos dienraščių puslapiuose spausdinamų straipsnių apie nelaimes ir nusikaltimus esama per 22 procentus, kai
tuo tarpu Lenkijos „Rzeczpospolitoje“ – 2,4 proc., „The New York Times“ – 2,9 proc.

Taigi, jei sąžiningai, pulti žiniasklaidos tramdymo iniciatorių ir abejoti jų ketinimų nuoširdumu beatodairiškai nederėtų. To nuoširdumo nenorėtų matyti
nebent tie, kurie linkę į valias šėlioti ir nebaudžiami viešojoje erdvėje taškytis informaciniais purvais, neprisiimdami jokios pilietinės atsakomybės už
galimas savo elgesio pasekmes. Ar tik ne dėl to dūstame nesibaigiančių visuotinių nuoskaudų ir nelaimių duobėje.Dera sutikti su Vytautu V.Landbergiu,
kad jau visi atsidūrėme 
krizinėje susipriešinimo, tyčiojimosi ir išvažiavimo atmosferoje. Todėl pamėginkime svarstyti ne trijų Seimo narių ketinimus
suvaldyti žiniasklaidą, dėl kurių kilusi vieša isterika yra šiek tiek neadekvati, bet poreikį suvaldyti viešas patyčias ir smurto gaivalą, kuris liejasi
žiniasklaidos portaluose, laikraščiuose ir TV ekranuose.

Pats poreikis pažaboti smurtą ir patyčias viešoje erdvėje nėra joks blogis. Gal Seimo narių norai ir ne visai teisingai buvo suformuluoti. Tačiau
žiniasklaidos savininkai taip pat turi prisiimti atsakomybę, kad diena iš dienos Lietuvoje kuriama nesaugumo, nestabilumo, nepasitikėjimo savo valstybe
atmosfera.

Neobjektyvu būtų teigti, kad iš Lietuvos žmonės bėga vien susivilioję svečiose šalyse didesnėmis algomis. Jie bėga, nes mums diena iš dienos viešai
brukamas nepasitikėjimas viskuo, pradedant medicina, politikais, mokytojais ir baigiant šeima. Žmonės jaučia saugumo ir nepasitikėjimo rytdiena stygių
,
todėl ir bėga ten, kur jiems saugiau.

Kita vertus, visi suprantame, kad realiai blogio mūsų gyvenime yra mažiau negu gėrio, tačiau blogis labiau tiražuojamas – gerąja patirtimi kažkodėl
dalintis visi esame šykštūs. Ir tai vyksta dėl to, kad informacija taip pat yra prekė. Negatyvi prekė turi didesnę paklausą. Kodėl taip yra, – geriau
paaiškintų psichologai.

Tačiau valstybė, kaip bendrojo gėrio kūrybos saugotoja, turi priemones žmonių santykiams reguliuoti. Šios priemonės apima ne vien draudimus. Ji turi
ir ekonominius svertus negatyvios ir pozityvios informacijos pusiausvyrai sureguliuoti. Šių dalykų nereikėtų painioti su cenzūra. Meninė nuotrauka gali
būti lygiai vienodai brangiai apmokama kaip ir politiką ar verslininką kompromituojanti nuotrauka. Tad kalba turėtų vykti apie žiniasklaidos paskatas ir
jos suinteresuotumą skelbti ne vien negatyviąją, bet ir pozityvią informaciją.

Neteisingas ir kiek demagogiškas žiniasklaidoje nuskambėjęs teiginys, jog žiniasklaida taps kitokia, kai Seimo nariai nustos vogti ir meluoti, tarsi svečiose
šalyse gyventų vieni angelai, jose nebūtų

nusikaltėlių, vagių ar melagių. Vis dėlto kitos šalys susitvarkė su tuo, kad viešojoje erdvėje yra mažiau patyčių, smurto, asmens nekaltumo prezumpcijos
pažeidinėjimų, valdžios, valstybės institucijų, valstybės simbolių menkinimo ir niekinimo.

Tad nereikėtų žiniasklaidos atstovų kanonizuoti į šventuosius, o geriau pradėti viešą diskusiją apie žiniasklaidos misiją kuriant darną visuomenėje.

                                                                              

                                                             DAR APIE MIŠKININKYSTĘ

                                              Kęstutis K.Urba

LVŽS parlamentarė V.Vingrienė „Žemės dieną“ organizavo Seime konferenciją, skirtą tiesos paieškoms urėdijų reformos šurmulyje
1]. Joje buvo išsakyta, tai apie ką rašiau anksčiau ar nujaučiau. Situacijos absurdiškumą rodo tai, kad miškininkystė diskutuojama atskirai be
medienos pramonės. Sistemų sąveika yra pakankamai sudėtinga, tačiau itin svarbi, o vengimas aprėpti visumą rodo ir fragmentinio mąstymo
apraiškas ir interesų slėpimą, kurie šiuo atveju turėtų būti aiškiai deklaruoti valstybiniai. Vyriausybės lygmenyje tai atspindi ir Aplinkos ministro
K.Navicko nesikalbėjimas ir veiksmų nederinimas su Ūkio ministru M.Sinkevičium, kuris, beje, turi savo pavaldume Pramonės ir prekybos
departamentą su pramonės skyriumi.       

Signatarė miškininkė  B.Valionytė konferencijoje taip ir pasakė – trečdalis medienos Lietuvos miškuose pūva, o mes svarstome dalyką
paskirai be medienos apdorojimo pramonės. Dar daugiau – ji išklojo, kad dar 1993 m. matė Švedijos strategiją paversti tris pabaltijo valstybes
seses miško žaliavos tiekimo šaltiniu. Kad Švedija tai realizuodama įkėlė koją į Latviją – susipirko didžiulius miškų plotus yra kalbėjusi LRT
„Gimtoji žemė“. Lietuvoje bent iki šiol jiems sekėsi gerokai sunkiau. Savo milijardinius pelnus iš bankininkystės  - pinigų skolinimo Lietuvoje
paversti vietinių gamtos turtų nuosavybe Lietuvoje ne itin sekasi, nors jų IKEA, leisdama šaknis plečia valdas ir prekyboje, ir plokščių
Kazlų Rūdoje gamyboje. Pritraukėme ir šį investitorių. Tačiau kas galėtų paneigti, kad toliau tebeaugant valstybės skolai dėl menko mūsų
ekonomikos efektyvumo konservatorių – liberalų ar kitokiai valdžiai po dešimtmečio teks galvoti ką būtų galima parduoti skolų dengimui.
Centralizuota miškų įmonė su savais plotais bus itin patogus išsipardavimo objektas. Kuo ne Graikijos išparduodamos „nuo plaktuko“ vokiečiams
kelias?

  Konferencijoje atvirai kalbėta ir apie tai, kad urėdijų sistemos griovimas turi būti VSD tyrimo objektas.

Gerai seimūnams ir žmonėms kalbėjęs generalinės urėdijos atstovas A.Vancevičius aiškiai išsklaidė mitą, kad EBPO reikalauja urėdijų
monopolizavimo – pateikė anglišką tekstą. Kas ir kodėl skleidė šį melą bei jį dėjo ant premjero dr.Alg.Butkevičiaus stalo tikrai verta pasiaiškinti.
Galima numanyti, kad už jų stovi vietinė medienos apdorojimo pramonininkų  - savinininkų asociacija, kuri nepatenkinta, kad vietinė mediena iš
valstybinių urėdijų yra eksportuojama, o ne pigiai parduodama joms. Ką pralaimėtų ir laimėtų iš tokios tvarkos valstybė turėtų būti suskaičiuota
žvelgiant bent jau į dešimtmečio perspektyvą. Įvedus valstybės monopolį – tiesioginį urėdijų valdymą ir nustačius žemas medienos pardavimo
kainas dingtų urėdų suinteresuotumas ir padidėtų medienos perdirbėjų – savininkų pelnai. Kur jie nueitų – į asmeninę prabangą ar gamybos
plėtojimą galima numanyti: ir ten ir ten. Akivaizdu, kad pats efektyviausias žingsnis šioje situacijoje – valstybinės plokščių gamybos įmonės
su 51 proc. valstybinio kapitalo sukūrimas, nes mes jau importuojame ne tik pieną ir mėsą, bet ir medienos plokštes. Beje, jei medį ne deginti,
o gaminti daiktus pelnas būna dešimteriopai didesnis, todėl pjuvenų neleidimas gamybon ir deginimas yra eilinis neracionalaus Lietuvos išteklių
naudojimo pavyzdys. Ir dar galimybė diversantams prieš pat rinkimus pakurti pjuvenų kalną Radviliškyje – kas galėtų paneigti, tad kodėl prasnaudė
vadovavęs ministerijai K.Trečiokas su kuriuo būta kalbos vyriausybėje?

Kodėl susidarė tokia įtempta diskusinė situacija?

Seimo Aplinkos komitetas nesikalba miškininkystės tema su Ekonomikos, Finansų ir biudžeto komitetais. Ministras K.Navickas su
M.Sinkevičium. Miškininkystės mokslo pajėgos sukoncentruotos A.Stulginskio u-to – Agrarinių ir  miškininkystės mokslų centro Miškininkystės[2]
i-te bei turėtų būti valstybiniame Miškotvarkos i-te[3]. Pirmasis težiūri miškininkystės technologijų ir labai menkai užgriebia ekonominius aspektus –
žr. V.Mikšio pranešimo, irgi persmelkto burtažodžiu „darna“, 22 ir 23 skaidres[4]. Antrojo tyrimų ir analizių skiltyje „informacija ruošiama“[5].
Gal jau dešimti metai?

Tad rimtesnei ekonominei miškų ir medienos apdorojimo pramonės visumos analizei

teturime generalinės urėdijos supratimą, keletą Aplinkos ministerijos biurokratų bei medienos pramoninkų asociacijos magnatų paskaičiavimu
s saviems pelnams. Valstybės intereso čia beveik nesimato dar ir todėl, kad atleiskite už išsireiškimą, idiotiškai ar kenkėjiškai G.Kirkilo valdymo
laikais buvo sukurtas garsusis slėnis „Nemunas“, kuris tebuvo suorientuota į tradicinius patogius žemdirbystės ir miškininkystės technologijų
reikalus, o garsioji „kaimo, kaip ir miškininkystės plėtra“ liko geriausiu atveju – podukra. Ministras Br.Markauskas man taip ir pasakė –„tokie pinigai
išmesti...“  Kaimas ir miškai – visas užmiestis yra žymiai daugiau nei darbo technologijos, o jų vien  ekonominiai reikalai patikėti žemės ūkyje –
Agrarinės ekonomikos i-tui, kurio pagaliau po gero užkrutinimo kuriamos strateginės kryptys ir rodikliai 2030 kelia siaubą elementarių dalykų
neišmanymu (pvz. melioracijos sistemų ignoravimu)[6].  Ar ne profanacija tai atsiduoda po pavadinimu – „Tvarus žemės ūkis...“.  Dar gerai, kad
ne darnus.

Elementariai nesugebama sukoordinuoti turimų mokslo Vilniaus, Kauno ir Šiaulių pajėgumų kaimo raidos reikalams, o miškininkystėje

gindami valstybės ekonominį ir gerovės interesą reiškiasi atskiri entuziastai  - pvz. Miškininkystės ir ekologijos kolegijos doc.A.Tebėra[7].
Nenuostabu,
kad vėl tokią  situaciją tenka srėbti Seimo nariams, tačiau kokie čia socdemų interesai - galima spėlioti. Teko girdėti kalbų, kad panašiai kaip ir
„Lietuvos geležinkeliai“, dalis urėdijų remia LSDP renginius. Betgi autoritetą ir reitingus būtina išsikovoti ne tokiais sandėriais. 42 urėdijų apskaitą
būtina
skaitmenizuoti, kad visos jų išlaidos būtų e-skaidrios ir būtų užkirsti keliai piktnaudžiavimams ar gandams.  Išvada paprasta – Lietuvos mokslo
organizavime ekonomikos ir kaimo-miško sistemų raidos kryptyje liberali „skylė“, o tada reiškiasi ne protas ir valstybės bei visuomenės interesai,
o privatūs
ekonominiai-politiniai.

[1] http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15259&p_k=1&p_a=media_object_viewer&guid=6BEA82CC-11D8-44EE-BCA0-F15A49EA0A42
[7] http://www.kmaik.lt/index.php?option=com_contact&view=contact&id=38-albinas-tebra&catid=29&lang=lt

 
https://www.mi.lt/lmi/index.php?option=com_content&view=article&id=575:konferencija-agrariniai-ir-miskininkystes-mokslai-naujausi-tyrimu-rezultatai-ir-inovatyvus-sprendimai&catid=95&Itemid=527&lang=lt

[3] http://www.lvmi.lt/

[4] https://www.mi.lt/lmi/downloads/konferencijos/Lammc/2017_Pranesimai/Miksys_Ilgalaike_2017.pdf

[5] http://www.lvmi.lt/web/guest/tyrimai-ir-analizes;jsessionid=AD32B8AE02BE904A3003FA3BD29A9E6E

[6] http://www.laei.lt/?mt=aktualijos&naujiena=414

[7] http://www.kmaik.lt/index.php?option=com_contact&view=contact&id=38-albinas-tebra&catid=29&lang=lt

                                                                               

 

KOMENTARAS

KOMENTARAS autorius Henrikas L. Klaipedos JDJ 

Tel.: +370 656 67776

 Sveiki,

kad, gerb. Kęstuti, rašotė apie miškininkystęs bėdas (už urėdo "kėdę" rodos buvo 50 000 Lt "užstatas") - labai gerai. Bet tai tik viena iš dabartinės
korupcinės-oligarchinės-klaninės Lietuvos valdymo sistemos (priežasties) "darbo" pasekmių. Pasekmių dar galiu išvardinti: mažiausios pensijos,
mažiausi atlyginimai, didžiausios kainos (ypač maisto ir vaistų), neskaidrūs viešieji pirkimai (per kuriuos išvagiami šimtai milijonų), šešėlinė
ekonomika, mokesčiai, smurtas, nužudymai, vietinės savivaldos nebuvimas - ir visa to pasekmė - totali emigracija - genocidas, valstybės naikinimas.
Mėginti naikinti pasekmes (kaip darotė jūs, Kęstuti)  - tai tik korekcinės priemonės, tai daugiau kvepia dūmų uždanga, maskuote, kad dabartinė
sistema galėtų ir toliau sekmingai vogti, skatinti emigraciją, skurdinti ir naikinti Lietuvos valstybę.

Visų pirma reikia naikinti priežastis, o ne pasekmes, ir jūs tai puikiai žinote.

Tad, Kęstuti, rašykite apie tai, kas realiai dabar valdo Lietuva, rašykite apie, dar nuo AMB laikų sukurtą, dabartinė Lietuvos valdymo sistemą,
rašykite apie dabartinius medicinos, energetikų, "profesoriaus" klanus, rašykite apie advokatų kontoras, apie "Turto banką", kurių rate sukatės,
rašykite apie Albiną Janušką ir t.t.

Nes dabar valdantieji "valstiečiai" (iš pokalbio su seimūnu prof. A. Kirkučiu) prie dabartinės sistemos nagų kišti kol kas dar nežada. Jie tik leis
laikraštėlį "Bundanti Klaipėda", kas irgi gerai, bet toli grąžu nepakankama..., net ir po pusantrų metų laimėti savivaldybės rinkimus Klaipėdoje.
                                                                                       

 

2017 M. KOVO 21 D., ANTRADIENIS

Seimo narė iš arčiau ..... ......

 

iš Antano Miškinio puslapio.

 Tadas Ignatavičius Lrytas.lt rašo apie Seimo Etikos komisijos   vargus ir problemas, susijusias su, kaip sakoma. „nevaldomos“ Seimo narės
Aušros Maldeikienės elgesiu:

 

Buvo sprendžiama, ar reaguoti į Buitinių vartotojų sąjungos prezidento Antano Miškinio pateiktą skundą, kuriame pareiškėjas
piktinasi per radiją girdėjęs, kaip politikė Seimo narius vadino avinais.  

 

 Šis pilietis pageidauja, jog pačios A.Maldeikienės labui etikos sargai jai delikačiai primintų, kad tarp tautos išrinktųjų derėtų elgtis
tolerantiškiau, nežeminti kitų ir savęs
. Kaip komisija reagavo į piliečio skundą, informacijos kol kas neturime, tiktai skelbiame visą laiško Komisijai tekstą:



Seimo  Etikos ir procedūrų komisijai                                  2017.02.22  Nr. 2

 

  

                          DĖL SEIMO NARĖS AUŠROS MALDEIKIENĖS ELGESIO

 

Išrašas iš Žinių radijo laidos  „Atviras pokalbis“.

 

Kokių įgūdžių reikia norint valdyti valstybę?

 

http://www.ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/kokiu-igudziu-reikia-norint-valdyti-valstybe?video=1

02.02 Ketvirtadienis 09:10   Raigardas Musnickas

 

Kaip ten bebūtų, Seimas yra tautos atstovybė.

 

Vien jau pati atstovavimo sąvoka tarsi reiškia, kad į Seimą gali būti išrinktas bet kas, kas geriausiai atstovaus vienos ar kitos žmonių grupės
interesams.

 

O ką reiškia atstovauti?

 

Kas gali atstovauti?

 

Ar atstovauti visuomenei ir valdyti valstybę – tas pats?

 

 Kokių įgūdžių reikia norint valdyti valstybę?

 

Laidoje diskutuoja Seimo narė, ekonomistė  Aušra Maldeikienė ir Seimo narys, politologas Tomas Tomilinas:

 

A.M. - ... ir visi šie avinai sėdės Seimo salėje, ......avinai .....

..................

A. M.  - Aš atėjau   daryti tai, ką  žadėjau. Mūsų darbas sukurti taisykles visuomenei funkcionuoti, kad mes galėtume veikti.

Atstovavimas visų pirma reiškia taisyklių sukūrimą, kad būtų kažkokios taisyklės.

Kokios turi būti šių žmonių   savybės:

    A. Moralūs.

     B. Tai ką sako, tai ir daro.

Todėl kad, kai tu siunti žmones į Seimą, tu jį siunti įsivaizduodamas, ką jis gali.

...............................

A. M - Kaip TU jau čia taip pergyveni dėl mano mados išmanymo ( adresuota  Seimo nariui  T.T.) .....

.................

A. M.  - Toliau mokėjimas atstovauti. Ar reikia Seimo nariui aukštojo išsilavinimo – visiškai nereikia.

 

Aš manau, kad mano išsilavinimas Seime yra per aukštas ir tam nereikalingas.

               -----------

2007

Vilniaus universitetas, Religijos studijų centras, religijos mokslų magistrė

1999–2000

Oksfordo universiteto Green Templeton koledžas, žiniasklaidos (skilčių rašymo) kursas

1982
 

Maskvos Michailo Lomonosovo universitetas, Ekonomikos fakultetas, ekonomistė, politinės ekonomikos dėstytoja, socialinių mokslų daktarė

1976

Vilniaus Antano Vienuolio vidurinė mokykla (dabar – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija)

              

 ------------------

Mano išsilavinimas reikalingas Universitete dėstyti.

 

Aš į Seimą atėjau keturiems metams rašyti, ką jie iš tikro išdirbinėja.

 

Dabar aš pradėsiu  Seimo narius  klausinėti ar jie supranta, už ką jie balsuoja.

 

Dažniausia jie man nesugeba paaiškinti.

 

Reiškia jie balsavo,  ...... šitas nesuprato, bet balsavo...

..

Mano tikslas Seime išgryninti žmones už ką jie balsavo, už ką jie gali balsuoti, už ką ne.

 

Ir kad paskui neverktų ...

.............................

A. M. - Tiesa tada išlenda koks nors Urbšys ... ir  perda, nieko nesuprantantis, ir kas dvi dienas keičiantis nuomonę, įskaitant Karbauskį, kuris ...
aš čia turiu tris jo skirtingus sakinius ....

.........................................

A. M. - Gal aš išvis nedalyvausiu balsavime, sėdėsiu salėje, užsiregistruosiu ..., mokykloje dėsčiau 30 metų .....

.............................

T. T. – Ar jūs pastebėjote, kad įžeidžiate žmones, vienus ar kitus.

 

A. M.– Tegu mane įžeidinėja nuo ryto iki vakaro.

 

T. T.– Pirma iš pamokų, kurias turime išmokti Seime, yra tolerancijos pamoka.

 

A. M. – Ne, ne, .... Aš ir toliau elgsiuos taip pat, tiktai truputį agresyviau... Aš niekada klasėje nesu pakėlusi toną, ir
mes gerai leisdavome laiką, nes tai buvo mano mokiniai....

----------------------

A. M.  - Kuo iš tikrųjų blogas mūsų parlamentas, kad tenai vienas kitam pošlykščiai šypsosi, o ką jie ten po to galvoja....

..............................

A. M. - Aš sąmoningai stengsiuosi net inspiruoti skandalą, kad jis išryškintų ar iš tikrųjų tas žmogus suvokia ....
ir tai visuomenei yra labai svarbu.

-------------------

 

 Tokie A. Maldeikienės pasakymai anaiptol ne naujiena.

 

Kol ji nebuvo Seimo narė, tai buvo jos asmeninis reikalas.

 

Kada ji tapo Seimo nare tokie jos pasisakymai neabejotinai  diskredituoja Seimą.

 

Visų pirma ji akivaizdžiai nesuvokia, kad davė Seimo nario priesaiką, kuo įsipareigojo tarpe kito sąžiningai tarnauti žmonių gerovei, o ne būti
kokiu tai Seimo „sekliu Morka“ iš pasakos apie Čipoliną ir jo draugus...

 

Na o toliau, kaip sakoma,..... toliau jau nebėra kur .....

.

Savaime suprantama, kad Komisijos galios yra ribotos,   ji ne policija, ar teismas.

 

Bet visgi reiktų poniai Aušrai delikačiai priminti,   kaip tai padarė  Seimo narys Tomas Tomilinas,  – jai dera būti tolerantiškai, nes ji randasi
pilietinės tautos išrinktųjų tarpe, kolektyve, ir bandydama nužeminti kitus Seimo narius, tuo pačiu žemina ir juos išrinkusius, na ir, savaime
suprantama, ir pati save, ir savo artimus.

 

  O aplamai toks jos elgesys rodo, kad ji yra taip save įsukusi į problemų aibę, kaip kad voverė rate ...

 

O tai jau yra iš psichologinių problemų rato ........

 

Todėl siūloma Komisijai delikačiai, kiek tai bus įmanoma, kiek ji pati leisis, tai ir priminti.

 

Jos pačios labui.

 

 

Buitinių vartotojų sąjungos  prezidentas                    Antanas Miškinis

 

                                                                    

SVEIKATA svetainėje „Sveikata savo jėgomis“ aldonamarija.apie.lt rasite labai daug atsakymų.



GYVENIMO FILOSOFIJA

                                           ABORTAS – TAI ŽMOGŽUDYSTĖ              

Motina, nužudžiusi savo negimusį kūdykį, niekuomet negalės jo ištrinti iš savo sažinės. Jo vaizdas lydės iki gyvenimo pabaigos.
Moteris, kuri žudo savo negimųsį kūdykį, sunaikina savyje motinystės prigimtį, nebegali daug ko

 

suvokti ir net gimdyti sveikų vaikų. Abortai – tai civilizacijos siaubas, vedantis

daugelis šalių įteisino šią saves naikinimo programą, kurią visokeriopai palaiko tamsiojo pasaulio jėgos per savo
agentus valdžioje.
Tik didžiosios pasaulio religinės bendruomenės –katalikų, stačiatikių, musulmonų ir kt. neįsileidžia į savo
mokymą šios nesamonės. Tamsiojo pasaulio agentai , tarp jų ir kai kurie valdžios atstovai, aiškina, kad pačiam apsispręsti ir
planuoti šeimą –“žmogaus laisvė ir teisė”. Tačiau jie nesuvokia, kad toks “planavimas” , žudant vaikus, yra šeimos ir jos būsimų
palikuonių naikinimas. XX amžius, davęs pasauliui begale mokslo ir technikos stebuklų – gyvybės saugojimui, deja, nera
palankus. Būtina suvokti, kad ši problema ateityje bus dar aktualesnė ir dar sunkiau sprendžiama. Reikia neatidėliojant
spręsti
materialistinio ir teologijos mokslų bendro vystymo problemą, kad neužkluptų tas laikotarpis, kai sveikų
žmonių bus daug mažiau negu
neįgaliųjų, ir jie nesugebės pastarųjų nei išmaitinti, nei suvaldyti. O tai gali sukelti dar
stipresnę degradaciją, kuri gali peraugti į žmonijos sunaikinimą.
Deja, pasaulio galingieji šiai strateginei žmonių
populiacijos raidos
problemai vis neranda laiko.                                                                                                                      
 KIEKVIENAS ŽMOGUS TURI ŽINOTI, kad KUO
DAUGIAU MOTERYS DARYS ABORTŲ, TUO MAŽIAU TURĖS GALIMYBIŲ
GIMDYTI SVEIKUS VAIKUS!!!

(pagal Jono Markūno knygą “ŽMOGAUS GYVENIMO NESĖKMIŲ BEI LIGŲ PRIEŽASTYS IR
GALIMYBĖS JŲ IŠVENGTI” (VI laida, Vilnius 2006)

                                                                                       

Laikraštėlio redaktorius, korektorius ir tecninis darbuotojas A.M.Gedvilienė. Labai atsiprašau už klaidas, esu savamokslis
redaktorius! Gal atsilieptų  galintys padėti? Pinigų neturime!                                                                                                         
 Kviečiu visus rašyti, komentuoti, spausdinsime. Kviečiame korespondentus iš visos Lietuvos teikti informaciją ir ne tik apie
pensininkus, nors jų reikalai irgi svarbūs.  Tai turi būti tokia medžiaga, kaip pagerinti įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų
padėtį (Lietuvos pensininkų susivienijimas priima nuo 18 metų – pagrindinis tikslas – kartų solidarumas ir vienybė), kaip
sugražinti išvykusius ir pn.                                                                                                                     

Autorių nuomonė ne visada sutampa su redaktoriaus nuom
Leidžiame naudotis laikraštėlyje pateikta informaciją tik mūsų atsiklausus ir nurodant  šaltinį!!!

                                                                                            

 

 MŪSŲ DRAUGAI:

                                                                            

  Bernardinai.lt MMK, KJPŽB, BIBLIOTEKA                                                                                                                    

  Kviečiame norinčius tapti mūsų draugais - atsiųskite savo logo!                                                   



                                                                       
                  

 

 Virginijaus Partauko plakatas.                                                       

                                                         VIENYBĖ – MŪSŲ JĖGA!

LIETUVOS PENSININKŲ SUSIVIENIJIMAS (Liet.PS)

   Tikslai:  Liet.PS vienintelė Lietuvoje pilietinė organizacija, pagal savo organizacijos ĮSTATUS, atstovauja Lietuvos visuomenę, tame
tarpe
ir senjorus ir aktyviai dalyvauja Lietuvos Respublikos  visuomeniniame

viešajame gyvenime, siekdama kartų solidarumo (priėmimas nuo 18 metų) ir bendradarbiavimo.                                                                                                                                                Lietuvos Respublikos teisinėmis priemonėmis gina Lietuvos  Respublikos piliečių, pagyvenusių žmonių – senjorų ir  neįgaliųjų konstitucines teises, padeda Lietuvos  Respublikos Seimui ir Vyriausybei formuoti ir įgyvendinti  bendrąją socialinę politiką ir užtikrinti socialinį saugumą.  Bendradarbiauja su savivaldybėmis ir jų Tarybomis                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Veiklos programa trumpai:                                                                                                                                                1.Siekti, kad visos gyventojų socialinės grupės būtų vienodai vertinamos ir gerbiamos: t.y.

sprendžiant jų problemas, būtų kviečiami į jų svarstymus, kad kreipiantis į įvairias valdžios institucijas būtų paruošti laiku ir išsamūs
atsakymai į
pateiktus klausimus neišsisukinėjant, o aiškiai ir tiksliai.

2.Ruošti siūlymus ir projektus, nukreiptus vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo visuomenės gyvenime plėtrai ir išvystymui, jų socialinei 
aprėpčiai
užtikrinti ir  galimybėms  jiems saugiai gyventi.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      3.
Siūlyti esmines socialinio draudimo sistemos pertvarkas, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė nustatytų tokį teisinį reglamentavimą, kuris apibrėžtų minimalias  socialines garantijas visoms gyventojų grupėms, skatintų ilgesnį asmenų  dalyvavimą darbo rinkoje, kad būtų  užtikrintas
pakankamas pragyvenimo lygis ypatingai –  senatvėje ar neįgalumo atveju, kad socialinio
aprūpinimo sistema būtų patikima ir veiksminga, tenkinanti įmokų 
mokėtojų teisėtus lūkesčiusirkadsenatvėbūtųori.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           

4. Rūpintis, kad valstybė užtikrintų įvairaus amžiaus žmonių, gerovę ir sveikatą, kad jiems būtų prieinamos ir teikiamos būtinos socialinės
paslaugos, kad kiekvienas  pensinio amžiaus sulaukęs žmogus turėtų teisę į  nemokamą, nors metuose kartą, profilaktinį sveikatos patikrinimą,
kad
būtų garantuota teisė į sveiką  gyvenimą ir tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, neribojant  amžiaus.
                                                                                                                                                      

 5.Siekti, kad būtų nepažeistas konstitucinis Lietuvos  piliečių lygybės principas, kad aktyviems vyresnio amžiaus žmonėms būtų sudarytos
visavertės sąlygos dalyvauti politinėje, socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje veikloje, kad aktyvūs pensinio amžiaus žmonės panaudotų savo
patirtį,
žinias ir sugebėjimus prasmingai.
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            

 6.Siekti, kad būtų galimybė visoms visuomeninėms organizacijoms  siūlyti savo kandidatus į visų lygių valdymo struktūras.                                                                                                                                   

 7.Pasirūpinti vienišais neįgaliais senjorais, kurie dabar yra pasmerkti mirčiai vienatvėje, kad socialinis aptarnavimas jiems būtų nemokamas,
o pensijos prilygintos MMA.

8.Rengti pasitarimus, susirinkimus ir konferencijas, rengti peticijas, įstatymų nustatyta tvarka        teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui
ir
Vyriausybei dėl pensinio amžiaus sulaukusių Lietuvos piliečių, nepamirštant ir kitų gyventojų grupių, socialinio aprūpinimo, sveikatos ir
lengvatų
sistemos reformos ir dėl žuvusių už Tėvynės laisvę Lietuvos partizanų, politinių kalinių ir tremtinių atminimo įamžinimo.

 Liet.PS Taryba ir prezidentė Aldona Marija Gedvilienė telef.866673965;862033739; el.paštas: amgedv@gmail.com; lietps.eu

            

 TAPKITE MŪSŲ NARIAIS IR PRISIDĖSITE PRIE MŪSŲ GYVENIMO GERINIMO!!!

                                                                      





















                                                                                                                                                                       

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

           

                                                                                                       

                                                                    


PRADŽIA
AUKSINIS RUDUO
ARTIMIAUSI RENGINIAI
ETIKOS U.- DVASINIO TOBULĖJIMO KLUBAS
ĮKŪRIMO ISTORIJA
DOKUMENTAI TAPTI NARIU INTERNETU
SVARBŪS PRANEŠIMAI
PAGRINDINĖS TEISINGO GYVENIMO TIESOS
LIETUVOS ŽMONIŲ NACIONALINIS SUSITARIMAS
SVEIKATOS PATARIMAI ir KT.
PARODOS - MUZIKOS - TEATRO KLUBAS
SODININKŲ KLUBAS
RANKDARBIŲ KLUBAS
SVEIKOS GYVENSENOS KLUBAS
DISKUSIJŲ KLUBAS
TURIZMO KLUBAS
PASIVAIKSČIOJIMŲ po mišką ir šiaurietiško ėjimo KLUBAS
SPORTO SALĖS LANKYTOJŲ KLUBAS
ISTORIJOS MĖGĖJŲ KLUBAS
LIAUDIES PAPROČIŲ IR TRADICIJŲ PUOSELĖTOJŲ KLUBAS